„Mokesčių administratoriui atlikus įmonės įsigytų prekių ir suteiktų paslaugų analizę paaiškėjo, kad įmonė neįtraukė į buhalterinę apskaitą dalies gautų pajamų už pacientams suteiktas odontologines paslaugas: protezavimo, burnos higienos, danties šalinimo, nejautros, kt.“, – komentavo Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas.

Įmonei patikslinus mokesčių administratoriui teikiamus duomenis, papildomai deklaruota per 373 tūkst. eurų pajamų, apie 56 tūkst. eurų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo išmokėtų dividendų, ir apie 50 tūkst. eurų papildomai mokėtino pelno mokesčio.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad įmonė greta sveikatos priežiūros paslaugų, kurios pagal įstatymą nėra apmokestinamos PVM, užsiėmė prekių (dantų pastos, šepetėlių, dantų papuošalų) tiekimu, teikė grožio (dantų balinimo) paslaugas, tačiau iš šios veiklos gautų pajamų nedeklaravo kaip PVM apmokestinamųjų pajamų, kaip tai numato mokesčių teisės aktai.

PVM lengvata galima ne visoms sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms paslaugoms. Jei medicinos dokumente nurodoma, kad klientui reikalingas gydymas, šiuo tikslu suteiktos paslaugos PVM yra neapmokestinamos. Jei medicininė indikacija nenurodoma, laikoma, kad paslaugos yra teikiamos kitais tikslais – jos apmokestinamos PVM, taikant standartinį PVM tarifą“, – teigė A. Morkūnas.

Bendrovė nurodė savo veikloje naudojanti tris prabangius automobilius, kurių pirkimo PVM, kuro ir kitas sąnaudas priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Vienu iš šių automobilių naudojosi buhalterė, artima vadovo giminaitė, kuri įmonėje dirbo vos 0,2 etato. Šio elektromobilio eksploatavimo sąnaudos vien per vienerius metus siekė apie 11 tūkst. eurų. Įmonė negalėjo pagrįsti, kad automobilis ekonominėje veikloje buvo naudojamas ištisai, todėl pripažino, kad 80 proc. sąnaudų leidžiamiems atskaitymams priskyrė nepagrįstai ir patikslino mokesčių deklaracijas.

„Odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse dažniausiai fiksuojami pažeidimai – pajamų neapskaitymas, privačių poreikių tenkinimas įmonės lėšomis, nepagrįstas piniginių lėšų išmokėjimas įmonių vadovams, nepagrįstas sąnaudų (pvz., komandiruočių į užsienio kurortus) priskyrimas leidžiamiems atskaitymams“, – sako A. Morkūnas primindamas, kad šis sektorius yra vienas iš prioritetinių, jam VMI skiria padidintą dėmesį.