„Ignitis grupės“ patvirtinti akcijų priedai vadovams, panašu, gali nuplaukti, mat šalies įstatyme tokia galimybė nė nenumatyta.
Anksčiau skelbta, kad „Ignitis grupės“ vadovai už pasiektus rezultatus turėtų gauti dešimtis tūkstančių eurų premijas akcijomis.
Tačiau, nors pati „Ignitis grupė“ akcijų teikimą vadovams vadino gerąja praktika, Seimo teisininkai įvertino, kad premijavimas akcijomis galimas tik privačių įmonių darbuotojams ir vadovams, o valstybės valdomos įmonės taip suteikti akcijų negali.
Prokuratūra nagrinėja, ar kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo civiline tvarka.
Įstatyme yra aiškiai apibrėžta išimtis – akcijų suteikimą apibrėžiantis straipsnis netaikomas toms bendrovėms, kurių bent pusę balsų valdo valstybė arba savivaldybė, taip pat jų dukterinėms įmonėms.
„Ignitis grupė“ patikina, kad dėl sprendimo valstybės akcijų dalis nemažėja, o sprendimas neprieštarauja įstatymui
Dėl to Seimo Biudžeto ir finansų komitetas surengė skubų klausimo aptarimą – ketinama rekomenduoti stabdyti panašias premijas iki atskirų išaiškinimų. Į trečiadienio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių akcijų suteikimo privatiems asmenims
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad Seimas sulaukė Vilniaus apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuratūros užklausos dėl „Ignitis“ sprendimo premijuoti įmonės vadovus bendrovės akcijomis.
„Mūsų nuomone, valstybės valdomos akcinės bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės akcijos negali būti suteikiamos bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės vadovus. AB „Ignitis grupė“ yra valstybės valdoma energetikos įmonių grupė, todėl svarstytinas Finansų ministro (...) patvirtintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių pagrįstumas“, – teigiama parengtame Seimo Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio vertinime.
Akcijų suteikimo neatlygintinai ar iš dalies neatlygintinai darbuotojams ir vadovams tvarką apibrėžia Akcinių bendrovių įstatymo 47(1) straipsnis. Tačiau atskirai išskirta, kam straipsnio nuostatos netaikomos – grupei, kaip ši sąvoka apibrėžta kitame to paties įstatymo straipsnyje.
„Pagal šį straipsnį, grupė suprantama kaip bendrovė, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusė balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, taip pat jos dukterinė bendrovė“, – rašoma vertinime.
Tačiau nemokamos akcijos darbuotojus jau pasiekė. Pirmoji taip darbuotojus suskubo skatinti „Klaipėdos nafta“, išpirkusi rinkoje už 600 tūkstančių eurų ir bent pusę jų išdalijusi.
„Ignitis Grupė“ pradžioje akcijas dalyti numatė tik vadovams – akcijų nominali vertė siekia iki 212 tūkstančių eurų. Liūto dalį (50,6 tūkst. eurų vertės akcijų) atriektų grupės vadovas Darius Maikštėnas, o kiti vadovai gautų maždaug po 26,3 tūkst. eurų vertės akcijų.
Ankstesnio finansų ministro Viliaus Šapokos patvirtintose taisyklėse nurodyta, kad akcijos suteikiamos perleidžiant „Ignitis grupės“ turimas savas akcijas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius
Prokuratūra sprendžia, ar kreiptis į teismą
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius šiuo metu nagrinėja gautą kreipimąsi ir spręs, ar kreiptis į teismą.
„Iš tiesų yra nagrinėjamas pareiškimas, tikslinami duomenys, sprendžiant klausimą dėl kreipimosi į teismą, ginant viešą interesą.Vėliau prokurorai priims sprendimą, ar kreiptis į teismą“, – paaiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Majauskas: kyla pagrįstas klausimas dėl teisėtumo
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas primena, kad Seimo BFK jau anksčiau organizavo klausymus dėl sprendimo premijuoti „Ignitis“ vadovus bendrovės akcijomis. Komitetas tuo metu konstatavo, jog priimtas sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.
„Įtarimų kėlė bendrovės pasirinktas laikas informuoti visuomenę ir skaidrumo stoka, susijusi su sprendimo įgyvendinimu. Žinia buvo išplatinta besikeičiant vyriausybėms, kai tiek vykdomosios valdžios, tiek parlamentinė kontrolė buvo ribota. Nerimą kėlė ir tai, jog iš karto nebuvo atskleista, kokius tiksliai rezultatus vadovai turės pasiekti, norėdami gauti premijas akcijomis.
Jis patikina, kad kreipėsi į Seimo Teisės departamentą išaiškinimo, ar 2020 m. rugsėjo mėnesio Finansų ministro pasirašytas įsakymas, kuriuo remiantis buvo sudarytos sutartys su bendrovės vadovais, neprieštarauja akcinių bendrovių įstatymui.
„Seimo Teisės departamentas konstatavo, jog remiantis galiojančiais įstatymais valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos bendrovės akcijos negali būti suteikiamos privatiems asmenims. Anot Teisės departamento kyla abejonių ir dėl ankstesnės Vyriausybės Finansų ministro atitinkamo įsakymo pagrįstumo“, – sako M. Majauskas.
Dėl to jis siūlo Seimo biudžeto ir finansų komitetui rekomenduoti Finansų ir Energetikos ministerijoms pagal kompetenciją užtikrinti, kad valstybės kontroliuojamose bendrovėse nebūtų pasirašinėjamos naujos sutartys dėl akcijų suteikimo kol nebus išsklaidytos abejonės dėl priimtų sprendimų teisėtumo.
„Ignitis grupė“ sako, kad atitinka įstatymą: sudėtinė atlygio dalis
„Ignitis grupės“ atsiųstame komentare vertina, kad sprendimas neprieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui. Teigiama, kad galimybė taikyti opcionų programas visiems vadovams ir darbuotojams – t.y., už pasiektus tikslus dalį atlygio išmokėti akcijomis arba skirti jas kaip motyvavimo sistemos dalį – yra plačiai pasaulyje taikoma praktika, ypač tarp vertybinių popierių biržose listinguojamų tiek privataus, tiek ir valstybės kapitalo bendrovių.
Bendrovės vertinimu, vadovų ir darbuotojų skatinimas opcionų programomis kaip sudėtine atlygio ir motyvavimo sistemos dalimi yra modernus, geriausiais tarptautines praktikas ir Lietuvos įstatymus atitinkantis procesas: „Svarbu pabrėžti, kad taikant opcionų programas, valstybės valdoma akcijų dalis nesumažėja, nes opcionų programose numatytos išpirkti akcijos būtų perkamos vertybinių popierių biržose iš kitų privačių akcininkų. Mūsų vertinimu, tai neprieštarauja ir Akcinių bendrovių įstatymui.“
„Tačiau „Ignitis grupė“ supranta, kad yra viena pirmųjų valstybės kapitalo įmonių, pradėjusių taikyti tokią praktiką Lietuvoje, todėl natūralu, kad institucijoms gali reikėti išsamesnių paaiškinimų ir laiko įsigilinti į opcionų programų principus ir teisinį reguliavimą“, – teigiama komentare.
Per biržą „Ignitis grupė“ informavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi privataus asmens pareiškimą, kreipėsi į bendrovę ir suinteresuotas institucijas dėl informacijos, susijusios su vadovų ir darbuotojų skatinimo akcijų opcionais programa
Valstybei priklauso 73,08 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, likusia dalimi – 26,92 proc. akcijų prekiaujama reguliuojamose rinkose.
„Akcijų dalis, kuria prekiaujama reguliuojamose rinkose, nėra valstybės valdomas turtas. Bendrovės akcijos darbuotojams ir pagrindiniams vadovams būtų suteikiamos kaip atlygio ir motyvavimo sistemos dalis perleidžiant bendrovės turimas savas akcijas, t. y. bendrovei įsigijus savų akcijų reguliuojamose rinkose. Taigi valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos perleidžiamos nebūtų ir tai niekaip nepaveiktų kontroliuojančio akcininko – valstybės – kontrolinio akcijų paketo dydžio“, – paaiškino grupė.
Specialiai įtraukė saugiklį
Galimybė darbuotojus ar vadovus paskatinti akcijomis neatlygintinai atsirado nuo 2018 metų, po to, kai 2017-aisiais tuometinės Ūkio ministerijos iniciatyva Seime buvo priimtos pasiūlytos pataisos.
Tuomet Seimo Audito komitetas, tuomet vadovautas premjerės Ingridos Šimonytės, pastebėjo, kad nepakankama apsauga – pasiūlė ribojimą, kad nuostatos netaikomos valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms.
„Valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos yra valstybės ar savivaldybės turtas, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai turi būti reguliuojami įstatyminiame lygmenyje“, – argumentavo Audito komitetas ir pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimų gali nepakakti, siekiant uždrausti valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių dalį perduoti privatiems asmenims.
Tam pritarė ir Seimo Ekonomikos komitetas, tuomet vadovautas Virginijaus Sinkevičiaus. Seimas papildytą įstatymą priėmė.
Net ir pati Ūkio ministerija, pasiūliusi švelninti akcijų skyrimo darbuotojams tvarką, nesiekė numatyti tokios galimybės valstybės valdomoms įmonėms.
„Akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir organų nariams instituto įtvirtinimas neturėtų būti traktuojamas kaip galimybė valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse perleisti dalį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatiems asmenims“, – rašyta aiškinamajame rašte.
Ministerija vylėsi, kad energetikos ar kitas valstybės kontroliuojamas įmones sulaikys kitais teisės aktais apibrėžti ribojimai, pvz., didinti įstatinį kapitalą, ar privatizuoti akcijas.
Nepaisant to, valstybės įmonės jau įsigaliojus įstatymui paruošė tokius motyvacinius paketus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad „Ignitis grupės“ akcijų dalybų priežiūra rūpinsis jau būsima stebėtojų taryba.
Klaipėdos nafta jau išdalijo 331 tūkst. eurų vertės akcijų
Naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė dar 2019 metais skelbė, kad įmonės darbuotojai tapo akcininkais – jiems suteikta akcijų dalis siekia 0,2 procento visų akcijų. Akcijomis skirta iki 50 proc. metinės premijos už 2018 metus.
Tuomet Įmonė už 600 tūkst. eurų rinkoje supirko 1,46 mln. savų akcijų, siekdama jas suteikti darbuotojams. Už 2019 m. darbuotojams išdalinta 0,808 mln. akcijų, kurių vertė, atitinkamai, siektų 331 tūkst. eurų.
„Šiuo sprendimu įmonė siekia didinti darbuotojų įsitraukimą siekti ilgalaikių organizacijos tikslų ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus, taip pat – stiprina savo konkurencingumą darbo rinkoje“, – tuomet aiškino Klaipėdos nafta.
Jos akcijų skyrimo taisyklėse pabrėžta, kad bendrovės valdyba, priimdama sprendimą dėl akcijų suteikimo, privalo vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu, kuris tokios galimybės valstybės valdomoms įmonėms ir nenumato.
Apie tolesnius akcijų teikimus darbuotojams pranešama nebuvo. 2020-aisiais per 12 mėnesių „Klaipėdos nafta“ savų akcijų neįsigijo.
Praktiką palaiko finansų rinkos dalyviai, bet pirtį užkūrė Seimas
Kaip anksčiau skelbta, „Ignitis grupės“ sprendimas vadovams už pasiekimus skirti akcijų įskėlė prieštarą tarp ekspertų: vieni sprendimą palaikė, kiti vertino, kad grupė „patyliukais“ susitvarkė, nors didžioji pajamų dalis ateina iš elektros ar dujų tarifų.
Anksčiau šiai grupei (tuomet vadinosi „Lietuvos energija“) vadovavęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas atkreipė dėmesį į skaidrumo trūkumą ir priminė, kad energetikės iš esmės yra monopolininkės, didžiąją dalį pajamų gaunančios iš tarifo
Tačiau Seimo dviejų komiteto nariai, vertinę energetikės vadovų premijas, anksčiau išsakė vien kritiškas nuomones.
„Tokia schema, kuri skatina premijuoti akcijomis, sukuria tam tikrą viešųjų ir privačių interesų problematiką, nes šiuo atveju įmonių vadovai, turėdami akcijų, jie yra suinteresuoti kuo daugiau išpūsti įmonės turtą, nuo kurio skaičiuojama grąža, tokiu tikslu, kad turėti didesnį akcijų pajamingumą“, – Seime tvirtino ir dabartinis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
