Tokią nutartį balandžio 22 dieną priėmė Vilniaus apygardas teismas, panaikinęs 2019 metų liepą priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą atmesti kooperatyvo ieškinį.
Pasak apeliacinės instancijos teismo, jis turėtų iš naujo vertinti ginčo šalių draudimo santykius, sutartį, draudimo taisykles ir pagrindus, dėl kurių draudimo bendrovė atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, tačiau tai neatitiktų apeliacijos prasmės.
„Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo“, – rašoma teismo nutartyje.
Apygardos teismas bylą paskyrė nagrinėti ne apylinkės, o tam pačiam apygardos teismui, nes civilines bylas, kurių ieškinio suma didesnė kaip 40 tūkst. eurų, nagrinėja apygardos teismai.
Antrą kartą Vilniaus apygardos teismas bylą nagrinėjo po to, kai šių metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino „Pienui LT“ nepalankią 2020 metų balandį priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Ginčas tarp „Pienas LT“ ir gamyklos Kauno rajone statytojos „Autokaustos“ draudikės „Ergo Insurance Lietuva“ kilo dėl priešgaisrinės apsaugos sistemos vamzdyno įrengimo.
2013 metų gegužę „Pienas LT“ su „Autokausta“ pasirašė 31,27 mln. litų (9,06 mln. eurų) vertės sutartį dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos.
„Pienas LT“ teismuose įrodinėja, jog vamzdyno darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau nei „Autokausta“, nei jos draudikė „Ergo“ to nepripažino ir atsisakė trūkumus šalinti bei kompensuoti 73 tūkst. eurų nuostolius.
Vilniaus apylinkės teismas 2019 metų liepą atmetė kooperatyvo ieškinį, o Vilniaus apygardos teismas pernai balandį sprendimą paliko nepakeistą – teismų nuomone, draudikams nereikia atlyginti žalos, kuri atsirado ne dėl netinkamo vamzdyno įrengimo, o dėl jo netinkamo naudojimo.
Į 2016 metų liepą Kauno rajone pradėjusią veikti „Pienas LT“ gamyklą investuota 33,6 mln. eurų (iš jų 14,7 mln. eurų – ES parama).