Pastaruoju metu Finansų ministerijai dažniau teko teisintis, ar 2,225 mlrd. eurų vertės planas su visuomene ar socialiniais partneriais buvo derinamas pakankamai, o diskusijų apie turinį trūko.

Ministerijos surengtoje apskritojo stalo diskusijoje 8 ekspertai iš esmės palankiai vertino valstybės pasirinktą viziją.

Masiulis siūlė tris kartus padidinti prezidento ir premjerės algą

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis tikina, kad 2,225 mlrd. eurų nėra tokia suma, kurią Lietuvoje būtų sudėtinga investuoti.

„Vien energetikams, jei atiduotumėte visą sumą, aš manau ją prarytume nė trupučio nesukeldami įtampos ir kainų. Manau, kad ta suma yra lengvai suvaldoma ir ją galime labai protingai investuoti“, – sako R. Masiulis.

Jis taipogi akcentavo poreikį didinti pridėtinę vertę ekonomikoje.

„Jei nuoširdžiai, man galvoje sukasi viena nuodėminga mintis, kuri jau senokai sukasi, kai galvoju, ką valstybėje būtų galima sutvarkyti. Gal primityviai ji nuskambės, bet sakyčiau, jei būčiau visagalis ir galėčiau padaryti, aš pirma padidinčiau prezidentui tris kartus atlyginimą. Tada, kai prezidentui jis padidintas, tada galėčiau tris kartus padidinti atlyginimą premjerui, tada galėčiau ministrams tris kartus padidinti, tada ministrų patarėjams ir viceministrams“, – kalbėjo R. Masiulis.

Rokas Masiulis

Jis paaiškino, kad viešasis sektorius patiria rimtą resursų trūkumą, kai reikia samdyti ir išlaikyti talentingus žmones.

„Jei dar pas tave užaugo koks talentingesnis žmogus, tais pačiais metais jis ir iškeliaus. Visi geriausi žmonės iš valstybinių institucijų iškeliauja kitur, jų negalima išlaikyti. Tas ratas, kai talentai neišsilaiko, yra žalingi valstybei“, – kalbėjo R. Masiulis ir pažymėjo, kad finansinis skatinimas galėtų padėti talentus išlaikyti.

Tačiau jis pripažino, kad tai būtų politinė savižudybė ir jokia partija ar politikas to negalėtų pasiūlyti: „Nebent premjeras, kuris nebeplanuoja tolesnės politinės karjeros, galėtų tą padaryti.“

Jis gyrė plano autorius, kad „išmintingai surašyta“. Tačiau daugiau dėmesio norėtų energetikos projektams – išskyrė energijos kaupimo įrenginius, vandenilio konversiją ir panaudojimą.

„Pristačius saulės ir vėjo energetikos, jau netoli tas laikas, kai tos energijos nebebus kur dėti. Ir jis ateis, kai tos energijos nebus kur dėti. Ji iškeliaus į Švediją ir Lenkiją nulinėmis kainomis, o skirtumą tarp nulinės kainos ir pažadėtos kainos investuotojams turės mokėti mūsų valstybė“, – argumentavo R. Masiulis.

Jis paaiškino, kad neinvestuojant į energijos kaupimo įrenginius, atsinaujinanti energetika valstybei pavirš didele našta.

Povilauskas palaikė dėmesį skaitmenizavimui

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas diskusijoje tikino, kad skaitmenizavimas ir skaitmeninė Lietuva – jam vienas iš esminių ateities kartos bruožų.

Jis tikino peržiūrėjęs Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos panašius planų projektus, ir gali palginti, kad iš esmės visos valstybės galvoja apie ateitį, ir Lietuva turi bent jau neatsilikti.

„Lietuvos planas tikrai yra pakankamai džiuginantis. Ką galima palyginti su kitom šalimis, Lietuva išsiskiria savo požiūriu į skaitmenizavimą, ir šitai užskaitau. Mes ir esame ta skaitmeninė Lietuva“, – tikino T. Povilauskas ir pabrėžė, kad tai, kaip ir biotechnologijos, inžinerinė pramonė, yra Lietuvos stiprybė.

Tadas Povilauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ekonomistas pastebėjo, kad visose šalyse kartojamos panašios mantros – žaliasis kursas, daugiabučių renovavimas, viešojo transporto parko atnaujinimas, įkrovimo stotelės ir pan.

Tačiau jis pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse vis dar galima atrasti investicijų į betoną – viadukus ar tiltus, ir tai nėra reformų dalis.

Tamoševičienė: daugiau dėmesio reikia kompetencijoms

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė palygino, kad įprastais metais Lietuvos valdžios sektorius investuoja apie 1,5 mlrd. eurų, tad ES papildoma parama, 2,225 mlrd. eurų, gali daryti reikšmingą poveikį.

„Tai yra nemažai ir kyla tokių svarstymų, ar tai įmanoma įsisavinti, ar tai neperkaitins tam tikrų rinkų, nes metam daug lėšų, į statybų, IT sektorių – gali būti sukelta didžiulė paklausa ir sukelti tam tikrus perkaitimus. Viena vertus, suma yra nemaža, kita vertus, žvelgiant į EK keliamus tikslus – tai žinoma yra nedaug išspręsti visoms įsisenėjusioms problemoms“, – vertino K. Tamoševičienė.

Kotryna Tamoševičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Ji tvirtino, kad žvelgiant į planą, „nebegalima sakyti, kad viskas investuojama į betoną ir trinkeles, kaip dažnai būdavo DNR plano kontekste“. Ji palankiai vertino tai, kad didelis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui.

„Mes akcentuojama – svarbiausia yra žmogiškasis kapitalas, įgūdžiai, nes kurti informacines sistemas labai gerai, bet vien tik to nepakanka. Galime prikurti daug technologijų, bet jie niekas jomis nepasinaudos, tie pinigai gali būti prašvaistyti“, – K. Tamoševičiūtė akcentavo, kad reikia daugiau dėmesio žmonių kompetencijoms.

Ji apgailestavo, kad nors talentų Lietuvoje yra, tačiau švietimas, išsilavinimas yra fundamentali Lietuvos problema, stabdanti proveržį.

Lazutka pasigedo daugiau lėšų gyventojų gerovei

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas, ekonomistas Romas Lazutka daugiausia dėmesio skyrė 7 plano komponentui, kuriuo siekiama stiprinti dalyvavimą darbo rinkoje, didinti socialinę gyventojų gerovę, gerinti įgūdžius. Jis atkreipė, kad šiai sričiai skirta tik 5 proc. plano lėšų.

„Tam komponentui, kurį kelčiau į naujos kartos Lietuvos viziją, tai yra mažai, 5 procentai. Verta kalbėti apie ryšius tarp komponentų, ir kad kitų komponentai veiklos, o kartu ir kitos lėšos vis tiktai kryptų link daugiau galimybių“, – siūlė R. Lazutka.

Romas Lazutka

Jis paaiškino, kad ir kiti komponentai galėtų kurti daugiau galimybių žmonėms. Prie to savaime prisidės švietimas, tačiau profesoriaus nuomone, prie to galėtų prisidėti ir energetika, žalioji ekonomika, kurioje galėtų atsirasti naujos darbo vietos.

„Mano noras, kad ypač būtų žvelgiama į sąsajas tarp komponentų, ir kad vienas kitą sustiprintų, papildytų ir nebūtų galbūt didelių aistrų dėl pinigų dalijimosi“, – apžvelgė R. Lazutka.

Misiūnas siūlytų naikinti valstybės tarnybos įstatymą

Kitas patariamosios tarybos narys, ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas, akcentavo, kad idėjos sudarys tik 20 proc. rezultato, o jų įgyvendinimas – 80 proc.

„Globaliai didžiausi proveržiai, didžiausias progresas buvo susijęs su mažiausiais pinigais. Dažniausiai netgi to progreso negali tiesiogiai suvesti su investuota suma. Bet gali suversti su žmonėmis, idėjomis ir noru daryti. Tai čia dar kartą pamoka mums, nematuokime ateities vertės per dabarties investuojamus pinigus. Pinigus išleisti nereikia daug išminties, bet fantazijos reikia, kaip sako klasika“, – apžvelgė D. Misiūnas.

Jis patikina patariamojoje taryboje prašęs nustatyti kuo mažiau prioritetų, kadangi kitu atveju, pinigai būtų pabarstyti po truputį visiems, ir proveržio nepavyktų pasiekti.

Dalius Misiūnas

„Yra du iššūkiai, kuriuos bandome įveikti bandydami sukurti naujos kartos Lietuvą. Vienas – susitvarkyti tai, kas neveikia, o kitas – sukurti kažką, kas mus padarytų konkurencingesniais, kas mus nuvestų į priekį. Mūsų prioritetas taryboje buvo – pradžioje susitvarkykime tai, kas neveikia. O neveikia viešasis sektorius“, – sako D. Misiūnas.

Jis sako, kad mažais atlyginimais paremtas ekonomikos konkurencingumas – tai senos kartos Lietuva, o naujos kartos Lietuva bus paremta aukšta pridėtine verte, apimant visas sritis, tokias kaip švietimas, mokslas, inovacijos, infrastruktūra, energetika ir pan.

Jis siūlė panaikinti valstybės tarnybos įstatymą, mat valstybė gali būti toje pačioje darbo rinkoje, kaip ir visa šalis: „Verslas apie samdymą į viešąją tarnybą kalba kaip apie kažkokį anekdotą“.

Nakrošis akcentavo pasiruošimą naujai realybei po pandemijos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Viešojo administravimo ir politikos analizės centro profesorius Vitalis Nakrošis paaiškino, kad jam naujos kartos Lietuva – geriau pasiruošusi sugrįžti į naują realybę po COVID-19 pandemijos.

„Kad būtų galima geriau išnaudoti žaliosios ir skaitmeninės transformacijos galimybes, kaip ir numatoma šio instrumento tiksluose“, – apžvelgė V. Nakrošis.

Vitalis Nakrošis
Foto: Asmeninis archyvas

Jis akcentavo kompetencijos centrų svarbą, horizontalių misijų įgyvendinimą. Lygino, kad pastarajam tikslui Estija skyrė vos 2 mln. eurų ir pasiekė gerų rezultatų.

„Tai sudarytų tik 0,01 proc. nuo viso 2 mlrd. eurų biudžeto ir manau, kad turėtume tvirtesnį pagrindą po kojomis, analitinius gebėjimus, ir tai padėtų pasiekti rezultatus“, – siūlė V. Nakrošis.

Taip pat V. Nakrošis tikino, kad Lietuva galėtų siekti didesnio atsparumo ir orientacijos į ateitį.

Vilpišauskas: per 30 reformų metų nebuvo sutvarkytos viešosios paslaugos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas tikino, kad NKL planas klojamas ant teisingo pamato.

„Aš tą naujos kartos Lietuvą apibūdinčiau taip: kad žmonės, piliečiai, verslininkai, bendraudami su valstybės institucijomis, gaudami viešąsias paslaugas, nesijaustų, kad jie gaišta laiką ir kad iš jų norima kažkokių perteklinių dalykų. Mano nuomone, tai būtų svarbu. Ta higiena nėra iki galo sutvarkyta iki dabar per 30 reformų metų“, – sako R. Vilpišauskas.

Ramūnas Vilpišauskas

Pasak jo, nesutvarkytos sritys iki šiol atsilieka ir trukdo Lietuvos ekonominiam proveržiui ir ekonomikos kaitai link inovatyvesnių ir produktyvesnių veiklos būdų.

Jis siūlė daugiau dėmesio skirti valstybės tarnybos reformai.

Profesorius mano, kad lėšų suma, sukoncentruota į kelias proveržio sritis ir reformas, yra pakankamai, ypač, jei tai integruojama kartu su kitais lėšų šaltiniais.

„Labai svarbu tai, jog su šiais pinigais ateina ES institucijų dėmesys reformų turiniui ir procesui, ir tas dėmesys tęsis ilgiau nei šio Seimo kadencija“, – tvirtino R. Vilpišauskas ir pažymėjo, kad tai didina tikimybę, kad reformos bus įgyvendinamos.

Trimbel palaiko investicijas ten, kur Lietuva turi konkurencinių pranašumų

Bendrovės „Quantum Capital“ vadovė Viktorija Trimbel pastebi, kad didelė dalis lėšų, pagal ES fondo taisykles, nukreipiama skaitmenizacijai, tvariai, žaliai ekonomikai.

„Manau, kad tai yra labai puiki vieta, kur Lietuva jau turi konkurencinius pranašumus“, – apžvelgė V. Trimbel.

Pasak jos, užsibrėžtos reformos, paremtos žmonių talentu, yra galimybė augti, stiprėti, kad būtų kuriami inovatyvūs produktai ir paslaugos.

Viktorija Trimbel
Foto: Asmeninins albumas

„Ar suma yra pakankama – šiaip tai ji yra nedidelė. Tačiau labai dažnai šalia tos sumos turi būti komanda, kuri geba tai daryti, ir idėjos. Ir vėlgi, idėjos vienos be veiksmo nebūna. Aš labai tikiuosi, kad mūsų visuomenė, kuri parodė didžiulį susitelkimą kovoje su pandemija, susitelks ir čia“, – vertino V.Trimbel, siūliusi „neiššvaistyti geros krizės“.

V. Trimbel yra patariamosios Tarybos prie Vyriausybės dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės narė.

Viceministrė paaiškino, kad planas parengtas renkant informaciją „iš apačios“

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė tikino, kad pastaruoju metu plito naratyvas, esą planas nebuvo derinamas su visuomene, ar nebuvo suderintas.

„Mano manymu, viskas, kas vyko iki šiol, būtent ir buvo derinimas. Nes dideli dokumentai neatsiranda kažkieno galvoje per naktį, jie kyla iš diskusijų, ir tos diskusijos vyko skirtingais lygiais“, – sako V. Česnulevičiūtė.

Pasak jos, plano turinys kilo iš diskusijų Seimo komitetuose, darbo grupėse, ministerijose ir pan.

„Iš visų diskusijų ir atsirado šis planas, vadinamosios tos diskusijos atnešė idėjas iš apačios. Ir tos idėjos iš apačios susijungė su strateginiu matymu, vadinamuoju matymu iš viršaus. Ir iš tiesų manome, kad valstybė gali veikti strategiškai, gali ir turi turėti prioritetus“, – tikino V. Česnulevičiūtė.

Po taisymų, keitimų, papildymų, anot jos, atsirado integruotas NKL plano projektas, kuris paraleliai derinamas ir su visuomene, ir su EK.

Vaida Česnulevičiūtė

„Kas vyks toliau: gavus pastabas iš visuomenės, toliau derinsime planą, jį pakeisime atsižvelgdami į tas pastabas, toliau vyks neformalios derybos su EK, pagal kurias taip pat reikės pakoreguoti planą, ir tuomet galutinį projektą vertins EK ir galiausiai tvirtins Taryba. Tai turėtų trukti daugmaž 3 mėn. tuomet šis instrumentas galės startuoti“, – kalbėjo viceministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad NKL lėšos sudaro tik septintadalį iki 2030 metų numatytų lėšų pažangai.

„Pats plano įgyvendinimas sustiprins mūsų lietuviškąjį viešąjį sektorių ir galų gale tikiuosi, kad tai taps mūsų ekonomikos transformacijos pagrindu, nes taip bus sukurta palanki aplinka tiek verslui, tiek ir kiekvienam iš mūsų tapti naujos kartos Lietuvos dalimi“, – planą pristatė G. Skaistė.

Ji pakartojo, kad prioritetai parengti pagal ES reglamentą, o taip pat į Europos Tarybos teiktas rekomendacijas Lietuvai.

„Aš manau, kad transformuojantis pasaulio ekonomikai ir Lietuvos ekonomikai, labai svarbu suprasti, kad tarptautinį konkurencingumą turėtų užtikrinti ne vien žemi kaštai, maži atlyginimai. Man atrodo, mūsų konkurencingumo stiprinimas ir perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės turėtų būt nukreiptas į žmogiškųjų gebėjimų didinimą, skaitmenizaciją“, – gynė pasirinktus prioritetus G. Skaistė.