Visgi pandemija tuo pačiu atvėrė ir naujų galimybių – per pastaruosius metus penktadaliu išaugo naujai įsteigtų bendrovių ir organizacijų skaičius. Maža to, daugelio pernai daugiausiai pajamų gavusių bendrovių apyvartos augo, o pelno eilutės degė žaliai.
Registrų centro analitikai penktadienį spaudos konferencijoje apžvelgė kiek daugiau nei metus trunkančią pandemiją šalyje ir išanalizavo, kokią įtaką ji turėjo naujų įmonių steigimui ir verslo subjektų finansams.
Bankrotų skaičius perpus mažesnis
Juridinių asmenų registre kiekvienas juridinis asmuo gali įgyti vieną iš kelių teisinių statusų, pavyzdžiui, inicijavus bendrovės bankrotą įgyjamas bankrutuojančiojo teisinis statusas, o pasibaigus bankroto procedūroms – bankrutavusiojo teisinis statusas.
Per pastaruosius metus vieną iš šių statusų įgijo beveik 700 juridinių asmenų, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis skaičius yra bemaž perpus mažesnis. Anot Registrų centro analitiko, bankrotų natūraliai sumažėjo ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl valstybės paramos ir atsargesnių valstybės institucijų veiksmų. Jis prognozuoja, kad įmonių bankrotai nusikels į ateitį, kai paramos laikotarpis pasibaigs ir tuomet techniškai pamatysime išaugusį bankrotų skaičių.
„To pagrindinės priežastys – mokestinės atostogos, valstybės parama, atsargesni valstybinių institucijų veiksmais. Matyt, ateity, kai paramos laikotarpis pasibaigs, pamatysime gerokai padidėjusius skaičius vien dėl to, kad dalis juridinių asmenų, kurie būtų natūraliai bankrutavę šiuo laikotarpiu dėl valstybės veiksmų nusikels į ateitį ir tie juridiniai asmenys papuls į kito laikotarpio statistiką”, – pažymi Registrų centro analitikas Paulius Rudzkis.
Be to, pasak jo, analizuojant pastarųjų metų naujus bankrotus galima teigti, kad dauguma įmonių su finansiniais sunkumais susidūrė gerokai iki prasidedant pandemijai.
„Iš tų 700 įmonių, kurias analizavome, didžiąja dalimi jų finansinė situacija dar iki pandemijos, t. y. 2019 metais, buvo labai sudėtinga. Du trečdaliai negavo pajamų, neturėjo turto ar neteikė savo finansinių atskaitomybių, apie pusę neturėjo darbuotojų. Natūralu, kad ten ar būtų pandemija, ar ne, jų situacija didžiąja dalimi nebūtų pagerėjusi, – sako analitikas.
Per metus augo naujų verslų skaičius
Registrų centro duomenys taip pat rodo, kad per metus augo ir naujų verslo skaičius.
„Per pastaruosius 12 mėn. įregistruota apie 15 tūkst. juridinių asmenų, augimas siekia 17 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Iš šių įmonių 31 jau išregistruota, o viena gyvavo vos 17 dienų.
Birželis buvo labai aktyvus mėnesis, natūralu – buvo atšaukta didžioji dalis ribojimų, tačiau galima atkreipti dėmesį į 2020 m. pradžią. Dažniausiai metų pradžia būna ramesnė, tačiau praėjusių metų skiriasi – ji pakankamai aktyvi, o kovo mėnesis – aktyviausias per pastaruosius kelis metus”, – komentuoja Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Anot jo, tai liudija, kad net ir esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, noras kurti verslą ar užsiimti kita veikla ne tik nesusilpnėjo, o priešingai – tik dar labiau sustiprėjo.
Per pandemiją taip pat augo ir išregistruotų verslų skaičius.
„Per 12 mėn. išregistruota maždaug 4,5 tūkst. juridinių asmenų, augimas siekia 4 proc., palyginus su ankstesniais metais. Ilgiausiai įmonė gyvavo – 30 metų, trumpiausiai – 17 dienų”, – priduria jis.
Didžioji dalis išregistruotų juridinių asmenų buvo uždarosios akcinės bendrovės (50 proc.) ir individualios įmonės (20 proc.).
2020 m. finansiniai rezultatai pandemijos poveikio nerodo
Pamažu įsibėgėjant finansinių ataskaitų už 2020 metus teikimui, Registrų centro analitikai iš jau pateiktų ataskaitų išrinko 1000 daugiausiai pajamų gavusių bendrovių ir paanalizavo finansinius rezultatus. Kaip nurodo, atsirinktų įmonių apatinė pajamų riba – 1,2 mln. Eur.
Duomenys rodo, kad du trečdaliai įmonių praėjusiais metais, kurių didžiąją dalį tęsėsi pandemija, sugebėjo padidinti savo apyvartas, palyginti su 2019-aisiais. Žvelgiant į ikimokestinio pelno eilutę galima matyti, kad 9 iš 10 bendrovių praėjusiais metais dirbo pelningai, o ikimokestinį nuostolį fiksavo tik nedidelė dalis įmonių.
„Pandemija privertė verslus pergalvoti savo strategijas, peržiūrėti procesus ir ieškoti inovatyvių sprendimų, siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Iš didžiųjų įmonių pateiktų finansinių rezultatų galima matyti, kad daugeliui iš jų tai pavyko padaryti: įmonių apyvartos augo, pelno eilutės degė žaliai.
Panašios tendencijos stebimos ir analizuojant didžiausias pagrindinių ekonominių veiklų kategorijas: apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos ir transporto sektoriaus įmones. Be abejo, tai nereiškia, kad visos šių sektorių įmonės praėjusiais metais dirbo sėkmingai, tačiau didžiosios įmonės leidžia pamatyti dalį pandemijos metų įmonių veiklos paveikslo, kuris galbūt nėra toks niūrus, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas.
Analizuojant atrinktų įmonių darbuotojų skaičiaus vidurkius matyti, kad 38 proc. įmonių praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, vidutinis darbuotojų skaičius išaugo, 26 proc. išliko nepakitęs, o dar 36 proc. – sumažėjo. Didžiosios dalies įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus padidėjo arba sumažėjo 1-5 darbuotojais.
