„Lietuva kaip ir visas pasaulis žengia į naują technologinį etapą – 5G ryšio diegimą. 5G suteiks mūsų gyvenimams daug įvairių naujų galimybių, galėsime 1 valandos filmą atsisiųsti per 10 sekundžių ar gal net ateityje visi mūsų buitiniai daiktai bus neatsiejami nuo interneto, bet kartu su galimybėmis yra įvairios saugumo rizikos, nes tai yra milžiniški duomenų srautai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, rizikos susijusios su tuo, kad yra autoritarinių valstybių, kurios smarkiai eina į priekį technologine prasme.

„Kinijos įstatymai numato, kad net ir privačios bendrovės, esant Vyriausybės poreikiui, turėtų pateikti Vyriausybei surinktus duomenis apie net ir užsienio šalių gyventojus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot parlamentaro, siūloma pataisa numatytų, kad plačiajuosčio ryšio dažnių konkursai, aukcionai būtų vertinami nacionalinio saugumo požiūriu.

„Kitaip tariant, dabar Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri skisto dažnius, neturi pareigos kreiptis į vyriausybinę Nacionalinio saugumo komisiją dėl investicijų ir dėl vieno ar kito subjekto, norinčio dalyvauti konkurse ar aukcione, patikros“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Valstietis“ Giedrius Surplys teiravosi, kiek „išbrangs 5G ryšys“ dėl to, kad Lietuva rinksis tik tam tikrų šalių tiekėjus.

„Reikia pasakyti, kad mobiliojo ryšio operatoriai, trys pagrindiniai, deklaruoja, kad dabar diegdami 5G nebenaudos nepatikimos įrangos. Sudėtingesnis atvejis, kad 5G ryšys bus susijęs ir su 4G ryšio infrastruktūra, ir su 3G ryšio infrastruktūra. Kadangi iki šiol reguliavimo nebuvo, gali būti, kad diegiant 4G ir 3G ryšį buvo instaliuota technologija, kuri, priėmus įstatymą, gali būti laikoma nepatikima. Šitoje vietoje suprasdami jautrumus siūlome pereinamąjį laikotarpį, 2025 metų gruodžio 31 dieną. Pakankamai ilgas laikotarpis, kad būtų galima pasikeisti ir tai, kas buvo daryta ir dėl 3G, ir dėl 5G ryšio“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, tokį panašų laikotarpį yra numačiusios daug Vakarų Europos valstybių.

„4G ryšys, jo veikimas numatytas 10 metų technologine prasme. Jis jau Lietuvoje veikia 10 metų, tai dar duodame 5 metus į priekį, kad technologijai senstant ją pakeistume saugia technologija. Tikiu, kad viskas bus gerai ir didelių kaštų nebus“, – sakė Seimo narys.

Siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, Elektroninių ryšių įstatyme siūloma numatyti pareigą Ryšių reguliavimo tarnybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti viešajame konkurse, aukcione ar pateikusių prašymą skirti plačiajuosčio ryšio radijo dažnius tiesiogiai prašančiam asmeniui ar šiais pagrindais įgijusiems teisę naudoti plačiajuosčio ryšio radijo dažnius. Taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba į komisiją privalės kreiptis dėl tokius ketinimus pareiškusių ryšio gamintojų, tiekėjų ir teikėjų.

Be to, siūloma numatyti įpareigojimą asmenims, teikiantiems paraiškas dalyvauti konkurse, aukcione ar prašymą skirti plačiajuosčio ryšio radijo dažnius tiesiogiai prašančiam asmeniui, pateikti informaciją apie jų elektroninių ryšių veiklai radijo dažnių pagrindu vykdyti planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus ar tiekėjus, taip pat tokią aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą prižiūrinčius ar palaikančius asmenis.

Įstatymo projekte siūloma numatyti kriterijų, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka bet kuris Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytas asmuo, gamintojas ar tiekėjas, taip pat juos kontroliuojantis asmuo, jeigu jis yra registruotas trečiojoje valstybėje, kaip ji suprantama pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą.

Siūloma nustatyti, kad asmenys, naudojantys nacionalinio saugumo interesų neatitinkančią aparatūrą, įrenginius ar programinę įrangą, turėtų ją pasikeisti iki 2025 metų gruodžio 31 dienos.
Toliau šis siūlymas bus svarstomas komitetuose.