Lauko staliukai leis bent kiek sumažinti nuostolius
„Kaupiam nuostolius, gauname nepakankamą paramą ir laukiame, kada galėsime pradėti dirbti, „lipti“ iš nuostolių“, – sakė didžiausią šalyje restoranų tinklą valdančios bendrovės „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis.
Kalbėdamas apie patiriamus nuostolius jis minėjo dvi kategorijas: patalpų nuomos ir komunaliniai mokesčiai. Taip pat tenka mokėti ir už šiukšlių išvežimą, nors maitinimo įstaigos ir nedirba pilnu pajėgumu, mokesčiai nemažėja. Taip pat mokama ir už ryšių, apsaugos, kitas paslaugas.
„Sumos atrodo nedidelės, bet kai susumuoji – gaunasi šimtai tūkstančių“, – sakė „Amber Food“ vadovas.
G. Balnis sakė, kad sušvelninus ribojimus klientus lauke aptarnaus apie 80 procentų bendrovės valdomų restoranų.
Jis minėjo, kad leidimas klientus aptarnauti lauke bent dalinai padės sumažinti nuostolius, tačiau apyvarta tiesiogiai priklausys nuo oro sąlygų. Pasak verslininko sinoptikų prognozės ir žadamas orų atšalimas didelio optimizmo nesuteikia. Šis atlaisvinimas veikia labiau psichologiškai, jog pagaliau atėjo ilgai lauktas metas.
„Net ir vienas staliukas geriau, negu nei vieno staliuko. Labai smulkiam verslui tai visai nemaža parama“, – sakė didžiausią restoranų tinklą valdančios bendrovės vadovas.
G. Balnis tikino, kad valdžios sprendimas kardinaliai apriboti barų, kavinių ir restoranų veiklą, leidžiant maistą gaminti tik išsinešimui buvo perteklinis, įtakos sergamumui Covid-19 tikriausiai mažai turintis.
„Pagal kitų šalių praktiką matome, jog Ispanija, kuri nesiskiria nuo Lietuvos, nors ten nebuvo ribojama veikla nei viduje, nei lauke. Gal kitose šalyse mažiau ribojimų, bet didesnė jų kontrolė, žmonės labiau jų laikosi. Pavyzdžiui pas mus lauke galime vaikščioti be kaukės, kitose šalyse ją privalu nešioti, bet restoranai gali vykdyti veiklą“, – svarstė G. Balnis.
„Spurginės“ vadovė nesiskundžia – klientai jau seniai sugrįžo
Legendine vadinamą, nuo sovietmečio Laisvės alėjoje veikiančią „Spurginę“ valdančios bendrovės „Žagaras“ direktorė Milda Miklaševičienė sakė šiuo metu tvarkanti dokumentus ir ketinanti lauke įrengti staliukus.
Visgi, didesnio klientų antplūdžio po šio atlaisvinimo nesitikima, nuo šių metų vasario pabaigos veiklą atnaujinusi spurginė susigrąžino nemažai klientų. Didžiausio antplūdžio sulaukta pirmąjį mėnesį po veiklos atnaujinimo, vėliau klientų skaičius kiek sumažėjo.
„Prekiaujame išsinešimui, sekasi visai neblogai, žmonės mėgsta mūsų spurgas. Atleisti per karantiną nieko neteko, liko visas kolektyvas. Kai nedirbome, buvome prastovose, gavome valstybės subsidijas, dar reikėjo sumokėti, kažkaip išsilaikėme. Kai Laisvės alėjoje atsidarė parduotuvės, vasario 19 dieną veiklą atnaujinome ir mes“, – sakė bendrovės „Žagaras“ direktorė M. Miklaševičienė.
Spurginė įsikūrusi nuosavose patalpose, todėl nereikia mokėti nuomos mokesčio. Pasak verslininkės, ši aplinkybė kritiniu periodu yra itin reikšminga, nes sustabdžius veiklą ar dirbant daliniu pajėgumu nesikaupė nuostoliai.
Viešbučių restoranai liks uždaryti
Šešis viešbučius Lietuvoje valdančios bendrovės „Liuks“ vadovas ir savininkas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius sakė barų ir restoranų veiklos atnaujinti kol kas nežadantis.
„Viešbučių restoranai visiškai uždaryti. Mūsų sektoriui, tiek viešbučiams, tiek ir jų restoranams teko didžiausias smūgis. Mes veiklą sustabdėme, „stovime“ ir neaišku kada pradėsime veikti. Dėl kelių staliukų restoranų veiklos atnaujinti neplanuojame. Juk žmonės eis į aikštes ir gatves, o viešbučių kiemuose stovintys staliukai tikrai neturės populiarumo“, – sakė žinomas Kauno verslininkas.
Kalbėdamas apie valstybės paramą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui Z. Dargevičius vylėsi, kad valdžia savo pažadus ištesės. Verslininkas tikisi, kad rėmimo tvarka šįkart nebus su perdėtais saugikliais bei išimtimis.
„Metus laiko nebuvau nieko gavęs, tai absurdas ir pasityčiojimas. Aš esu iš tų, kurie atleido labai mažai darbuotojų. Nors esama pavyzdžių, kai prasidėjus krizei kiti visus atleido, veiklą sustabdė, liko 2 – 3 žmonės. Ir jie gaus tokią pačią paramą“, – sakė Z. Dargevičius.
Verslininkas minėjo neveikiančių viešbučių restoranų darbuotojams tebemokantis atlyginimus. Anksčiau turėjęs viltį šiuos žmones išsaugoti, kad būtų galima vėl pradėti veiklą, dabar Z. Dargevičius į situacija žvelgia ne taip optimistiškai.
„Aš keliu klausimą, kaip gyvensime po karantino. Nes reikės priimti svečius, o tam teks samdyti naujus žmones, o jiems – jokių prastovų ar kompensacijų. O tam reikalingų lėšų mes jau neturime“, – sakė Z. Dargevičius.
Prastovose esantys darbuotojai dirba antraeilėse pareigose
Verslininkas atkreipė dėmesį į kuriozišką situaciją, kai prastovoje esančiam darbuotojui draudžiama dirbti, bet jis gali įsidarbinti kitur.
„Buvo išplatinti įspėjimai, jog pagavus bent vieną prastovoje esantį darbuotoją dirbant bus atimtos visos paramos. Bet tas pats žmogus nueina į kitą restoraną ir ten dirba. Įsidarbina antraeilėse pareigose, gauna pilną atlyginimą, o pas mane jam mokama už prastovą. Nesuprantami dalykai, arba jis prastovoje, arba dirba. O gal valstybė turi tiek pinigų, kad kompensuotų prastovas, kai visi žmonės dirba“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak Z. Dargevičiaus, šia spraga gali naudotis ir tinklai, kuriuose esama formaliai tarpusavyje nesusijusių įmonių. Taip vienos bendrovės darbuotojas perkeliamas į kitą bendrovę ir atvirkščiai.
„Tai masinis reiškinys“, – sakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Z. Dargevičius.
Vieni kompensacijas gauna, o kiti – ne
Verslininkas apgailestavo, jog esama nemažai prastovose esančių darbuotojų, kurie pas jį grįžti nežada.
„Kaupiu atostoginius už metus, o gavęs pareiškimą turėsiu nežinia iš ko juos sumokėti, nors jis nedirbo. Jeigu to nepadarysiu, žmogus ir karto kreipsis į Darbo inspekciją, bus pradėti skaičiuoti delspinigiai. O čia valstybės paramos nėra jokios“, – konstatavo Z. Dargevičius.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas atkreipė dėmesį į dar vieną kuriozą. Laikydamasis auditorių rekomendacijų jis išskaidė savo verslą, atskyrė veiklas ir nekilnojamojo turto valdymą. Todėl dabar jis negali pretenduoti į valstybės kompensaciją už nuomą, nes jo bendrovės yra susijusios per tą patį savininką.
„Kiti ramiausiai visus metus gauna nuomos kompensaciją, nors patalpas „nuomojasi“ iš žmonos ar brolio“, – sakė Z. Dargevičius.
Pirmas ir antras karantinas: skirtingi sprendimai tęsti veiklą
Kauno rajone veikiančius restoranus „Du“ bei „Skanu kartu“ valdančios bendrovės „Dairidis“ direktorė Daiva Čapkauskienė pasakojo, kad teko priimti skirtingus sprendimus, bet kolektyvą pavyko išsaugoti.
„Paskelbus pirmą karantiną, restorane apyvarta per vieną dieną krito iki 95 proc. Situacija nepagerėjo ir pabandžius maistą tiekti išsinešimui. Restorano darbuotojus teko išleisti į prastovas, kiti turėjo nedarbingumus dėl mažamečių vaikų. Palikome dirbti tik „Skanu kartu“, nes turėjome įsipareigojimus įmonėms, kurias reikėjo maitinti“, – pasakoja verslininkė.
Tuo tarpu antro karantino metu, nors prekyba ir krito iki 60 proc., verslininkė restorano „Du“ nusprendė nebeuždaryti.
„Per pirmą karantiną daug įmonių atleido darbuotojus, aš pasilikau. Per antrą – daug kas nedirbo, nes gavo subsidijas, o man buvo labai gaila klientams pasakyti, kad nedirbsime. Be to, po pirmo karantino buvo labai sunku vėl sugrįžti ir susigrąžinti klientus. Tad likome dirbti su dienos pietumis išsinešimui, kitus darbuotojus išleidę į prastovas“, – komentuoja D. Čapkauskienė.
Moteris sako, kad šis karantinas laisvesnis, nes pavyko iš anksto pasirūpinti atsargomis atlyginimams, apyvartinėms lėšoms, o susidariusios skolos tiekėjams jau ne tokios didelės, kokios buvo per pirmą karantiną. Pasak verslininkės, be papildomo finansavimo užsitikrinti tolesnės veiklos nebūtų pavykę.
Verslą gelbėjo ir lengvatinė paskola
„Per pirmą karantiną gavome lengvatinę paskolą, kuri mums padėjo atsiskaityti su tiekėjų skolomis, skirti pinigų reikalingoms apyvartinėms lėšomis, išmokėti atlyginimus. Be to, buvome įsipareigoję ir sutartį pasirašę su vaikų žaidimų aikštelės įrengėjais.
Antro karantino metu pasinaudojome per sutelktinio finansavimo platformą „Finbee Verslui“ išmokama paskola pagal „Avietės“ priemonę ir nemokama beprocente tos pačios sutelktinio finansavimo platformos inicijuota paskola nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. Už pastarąją pakeitėme darbo įrenginius galinčiais greičiau ir produktyviau pagaminti didelį kiekį porcijų, o tuo pačiu ir palengvinti darbuotojams darbą“, – sakė verslininkė.
Kol kas bendrovės vadovė sako negalvojanti apie tolesnį papildomą finansavimą, tikisi, kad užteks to, kuris jau paimtas.
„Dabar išsidėliojome paskolų grąžinimo grafiką ir juo vadovaujamės. Tiesa, pirmą lengvatinę paskolą ėmėme dviem metams, bet po to pasinaudojome galimybe dar metams nemokamai pratęsti. Dabar žingsniuojame į priekį, su naujomis idėjomis labai laukiame atidarymo. Skaičiuojame taip, kad neišnaudotume visko iki galo, o turėtume šiek tiek atsidėję visiems būtiniems reikalams. Nesame susistabdę veiklų, todėl bent šiek tiek papildome pajamas“, – savo patirtimi dalinosi verslininkė.
