Seime LVŽS frakcija pasikvietė finansų ministrę G. Skaistę atsakyti į klausimus apie naują investicijų planą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kuris keičia „Ateities ekonomikos DNR“ planą.
Seimo Finansų ministrė G. Skaistė paaiškino, kad anksčiau Ateities ekonomikos DNR plane buvo projektų už 1,3 mlrd eurų, iš jų planuota kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų finansuoti Europos atsigavimo fondo (RRF) lėšomis.
Tačiau naujoji Vyriausybė dekonstravo šį planą, ir nuspręsta pilna apimti įgyvendinti 41 iš 107 ankstesnių projektų, už 484 mln. eurų iš europinių lėšų.
Valstietis Lukas Savickas priekaištavo, kad likus mažiau nei dviem savaitėms iki galutinio plano pateikimo termino, kiekviena minutė yra brangi.
Jis klausė, kas lėmė situaciją, kad visuomenei ir parlamentui liko tik dvi savaitės peržiūrėti parengtą plano projektą – kaip vyko daugiau nei 100 dienų vykęs plano rengimo procesas.
„Man atrodo, čia toks gajus mitas, kurį kai kam ir patogu maitinti, kad planas buvo slepiamas. Mano nuomone, jis nebuvo slepiamas ir buvo derinamas taip, kaip buvo. Kiekviena ministerija, rengdama plano komponentus, kurių yra 7, organizavo turinio rašymą ir derinimą su socialiniais partneriais“, - tikino G. Skaistė.
Anot jos, atskiri komponentai lygiagrečiai buvo derinami su EK, kuri vertino, ar reformos yra tinkamos finansuoti.
G. Skaistė vardijo, kad EK paskutinį plano komponentą gavo balandžio 10 dieną, o 14 dieną vyko pokalbis su EK prezidente, kuri esą patvirtino, kad reformos buvo tinkamos.
„Tuomet, galima sakyti, planas ir buvo pabaigtas. Planas buvo paviešintas penktadienį, 17 dieną. Mano manymu, jis buvo paviešintas maksimaliai greitai po to, kada jis buvo pabaigtas“, – sako G. Skaistė.
Ji sutiko, kad Seime vyktų kuo daugiau diskusijų apie plano turinį, o konstruktyvūs siūlymai yra girdimi.
Valius Ąžuolas teigė, kad Seime jau turima patirties ir lygino: „Jei norim kuo mažiau derinimų ir klausimų, tai atnešk paskutinę minutę“.
Jis argumentavo, kad ir DNR buvo derinamas su EK ir šiuo planu buvo siekiama į ekonomiką lėšas įlieti dar 2021 metais. Tačiau Naujos kartos Lietuvos planas investicijas numato iki 2026 metų.
G. Skaistė atsakė, kad pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, kaip projektai suderinami su reformomis, kurias siūlo naujoji Vyriausybė.
„Žinant, kad jie bus finansuojami, tuomet ir reikia traukti į biudžetą, kad būtų galima tas išlaidas daryti. Tai ir bus padaryta, kai biudžetas bus atneštas patobulinti į Seimą“, – žadėjo G. Skaistė, kad projektai, kurie jau parengti, galės startuoti.
Seimo nariai netgi siūlė lažintis, kad per likusį derinimo laikotarpį planas nepasikeis daugiau kaip 5 proc., tačiau G. Skaistė atkirto, kad svarbu derinti turinį, o ne stumdyti didesnius skaičius.
G. Skaistė dar kartą tikino, kad naujasis planas nėra nukreiptas į skubą, o į ilgalaikes reformas. Anot jos, daugiausia lėšų pagal naująjį planą ekonomiką pasieks 2022-2024 metais.
„Dabar galioja stabilumo augimo pakto išimtis ir tai reiškia, kad mes galime skolintis gerokai daugiau nei įprastai. Ir kai ši išimtis baigs galios, ekonomikai reikės paspirties“, – vėlesnį startą pagrindė G. Skaistė.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pastebėjo, kad DNR planas buvo padengtas realiais finansais, o naujoji Vyriausybė planą kritikavo nepagrįstai, esą plane buvo numatytos nepagrįstos išlaidos.
„Tos lėšos, kurios buvo suplanuotos DNR plane iš RRF, jos dar turėjo gauti palaiminimą iš Europos Komisijos, kad tai susiję su reformomis. Kas mums kėlė klausimų – daugelis statybos projektų, kuo jie susiję su rodikliais, kuriuos reikia pasiekti“, – kalbėjo G. Skaistė.
Anot jos, ne visi projektai atitiko reformas, o tie, kurie atitiko, buvo palikti naujame plane.
„Aš net nesakau, kad jie blogi – jie bus svarstomi iš kitų finansavimo šaltinių. Jei jie nesusiję su reformomis, tai dar nereiškia, kad projektas yra blogas“, - kalbėjo G. Skaistė.
Anksčiau savo pastebėjimus dėl naujojo plano išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda – jis pasigedo dėmesio regioninių skirtumų mažinimui, privačiajam ir nevyriausybiniam sektoriui, o taip pat daugiau diskusijų su socialiniais partneriais. Planą kritikuoja savivaldybių, Seimo atstovai.
Finansų ministrė G. Skaistė praėjusį penktadienį teigė, kad planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o nepristatinėti jo viešai esą prašė EK, kad nebūtų nepagrįstų lūkesčių.
Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė naujo paramos plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuris skirtas panaudoti 2,225 milijardo ES lėšų. Šiuo planu skirstomos ES Atsigavimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšos.
Galutinis plano pateikimo terminas – 2021 m. balandžio 30 d.
Parengtas planas numato investicijas trimis pagrindinėmis kryptimis – į žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę, bei Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą.
Žaliajai pertvarkai teks daugiausiai, 37 procentai, plano lėšų – 823 mln. eurų. Investicijoms į skaitmeninimą planuojama skirti 20 proc., arba 445 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi švietimas, sveikata, darbo rinka ir socialinė įtrauktis, inovacijos ir mokslas.
