COVID-19 pareikalavo greitos reakcijos tam tikriems ypatingai nukentėjusiems sektoriams, ir strateginis Vyriausybės požiūris tai greitai reakcijai yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o paketai, realizuojami per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, yra greito reagavimo pinigai. Kaip matome, RRF procesas nėra greitas, ir tie pinigai negali ateiti taip greitai, kaip biudžeto pinigai.

Kalbant apie lūkesčius dėl DNR plano, matome iš vedamų diskusijų su socialiniais partneriais, kiek yra noro lyginti tuos du dalykus ir surasti projektą, kuris buvo DNR sąraše („Naujos kartos Lietuva“ plane – ELTA). Tikrai matome ir suprantame, kokie dideli lūkesčiai buvo sukelti šioje plotmėje, bet tikrai neįmanoma tų dviejų dalykų lyginti, nes DNR projektų sąrašas, nepaisant visos energijos ir gerų norų, (...) vis dėl to niekaip nebuvo suderintas su pačia EK“, – teigė jis pristatydamas RRF planą Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų posėdyje.

Tuo tarpu Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Gintautas Paluckas teigė, jog pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas yra nukreiptas į valstybės biudžeto deficito mažinimą.

„Mano galva plano pavadinimas dėl ekonomikos gaivinimo neatitinka plano turinio, nes jis nukreipia į valstybės biudžeto deficito mažinimą. Tai tiesiog yra instrumentas sumažinti valstybės biudžeto deficitą ir finansuoti valstybės inicijuojamus projektus per ministerijas. Nes kai kuriose programose geriausiu atveju į penktadalį lėšų galėtų pretenduoti socialiniai partneriai (...). Tiesiog turėtume tai, matyt, konstatuoti“, – sakė jis.

G. Paluckas taip pat teiravosi, kodėl RRF matyti mažai tikslų, susietų su savivadlybėmis.

„Pandemija pagilino regioninius skirtumus. Tad regioniškumo dėmuo yra būtinas, ir ES tas regioniškumo dėmuo egzistuoja. Čia neišgirdau jokio regioniškumo. Matau savivaldybes eliminuotas iš šio proceso. Kodėl taip atsitiko?“, – klausė jis.

Savo ruožtu Vyriausybės kanclerės pavaduotojas sutiko su kritika dėl netinkamo plano pavadinimo.

„Turbūt natūraliai suprantame, kad to beatodairiško gaivinimo, koks pirminėse idėjose buvo, tikrai nereikia, ir riekia nepamesti šalto proto matant mūsų situaciją nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, ir indėlių situacijoje, ir mūsų eksporto rodikliuose. Čia turbūt, reikia pripažinti, daugiau gravitacijos įvyko į reformų ir ilgalaikių dalykų pusę, kad sustiprinti atsparumą ateičiai“, – tikino jis.

Visgi P. Lukauskas nesutiko, jog į RRF planą neįtrauktos savivaldybės.

„Dėl regioninio aspekto ne visai sutikčiau, nes tikrai nėra šiame plane kaip nors sąmoningai ar nesąmoningai regionai skriaudžiami. Visi matyti planai tiek švietimo srityje, tiek žaliojoje pertvarkoje tikrai pasieks regionus: tiek ta pati renovacija, tiek tos pačios mokyklos, tiek skaitmenizacijos elementai per viešąsias paslaugas tikrai bus pasiekiami regionams“, – akcentavo jis.

Tuo tarpu Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas teigiamai įvertino tai, kad RRF planas glaudžiai siejamas su Vyriausybės programa.

„Gerai, kad šitas planas yra sukabintas su Vyriausybės programa ir kitais finansavimo šaltiniais, su biudžeto lėšomis ir kita ES parama. Aišku, kol biudžeto perskirstymo gairių neturime, tai sukelia tam tikro nežinomumo, tačiau jei to nebūtų ir būtų atskiras projektų kratinys, turėtume prastą vaizdą“, – sakė jis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas savo ruožtu pasigedo daugiau dėmesio RRF plane verslui.

„Nemaža dalis lėšų numatyta viešajam sektoriui, bet labiausiai nukentėjo ne viešasis sektorius, o verslas, kurio dalis dar šiandien neturi galimybės vykdyti veiklos, negauna paramos. Įvairių komitetų formatu buvo išsakyta daugybė pastabų, tačiau ne į visas buvo atsižvelgta.

DNR plane buvo numatyta daugiau kaip 50 mln. eurų turizmo sektoriaus gaivinimui, tačiau šiek tiek liūdina, kad RRF plane, nepaisant to, kad vienas iš rengėjų pripažino, kad turizmo sektorius nukentėjo labiausiai, mes apskritai nenumatome lėšų. (...) Kviečiu tai išgirsti sudarant galutinį planą, kuris bus derinamas su ES komisija, tiesiog padaryti jį tokį, kad tiktų visoms pusėms“, – sakė jis.