„Klaipėdos uosto pirmo ketvirčio krovos rezultatai atsiliko tik šiek tiek nuo praėjusių metų šio laikotarpio ir tikrai nėra taip lengva tų rekordų siekti kasmet paeiliui. Juo labiau kad pats didžiausias skirtumas tarp praėjusių ir šių metų yra tai, kad 2021 metais visi pirmo ketvirčio mėnesiai yra labai tolygūs: uoste yra kraunama apie 3,8 mln. t kiekvieną mėnesį, kai pernai matėme, kaip kovo mėnesį importinė nafta ir grūdai tą skaičių labai stipriai sukėlė iki 4,5 mln. t. Ši situacija tikrai verčia mus galvoti, kad metai geri, prasidėjo gerai ir esame optimizmo pilni“, – teigė jis pristatydamas Klaipėdos uosto pirmo šių metų ketvirčio krovos rezultatus.
Klaipėdos uosto direkcijos duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį uoste buvo pakrauta 11,29 mln. t krovinių (2020 m. pirmą ketvirtį – 11,32 mln. t). Tuo tarpu Būtingės terminale šių metų pradžioje pakrauta 1,97 mln. t krovinių (atitinkamu laikotarpiu pernai – 1,97 mln. t).
„Visumoje blogiausiai sekėsi su skystais kroviniais: perkrauta 2mln. t, t. y. 15 proc. mažiau. Birūs ir generaliniai kroviniai tuo tarpu didėjo“, – teigė jis, pažymėdamas, kad birių krovinių šiemet buvo pakrauta 5,46 mln. t, o generalinių – 3,79 mln. t.
A. Latako teigimu, nors šiuo metu stebima tendencija, kai atplaukiančių laivų skaičius mažėja, bet patys laivai didėja, skaičiuojama, kad į Klaipėdos uostą šiemet atplaukė daugiau laivų.
„Laivų per pirmą ketvirtį buvo daugiau –1642 laivai (praėjusių metų atitinkamą laikotarpį jų atplaukė 1592 – ELTA). Paprastai matome tendenciją, kad laivų mažėja, bet jie patys didėja. Šis rodiklis priklauso nuo to, kad buvo labai daug tanklaivių. Tuo tarpu keleivių skaičius mažėja dėl pandeminės situacijos“, – sakė jis, pridurdamas, kad į uostą šiemet atplaukė 29974 keleiviai.
„Tuo tarpu žiūrint į krovinių krepšelį, iš esmės didelių pokyčių nėra“, – pabrėžė A. Latakas.
Vertindamas baltarusiškų krovinių skaičių uoste, generalinis direktorius pabrėžia, kad jis išlieka didelis.
„Baltarusiškų krovinių skaičius yra labai didelis tame krovinių krepšelyje: ko gero, jis svyruoja nuo 32-35 proc., kartais netgi galbūt ir (...) iki 37 proc. Tai tikrai skaičius yra milžiniškas. Situacija yra tokia, kokia yra, bet verslas yra gyvybingas ir, matyt, bus tie kanalai ir būdai kompensaciniai rasti“, – teigė jis kalbėdamas apie galimą baltarusiškų krovinių krovos sustabdymą, jei užsienio valstybės imtų taikyti sankcijas Baltarusijai.
Savo ruožtu Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pažymėjo, kad Klaipėdos uosto stiprybė yra krovinių diversifikacija.
„Pirmo ketvirčio krovos rezultatai yra praktiškai tokio pat lygio, kaip ir praėjusiais metais. Išlaikyti juos labiausiai padėjo ro-ro ir trąšų krova. Klaipėdos uosto stiprybė yra diversifikacija (...). Jei vertintume tik kovo mėnesio krovą, stebimėtume tam tikrą krovinių mažėjimą. Tam įtaką daro tiek besitęsianti COVID-19 pandemija, tiek ir geopolitiniai iššūkiai, bet Klaipėdos uosto krovos kompanijos deda visas pastangas, kad išlaikytų esamus krovinių srautus ir pritrauktų naujus“, – tikino jis.
Tuo tarpu vertindamas Sueco kanalo blokados pasekmes, V. Šileika pažymėjo, kad jos bus jaučiamos ir ateinančiais metų ketvirčiais.
„Be abejo, jaučiame Sueco kanalo blokavimo pasekmes. Iš tiesų vėluoja konteinerių pristatymas į Klaipėdą. Šiuo metu tie laivai, kurie laukia prie Sueco, yra atplaukę į Europos uostus, bet Europos uostai šiuo metu yra perpildyti. Tie laivai yra aptarnaujami, bet dėl didelio apkrovimo uostai dirba gana lėtai, yra perkrauti ir stebime, kad krovinių srautas, kuris jau turėjo būti Klaipėdoje, vėluos. (...)
Tas disbalansas, kuris yra dabar dėl Sueco blokados, manau, bus jaučiamas gana ilgai.
Prognozuojama, kad dar ir visą kitą ketvirtį, gal net ir trečią ketvirtį jausime šias pasekmes, nes išsibalansavus laivybai iš tiesų ne taip greitai pavyksta sugrįžti į įprastus grafikus“, – akcentavo jis.
Be to, dėl šios priežasties jau dabar auga krovinių gabenimo kaštai, sakė V. Šileika.
„Tai susiję ir su kainomis: konteinerių gabenimo kainos nemažėja, netgi auga ar grįžta į neregėtas aukštumas. Visa tai ypač daro įtaką Lietuvos eksportuotojų ir importuotojų galimybėms pristatyti ar gauti laiku krovinius, tai yra gana didelė problema šiuo metu“, – teigė jis.
