Balsiuose – maištas. „Ožkinių“, „Skambučio“, „Dobilo“ sodų bendrijų gyventojai, taip pat asociacijos „Balsių bendruomenė“ priešinasi sovietmečiu, prieš 43 metus, suplanuoto kelio ir tilto statybai. Baiminamasi, kad nutiesta magistralė buldozeriu pervažiuos mažiausiai 18 namų, o kitiems gyventojams pablogins gyvenimo kokybę.

„Kategoriškai prieštaraujame ir visomis pilietinėmis priemonėmis aktyviai priešinsimės automobilių eismo nukreipimui per Ožkinių sodų bendriją ir tilto statyboms per Nerį Nemenčinės plento link“, – teigiama keturių organizacijų vadovų pasirašytame rašte savivaldybei.

„Delfi“ kalbinti atstovai paaiškina, kad savivaldybė nesileidžia į kalbas svarstyti kitų sprendinių – tiesti kelią ir tiltą ten, kur sklypai tušti, gyventojų nėra.

Savivaldybė ramina, kad planuojama gatvė yra C kategorijos ir būtų dviejų juostų, o apie čia planuojamą projektą jau buvo žinoma seniai. Be to, kelias nėra ir tarp prioritetų – prie jo galbūt bus sugrįžta po dešimtmečio.

Tačiau nors Balsius dalijantis kelias 40 metų guli tik popieriuose, gyventojai dabar jau ima justi tiesioginius rūpesčius – jie nebegali remontuoti namų. Gyventojams pati savivaldybė iki 2014 metų čia išduodavo statybos ar rekonstrukcijos leidimus, tačiau dabar tokių leidimų nebegalima gauti.

Planuojamas kelias eina per gyventojų sodybas
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Bendruomenės prašymai lieka neišgirsti

Pavilnių ir Verkių regioniniame parke esanti harmoninga ekosistema, susidedanti iš miško takelių, dviračių takų, būtų sugriauta, motyvuoja gyventojai.

Balsių bendruomenės pirmininkė Neringa Kleniauskienė „Delfi“ teigia, kad jau daugiau nei keturis dešimtmečius projektas guli bendrajame plane.

„Savivaldybė, kiek žinome, kol kas neturi ir pinigų ir net nepradėję projektuoti. Tiesiog kelias guli bendrajame plane. Tačiau pradėjo viskas keistis dėl to, kad vieni iš gyventojų norėjo pasidaryti namo rekonstrukciją ir norėjo gauti leidimą. Ir jiems pasakė stop, negalite daryti, nes šioje teritorijoje, per jų namą, eis kelias ir bus kaip aplinkkelis, taip mes vadiname šitą kelią. Paskui ir tiltas bus, kuris jungs Balsius, Molėtų, Ukmergės plentą ir Nemenčinės plentą“, – paaiškina N. Kleniauskienė.

Pasak jos, visi gyventojai seniai žinojo apie bendrajame plane numatytą projektą, tačiau anksčiau savivaldybė pati išduodavo leidimus statybai, dėl to ir namų čia pridygę.

„Statyti leisdavo, tai visi taip ramiai galvojo, kad taip ir praslys, ir nebus to kelio. Aišku, jo ir kol kas tiesti nenumatyta – galbūt tolimoje ateityje“, – sako N. Kleniauskienė.

Planuojamas tiltas sujungtų Balsius su Nemenčinės plentu
Foto: Google Maps

Ji patikina, kad per 40 metų situacija yra gerokai pasikeitusi ir bendruomenei dabar toks projektas nereikalingas: „Šitas kelias nupieštas yra per patį Balsių centrą, padalina Balsius į dvi dalis“.

N. Kleniauskienė meta priekaištus, kad pati valstybė čia grąžino žemes naujakuriams, savivaldybė leido statytis.

„Pas mus valstybėje būna tokių absurdų, kad lyg ir rezervuota žemė keliui, bet Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) tiesiog ėmė ir padalino ten žemes, grąžino sklypus. Pusė to kelio – išdalinti sklypai. Tai vėl – NŽT išdalino, dabar valstybė turės išpirkti, mokėti. Daug tokio nelogiškumo. Žmonėms išdavė leidimus statyti, o namas, na tai ne šuns būda, kad pastatai, dešimt metų atbuvo, ir gali keisti. Namą juk statai iš esmės visam gyvenimui. 2014 metais čia berods baigė išdavinėti statybos leidimus“, – sako N. Kleniauskienė.

„Ožkinių“ pirmininkas: ar jūs norėtumėte gyventi prie autostrados?

Sodininkų bendrijos „Ožkiniai“ pirmininkas Arūnas Maliauka skaičiuoja, kad po planuojamas kelias kliudytų 24 sklypus, o reikėtų nugriauti 18 namų. Jis patvirtina, kad gyventojai dabar yra situacijos įkaitai – rekonstruoti namų leidimų nebegauna.

„Mes nesakome, kad nereikia kelio platinti ar tilto pastatyti, jei jiems labai reikia. Bet jį reikėtų patraukti, kaip siūlėme, kilometrą į šoną, kur niekam nekliūva. Savivaldybė pateikia, kad gyventojai visuomet priešinasi, trukdo. Mes siūlėme kompromisą per tuščias vietas, kur nei vieno namo nereikėtų nugriauti. Bet savivaldybė paprasčiausiai neina į kompromisą, jie atrašo šablonišką atsakymą, nesileidžia į kalbas“, – sako A. Maliauka.

Jis piktinasi, kad viešai savivaldybė klaidina, esą, Balsius su miestu jungia ne tik Verkių gatvė, bet yra ir Žaliųjų ežerų gatvė, yra jungtis su Molėtų plentu: „Nežinau, kaip tai pavadinti, ar tai pasityčiojimas iš gyventojų“.

Balsių mokykla
Foto: Organizatorių nuotr.

Jis paaiškina, kad dabar miestas yra gerokai išsiplėtęs, todėl ir pagrindinės transporto jungtys neturėtų eiti palei Balsių mokyklos tvorą ar gyventojų kiemus.

„Balsių rajoną kelias realiai padalintų per pusę – iš pusės rajono nepakliūtų vaikai į Balsių mokyklą, palei kurios tvorą eitų tas kelias. Ir jie vis tą seną projektą stumia, nesiskaito su mumis. Kad reikia 20 namų nugriauti, tai jau niekam neberūpi. Dar tikriausiai nebuvo Lietuvoje precedento, kad šeimas su mažais vaikais mestų gatvėn ir griautų namus. Primena, kaip tarybiniais laikais melioracija eidavo ir kaimus iškeldavo“, – pyksta A. Maliauka.

Jis vertina, kad mažiausiai 600 sklypų gyventojai pajus suprastėjusią gyvenimo kokybę.

„Tiems po keliu, na tebūnie, nugriaus, duos jiems kompensaciją. O jei aš būsiu ketvirtas nuo kelio – sakys vibracijois jums normos neviršija, visa kita. Ir dieną naktį važinės mašinos, greitoji pagalba kauks naktimis. Jūs gal nenorėtumėte gyventi ketvirtas nuo autostrados“, – sako pirmininkas.

Infrastruktūros reikia, tačiau siūlo kitus būdus

Balsių bendruomenės pirmininkė N. Kleniauskienė pripažįsta, kad susisiekimą pagerinanti infrastruktūra būtų reikalinga

„Yra iš tikrųjų ir palaikančių šitą projektą, net nesvarstančių, ar galėtų būti kitoje vietoje tas kelias. Net neatsižvelgiančių į tai, kad pasikeitė situacija, gal truputėlį reikėtų kitaip dėlioti. Bet mano akimis žiūrint – tas kelias išties mums nelabai ką ir išspręs. Mes turime Žaliųjų ežerų gatvę, tai pirmiausia reikėtų ją sutvarkyti. Jei ir kamščiai būna, tai nuo Santariškių. Pirmiausia norint tvarkyti kamščių problemą, reikėtų didinti pralaidumą ties Santariškių žiedu“, – Balsių gyventojams aktualias problemas vardija bendruomenės pirmininkė.

Ji vertina, kad gali pakakti sutvarkyti įvardtus du transporto mazgus ir tilto poreikio galbūt nebeliktų.

„Ar tikrai taip jau būtų patogu, ar tikrai mes, Balsiečiai, būtinai važiuosime į Nemenčinę grybaut ar uogaut? Iš tiesų vienam kitam kažkur reikia nuvažiuoti. Patogumas gal ir būtų, bet reikia svarstyti, kur tą tiltą tiesti, kurioje vietoje jis būtų patogus, galiausiai, kad įsilietų į kitą misto infrastruktūrą. O ne taip iš niekur į niekur, iš vieno kamščio į kitą kamštį ir padaryti Balsius tranzitiniu rajonu. Abejočiau, ar geras toks sprendimas“, – sako N. Kleniauskienė.

Plačialapė klumpaitė, ypač retas ir saugomas augalas Verkių regioniniame parke
Foto: Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija

Ji viliasi, kad dar liko daug laiko iki konkrečių projektų ir jį galima būtų skirti platesnėms diskusijoms ir geresnių sprendinių paieškai, kad „ir kelias, tiltas būtų, ir jis neitų per žmones, nereikėtų griauti namų“.

Savivaldybė: greitkelio nebebus, bus C kategorijos kelias

Savivaldybė į gyventojų priekaištus atsakė ir viešu pranešimu, nurodydama, kad rūpestis dėl naujos gatvės yra per ankstyvas.

„Naujos gatvės per Balsius ir Ožkinius statyba nėra miesto prioritetų sąraše: nėra jos projekto, taigi nėra ir projekto svarstymų. Bet šios gatvės, o kartu ir tilto, statybos poreikis akivaizdus, todėl yra įvardintas Bendrajame plane – prie šios temos reikės sugrįžti įgyvendinus kitus šiuo metu svarbius miesto projektus. Galbūt – po dešimties metų“, – rašo savivaldybė.

Savivaldybė argumentuoja, kad greitai užsikemšanti Verkių gatvė kelia problemų ir gyventojai seniai laukia sprendimo.

Savivaldybė sumažino gatvės kategoriją iš B1, ir dabar bendrajame plane numatyta nauja C kategorijos gatvė, kuri nuvestų į tiltą, būtų projektuojama dviejų juostų – argumentuojama, kad miesto pakraštyje nėra platesnių gatvių poreikio. C kategorijos gatve leidžiamas lengvojo ir visuomeninio transporto eismas.

„Balsių rajonas išsiskiria tuo, kad jis, kaip urbanistinis vienetas, atitolęs nuo miesto centrinės dalies ir įsikūręs vertingos gamtinės aplinkos apsuptyje, tačiau neturi išplėtotos socialinės infrastruktūros, čia beveik nėra paslaugų ir darbo vietų“, – argumentuojama pranešime

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis atkreipė dėmesį, kad efektyviausia miestų plėtra – vadinamųjų pocentrių kūrimas.

„Pocentris būtų kuriamas tiek žalios juostos, tiek toje vietoje planuoto plataus greitkelio sąskaita. Visa ši teritorija valstybės institucijų ir teismų sprendimais buvo grąžinta buvusiems savininkams. Tad, norint įrengti tą žalią juostą palei gatvę, žemę tektų išpirkti, o, vertinant pagal normatyvus, želdynų aplinkui pakanka. Kadangi greitkelio nebebus, nebereikia buferio funkciją atliekančios želdinių juostos, o toje vietoje numatome galimybę kurtis paslaugoms ir darbo vietoms. Galbūt čia galėtų atsirasti ir keletas daugiabučių“, – vizija pasidalijo M. Pakalnis.

Mindaugas Pakalnis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Savivaldybė patvirtina gavusi pasiūlymą „pastumti“ tiltą į pareiškėjams parankesnę vietą.

Bet tada, anot M. Pakalnio, tiltas būtų perkeltas link sklypų gyventojų, kurių teisėti lūkesčiai būtų galimai pažeisti. Tiltas ir gatvė persikelia jau per kelis bendruosius Vilniaus planus, pvz., 1998, 2007 m., taip pat šie objektai įtraukti ir nepatvirtintame 2020 m. bendrojo plano projekte.

„Jie įsigijo sklypus ir pasistatė namus, o mes į jų aplinką bandytume įtaisyti tiltą. Dabar yra atvirkščiai – žmonės kūrėsi žinodami, kad čia planuojamas tiltas ir dabar bando jį nukelti ant galvų kaimynams“, – atmeta priekaišus M. Pakalnis.

Savivaldybės gyventojams teiktuose atsakymuose nurodoma, kad nagrinėta gyventojų siūlyta alternatyva tiltą per Nerį statyti per Popieriaus gatvę, tačiau šios trasos atsisakyta, nes ji nesprendžia viešojo transporto maršrutinio tinklo formavimo Balsių zonoje, dvigubai prailgina Balsių rajono gyventojų kelionės ilgį užmiesčio kryptimi.