Vadina atgyvenusiu sprendimu
Apie savo patirtį steigiant įmonę pasakojo IT įmonės, užsiimančios savitarnos kasų diegimu ir programavimu, „Maisto mylėtojai“ direktorius Vytautas Byla.
„Mūsų startuolis „DSERVE“ buvo kurtas išsibandyti Lietuvos rinką, tačiau su tikslu užkariauti Europą.
Išleidome didžiulius pinigus marketingo agentūroms, įsimylėjome pavadinimą. Bet norėdami steigti įmonę pasijutome lyg gavę skuduru per veidą.
Dar blogiau, čia yra diskriminacija – užsienio įmonės savo dukterines anglišku pavadinimu steigti gali, o lietuviškos – ne. Pasivadinome „Maisto mylėtojai“ ir bent Lietuvoje sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų, tačiau užsienio partneriams pavadinimas pernelyg sudėtingas“, – pasakojo jis.
Anot V. Bylos, bendrai nors ši situacija verslo nestabdo ir veiklai netrukdo, tačiau, kaip pabrėžė, akivaizdu, kad yra sukurta biurokratinė kliūtis, kuri yra perteklinė.
„Vienas kvailesnių ir šiais laikais atgyvenusių/perteklinių įstatymų“, – komentavo jis.
Randa būdų, kaip apeiti
UAB „Baltic Freya“ bendraįkūrėjas Robertas Katinas pasakojo taip pat susidūręs su bėdomis bandant užregistruoti įmonės pavadinimą anglų kalba.
„Nesinorėjo tuo tikėti, juk tai kvaila. Gerai pasidomėjome tuo, net į Registrų centrą pasiskambinome. Susitaikėme su realybe... ir nebūtume lietuviai, jei nebūtume užsispyrę, jei neieškotume būdo apeiti taisykles“, – atvirai pasakojo jis.
Verslininkas teigė, kad Lietuvoje yra du būdai, kaip įsteigti įmonę su savo norimu pavadinimu.
„Pirmasis – „Estijos turizmas“ – įsteigi įmonę savo norimu pavadinimu Estijoje, atidarai šios įmonės dukterinę įmonę Lietuvoje.
Antrasis – steigimas per notarą.
Steigiant įmonę per notarą, notaras tėra obliguotas patikrinti ar tavo įmonės pavadinimas nepažeidžia kito prekės ženklo pavadinimo ar panašų teisių.
Tiesiog apeinamas laikinojo juridinio asmens pavadinimo registravimo – kalbininkų filtro – žingsnis“, – sakė jis.
Pasak R. Katino, šiuo atveju įmonė pasirinko antrąjį būdą.
„Techniškai, tai legalu. Etiškai, tai yra piktas įstatymų spragų eksploatavimas“, – pridūrė jis.
Ministerija: turime pašalinti kliūtis
„Delfi“ komentaro dėl tvarkos kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM).
Siųstame komentare teigiama, kad valstybė, anot ministerijos, turi padėti verslui, o ne kliudyti, todėl įvairiais būdais siekiama užtikrinti kiek įmanoma draugiškesnę verslo aplinką.
„Liberalizuoti įmonių pavadinimų rašymą ministerija siūlė dar 2018 metais, tačiau Seimas tam nepritarė.
Dabar ministerija Vyriausybei vėl yra pateikusi Civilinio kodekso bei Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kuriais visų šalyje registruojamų įmonių pavadinimai galėtų būti sudaromi užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis.
Šiuo metu tokią teisę turi tik tarptautinės įmonės ir organizacijos, tačiau pavadinimai užsienio kalba labai aktualūs eksportuojančioms įmonėms, taip pat startuoliams. Tikimės, kad gavus Vyriausybės pritarimą, šiems įstatymo projektams pagaliau pritars ir Seimas“, – buvo teigiama EIM.
Pasak jų, skaičiuojama, kad dėl galiojančių reikalavimų yra atmetama apie 10 proc. teikiamų registruoti įmonių pavadinimų, todėl įmonės priverstos registruotis užsienyje, o taip mūsų valstybė praranda mokesčius, ekonominį potencialą.
„Didelė dalis verslo veikia globalioje rinkoje, todėl turime pašalinti tokias dirbtines kliūtis.
Šiandien sudarant bendrovių pavadinimus lotyniškus rašmenis leidžiama naudoti kone visose, tai yra 21-oje iš 27 ES narių, tarp jų kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, taip pat Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje“, – teigė ministerija.
VLKK: reglamentavimas galioja daugiau nei 10 metų
VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė „Delfi“ tikino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio, Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatas Lietuvoje registruotų įmonių pavadinimai turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, o toks reglamentavimas galioja jau daugiau nei 10 metų.
Tiesa, pasak jos, juridiniai asmenys norintys veikti ar veikiantys už Lietuvos ribų, gali pavadinimus sudaryti ir lotynų kalba.
Atstovė teigė negalinti plačiau pakomentuoti notarų veiklos ir galimų tokių nuostatų apėjimų.
„Galime tik pasakyti, kad dalis notarų su VLKK konsultantais konsultuojasi dėl įmonių pavadinimų, o kaip laikomasi kalbinių reikalavimų dėl įmonių pavadinimų, kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija.
Užklausų dėl įmonių pavadinimų sulaukiama nemažai, daugiausia konsultuojamasi, kaip taisyklingai sudaryti pavadinimą. Dalis įmonių steigėjų pageidautų ir galimybės registruoti pavadinimą ne lietuvių kalba“, – sakė ji.
BNS jau anksčiau rašė, kad pernai įsigalioję įstatymų pakeitimai nebereikalauja konsultuotis su VLKK dėl įmonės pavadinimo atitikties, tačiau teisės aktai tebenumato reikalavimą registruoti lietuviškus įmonių pavadinimus.
Komisija tvirtina, kad įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai turi būti kuriami laikantis bendrinės kalbos normų ir jos nutarimų. Už nurodymų nesilaikymą tiesiogiai atsakingiems įmonių vadovams gresia administracinės nuobaudos.
