„Valstybės valdomų įmonių pertvarka yra šios Vyriausybės prioritetų sąraše. Šios įmonės turi turėti aiškius tikslus ir ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, o jų veikla turi būti aiški ir skaidri. Tokia valstybės valdomų įmonių veikla taip pat prisideda prie verslui palankaus klimato kūrimo, o jis būtinas, norint į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Plane siūloma valstybės įmones, vykdančias komercinę veiklą, pertvarkyti į valstybės valdomas bendroves. Ilgainiui bus siekiama visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, tokios įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis, viešosiomis įstaigomis ir pan.
Manoma, tai leistų pagerinti jų valdymą ir pasiekti geresnių finansinių rezultatų bei generuoti didesnę grąžą valstybei. Valstybės įmonės, vykdančios ne komercinę, o viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo veiklą bei atitinkančios visus biudžetinei įstaigai būdingus veiklos požymius, būtų pertvarkytos į biudžetines įstaigas. Tai užtikrintų valstybės lėšų naudojimo skaidrumą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai vertina, kad pagal valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei Lietuva dar gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio. Taip pat šios organizacijos ekspertai pažymi, kad tam tikrais atvejais Lietuvoje valstybės valdomos įmonės konkuruoja su privačiomis bendrovėmis, todėl tokių valstybės valdomų įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant.
Ministerijos plane siūlomos priemonės yra žingsnis ne vien optimizuojant valstybės valdomų įmonių portfelį, bet judant tolesnio jų centralizavimo link, mažinant tokių įmonių ir jų valdytojų skaičių. Šiuo metu Lietuvoje veikia 49 valstybės valdomos įmonės, siekiama laipsniškai jų mažinti, priežiūrą koncentruojant keliose ministerijose.
Anot ministerijos, ateityje daugiau dėmesio turi būti skiriama valstybės valdomų įmonių veiklos rodikliams, kurie turės atitikti joms iškeltus tikslus. Tikslai turėtų apimti ne tik kapitalo kainos kriterijus, bet ir dividendus bei kitus finansinius rodiklius. Artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo sistema, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.
Pagal pateiktas tarpines 2020 m. ataskaitas, valstybės valdomų įmonių bendros pajamos iki praėjusių metų vidurio nežymiai krito (–1,9 proc.) ir siekė 1,25 mlrd. eurų, o 2020 m. pirmo pusmečio grynasis pelnas siekė 4,3 proc., arba 121,7 mln. eurų. Didelę įtaką bendriems valstybės valdomų įmonių rezultatams turėjo susisiekimo sektorius, smarkiai nukentėjęs nuo COVID-19 pandemijos.
