„Kai kalbame apie ekonomikos skatinimą, gaivinimą, užmirštame, kad kalbame tik apie 10 procentų. 90 proc. šalies ekonomikos klesti, siekia naujų rekordų, kalbant ir apie pramonę, ir žemės ūkio sektorius, ir daugelis paslaugų sektorių, kurie nebuvo uždaryti pandemijos metu. Tikrai nereikėtų galvoti, kad besibaigiant pandemijai ir atitraukiant kai kurias skatinimo priemones, pasipils bankrotų bangos“, – laidoje „Delfi diena“ sakė N. Mačiulis.
„Lietuva, manau, įeis į istoriją, kaip viena sėkmingiausiai suvaldžiusių pandemiją ir išvengusi ilgalaikių neigiamų ekonominių pasekmių. Tas jau dabar yra akivaizdu“, – pridūrė jis.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat teigia, kad jau praėję metai parodė, jog Lietuvos ekonominė struktūra šiai pandemijai ir jos keliamiems iššūkiams yra atspari.
„Lietuva itin nedaug priklauso nuo su turizmu susijusių veiklų, taipogi maitinimo, apgyvendinimo įstaigos sudaro nereikšmingą ekonomikos dalį. Tai šį kartą mums išėjo į naudą. O mūsų pamatinės ekonominės veiklos kaip apdirbamoji gamyba, transportas, statybų sektorius ir NT pastaruoju metu išties gyvena neblogai. Tą lemia tiek neslopstanti išorinė paklausa, tiek viduje vykstantys teigiami procesai: ir kylantys atlyginimai nepaisant pandemijos, ir solidžios gyventojų santaupos, ir tų pačių įmonių pakankamai sveika ekonominė būklė“, – kalbėjo ji.
Išdalinti milijonai
Anot I. Genytės-Pikčienės, verslui nemažai padėjo ir valstybės pagalbos priemonės.
„Verslas tikrai turi nemažą naudą iš mokesčių atidėjimo priemonių, prastovų subsidijų, netgi bankų kreditai iš įmonių yra kuklesni, nes jos turi alternatyvą“, – sakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.
N. Mačiulis taip pat mano, kad kritika, jog parama nepakankamai ir neprieinama, nėra pagrįsta.
„Parama skirstoma tikrai nemaža, vien šiemet labiausiai nukentėjusiems verslams suteikta 42 mln. eurų subsidijų. Tai yra negrąžintina parama ir dar apie 25 mln. paskolų garantijų. Priemonės pasiekia ne vieną tūkstantį įmonių.
Nėra labai pagrįsta kritika, kad ta parama yra nepakankama ar neprieinama. Žiūrint, kiek kreipiasi įmonių dėl paramos, net nėra kreiptasi visai sumai, kuri yra numatyta“, – kalbėjo jis.
Tiesa, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad apie trečdalis paraiškų dėl paramos yra atmetama.
„Populiariausios atmetimo priežastys yra įvairūs ataskaitų už 2019 metus nepateikimas, GPM nemokėjimas, per menkas GPM ir panašūs dalykai. Yra daugybė reikalavimų, kurių įmonės neatitinka ir jos negali įsisavinti subsidijų forma paskirtų pinigų“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Kainos šaus į viršų
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė mano, kad subsidijos, kurios yra dabar pasiūlytos, labiausiai nukentėjusiems verslams galėtų padėti ištverti ir pereinamuosius laikotarpius. O jau šių metų antroje pusėje I. Genytė-Pikčienė prognozuoja vartojimo šuolį.
„Kuomet vakcinacija įsibėgės ir galėsime nebijoti kontaktų ir aktyviai vartoti, išties, matyt, suveiks pernai stebėtas suspaustos spyruoklės vartojime efektas ir paslaugos, kurios yra labiausiai paveiktos karantino, šaus į viršų sparčiausiai“, – sakė ji.
„Antra metų pusė turėtų būti vidaus rinkos atsigavimo pusė, matyt, tai paveiks ir kainas, kas nėra labai džiugu, bet vargiai išvengiama, nes paklausos įsibėgėjimas, taipogi žaliavų rinkų tendencijos akumuliuosis ir infliacija antroj metų pusėje bus aukštesnė“, – kalbėjo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.
Anot N. Mačiulio, panašios tendencijos jau dabar pastebimos valstybėse, kurios atsigauna po pandemijos.
„Jau dabar matome, kad valstybės, kurios atsigavo, Kinija, JAV, kai kurios kitos Azijos valstybės, labai greitai grįžta į prieškrizinį lygį ir susiduria su ekonomikos perkaitimo, kainų augimo problema“, – laidoje „Delfi diena“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
