Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad prezidentas turėjo ilgą ir atvirą diskusiją dėl ES gaivinimo ir atsparumo dininimo fondo lėšų naudojimo: „Tai yra unikali galimybė transformuoti ekonomikoms po pandemijos“. Pasak patarėjo, lėšos turi padėti pereiti į naują lygį, kuris padėtų užkrinti didesnes pajamas.
„2,2 mlrd. eurų – tai yra daugiau nei 4 proc. šalies metinio BVP, todėl jo dydis ir svarba yra itin dideli“, – sako S. Krėpšta.
Tačiau jis patikino, kad iki plano pabaigimo likus 11 dienų, prezidentas pateikė tris pastabas, kaip planą būtų galima sustiprinti.
Antras pastebėjimas susijęs su išliekančia didele regionine atskirtimi šalyje – prezidentas pasigenda daugiau priemonių atskirčiai mažinti
„Antras svarbus aspektas – šiame plane kol kas pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą“, – sako S. Krėpšta.
Anot jo, Lietuva turėtų mažinti skirtumus tarp savivaldybių socialine ir ekonomine prasme, įgalinant savivaldą.
Trečias pastebėjimas susijęs su derinimo ir viešumo trūkumu, prezidentas išsakė pageidavimą, kad „per likusį laiką iki plano signalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais.“
„Labai svarbu, kad visos suinteresuotos šalys tikėtų šiuo planu ir tinkamai prisidėtų prie šio plano įgyvendinimo“, – sako S. Krėpšta
Anot jo, netgi reglamente, kuriame apibrėžta, kaip turi būti rengiamas planas, yra numatyta, kad diskusijos su socialiniais partneriais ir visuomene yra skatintinos.
„Turime daug pavyzdžių kitose valstybėse, kad planas buvo derintas su visuomene platesne apimtimi, nei tai buvo padaryta Lietuvoje“, – sako S. Krėpšta.
Skaistė: esame atviri diskusijoms
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, atsakydama į kritiką dėl vėlyvo plano derinimo, paaiškino, kad kitose šalyse Vyriausybės nesikeitė plano rengimo metu, tuo metu naujoji Vyriausybė galėjo ruošti planą tik pradėjus kadenciją pernai gruodžio viduryje.
„Tikrai esame atviri diskusijoms ir pačių reformų tobulinimui“, – sako G. Skaistė.
Ji pabrėžė, kad Europos Komisija kitose valstybėse jau po plano paviešinimo išsakydavo pastabų, kad vienokia ar kitokia reforma negalima finansuoti, o dėl to netgi susvyruodavo Vyriausybės, per anksti sukėlusios lūkesčių.
Ji tikino, kad prezidento įvardijami sektoriai jau yra atliepiami parengtame plane.
„Norėčiau išskirti iš pačio plano turbūt, kas verslui tiesiogiai skirta. Verslui numatytas jau tiesioginis finansavimas“, – tikino G. Skaistė,
Ji vardijo, kad numatytos investicijos inovatyviems, žaliesiems sprendimams, bendradarbiavimui su mokslu, o taip pat tiesioginių subsidijų pavidalu.
„Verslui labai svarbi yra palanki verslui aplinka, kurią sudarys viešojo sektoriaus moderinizavimas, atvirų duomenų atvėrimas, 5G plėtra“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ji patikino, kad viešosios investicijos didins visuminę paklausą, tai irgi yra svarbu verslui. Be to, prisitaikymui prie klimato kaitos iššūkių numatomi 0,5 mlrd. eurų verslui.
„Kalbant apie regionus ar savivaldybes, manau šiame plane yra labai daug dalykų, kurie bus susiję su regionų plėtra, ir turbūt čia kalbame apie įgyvendinimo modelį – ar įgyvendins ir projektus pateiks pačios savivaldybės, ar poreikis nurodomas bendras valstybės mastu“, – paaiškino G. Skaistė.
Anot jos, savivaldybėms bus labai svarbūs projektai, tokie kaip tūkstantmečio mokyklos, mokyklų tinklo kokybės gerinimas, renovacija, kuri bus įgyvendinama visose savivaldybėse, viešojo transporto transformacija iš taršaus į elektrinį, profesinio orientavimo sistema regionuose, prodfesinio orientavimo sistema regionuose, kad darbo pasiūla ir paklausa atitiktų viena kitą. Taip pat 10-yje regioninių centrų numatytos investicijos į sveikatos priežiūros infrastruktūrą.
Ministeriją kritikuoja savivaldybių, Seimo atstovai
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Ričardas Juška, dalyvavęs, susitikime, sako, kad savivaldybėms aktualūs vandenvalos ir vandentvarkos projektai, kurie kainuoja šimtus milijonus, tačiau savivaldybės neturėjo galimybės išsakyti savo lūkesčių.
„Deja, mums nepavyko rasti glaudaus kontakto su Finansų minsiterija, bendradarbiaujant ekonomikos atgaivinimo lėšų plano rengime, ir neatsitiktinai tai rekomenduoja glaudų bendradarbiavimą tiek EK, tiek Europos Parlamentas. Gavome nusiskundimus iš regioninių plėtros tarybų, iš merų, savivaldybių asociacijos, derinome pozicijas, kaip būtų galima spręsti ir įtakoti, kad bent šiame procese dalyvautų socialiniai partneriai, ir principas būtų iš apačios į viršų, ne tai, kas valdžios kabinetuose sugavota ir bus nuleista įgyvendinimui“, – pyko. R. Juška.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius vylėsi, kad planą bus galima spėti papildyti.
„Tikrai turime pakankamai mažai laiko planui patobulinti. LSA jau ir ne kartą sakė, kad iš tikrųjų pasigedo atvirumo rengiant šį planą. Aišku, atskirus komponentus mes žinojome, bet bendro vaizdo nesimatė iki praėjusios savaitės penktadienio“, – sako M. Sinkevičius.
Anot jo, savivaldybės norėtų į planą įkomponuoti savivaldos, regioninį aspektą, ir siūlė keletą priemonių: „Ne viskas plane atsirado, ir ne viskas atgulė į planą, kai kas transformavosi, o kai ko ir neberandame plane“
M. Sinkevičius vylėsi, kad per likusį laiką dar galima planą patobulinti.
Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė naujo paramos plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuris skirtas panaudoti 2,225 milijardo ES lėšų. Galutinis plano pateikimo terminas – 2021 m. balandžio 30 d. Opozicija kritikuoja, kad nebelieka daug laiko diskusijoms – visuomenė ir politikai galimybe su planu susipažinti ir įvertinti, bei pateikti savo įžvalgas gavo likus mažiau kaip dviem savaitėms iki termino pabaigos.
Parengtas planas numato investicijas trimis pagrindinėmis kryptimis – į žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę, bei Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą.
Žaliajai pertvarkai teks daugiausiai, 37 procentai, plano lėšų – 823 mln. eurų. Investicijoms į skaitmeninimą planuojama skirti 20 proc., arba 445 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi švietimas, sveikata, darbo rinka ir socialinė įtrauktis, inovacijos ir mokslas.
Europos Komisija naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurios dydis 750 milijardų eurų, pristatė pernai gegužės 20 dieną, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes. Pagal ją Lietuvai yra iš viso numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.
Šiomis lėšomis gali būti skirtos finansuoti struktūrines reformas, skatinti ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.
G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad diskusijos dėl plano vyksta „už uždarų durų“, o „iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį teigė, kad planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o nepristatinėti jo viešai esą prašė EK, kad nebūtų nepagrįstų lūkesčių. Ministrė kartu teigė sulaukusi EK atstovų patikinimo, kad plane numatyti tikslai yra pakankamai ambicingi, rašo BNS.
