„Ko šiais metais galima tikėtis – planuojame taip sudėlioti grafiką, projektavimo ir statybos darbus, kad atitiktų gaunamą finansavimą. Tas yra labai svarbu – sudėlioti prioritetus tam, kad būtų savalaikis projektavimas, statyba ir galėtume 2026 metais džiaugtis užbaigtu projektu“, – nuotoliniame renginyje „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“, skirtame Kauno regionui, šią savaitę sakė M. Narmontas.

„Taip pat vyksta konsoliduoti medžiagų pirkimai tam, kad gautume masto ekonomijos efektą, pasirašomos preliminarios sutartys reikalingų medžiagų pirkimams“, – pridūrė M. Narmontas.

Jo teigimu, taip pat tikimasi, užbaigus specialiuosius planus, pradėti rengti ir organizuoti projektavimo paslaugų pirkimus, stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija.

Kalbėdamas apie pažangą, M. Narmontas sakė, kad visose trijose Baltijos šalyse yra prasidėjusios statybos, planuojama keleivių ir krovininių terminalų plėtra.

„Estijoje 19 proc. žemės yra paimta visuomenės poreikiams, atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir rengiami statybos techniniai projektai ten, kur tai jau yra įmanoma padaryti. Iš viso yra patvirtinti trijų viadukų techniniai projektai ir vienas ekodukas“, – sakė M. Narmontas.

Tuo metu Latvijoje prasideda žemės ir nuosavybės išpirkimo darbai, atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal preliminarų projektą, artimiausiu metu Rygos oro uoste prasidės statybos darbai, projektavimo ir statybos darbai centrinėje Rygos stotyje.

„Lietuvoje pažanga yra daug didesnė. Parengtas pagrindinės linijos specialusis planas, žemė išpirkta, vyksta planavimas nuo Kauno iki Lenkijos sienos, nuo Kauno iki Vilniaus ir dar yra rengiami keli kiti specialieji planai.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva balandžio–gegužės mėnesiais organizuojami nuotoliniai susitikimai su savivaldybių, per kurių teritorijas bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, merais.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

Susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad „Rail Baltica” jungtis turi tiesiogiai pasiekti Vilniaus ir Kauno oro uostus.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)