Pirmadienį po ilgos pertraukos darbą pradedantys prekybininkai nesupranta ribojimo veikti savaitgaliais prasmės – vertina, kad dėl to srautai bus didesni darbo dienomis. Tačiau visi patikina, kad pasirengę įgyvendinti bet kokius Vyriausybės reikalavimus.

Kauno prekybos ir pramogų centre „Mega“ per pandemiją asortimentas keitėsi nedaug. Vilniaus prekybos centras „Panorama“ pokyčius skaičiuoja dešimtimis parduotuvių – buvusius nuomininkus keis kiti.

Sudėtingiau smulkiesiems prekybininkams, prekiaujantiems prekybos miesteliuose – jie neturėjo galimybės išsiparduoti žiemos sezono prekių, dabar nėra kur jų dėti.

Tačiau dalis turgaus prekybininkų ir šiuo metu negali veikti – jiems karantino ribojimus ketinama švelninti gegužės 3 dieną. Verslo ir kultūros parko „Gariūnai“ vadovas Ramūnas Šeduikis sako, kad didžioji dalis čia veikusių prekiautojų arba kenčia, arba bankrutuoja, ir Vyriausybės atžvilgiu jis lieja aštrią kritiką.

„Urmo prekybos miestelyje“ spės pasitikrinti 500 prekybininkų

Kauno turgaviečių ir parduotuvių prekybos komplekso operatorė „Urmo prekybos miestelis“ tikisi, kad maždaug pusė – apie 500 prekybininkų – pirmadienį jau bus spėję testuoti darbuotojus ir atvers parduotuves. Įmonės marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė patikina, kad prekybininkai labai ilgai laukė atidarymo, kadangi 70 proc. prekybos miestelio iki šiol nedirbo.

„Atsidarymas pirmadienį mums nesukels kažkokių sunkumų. Mes netgi suradome medicinos centrą, kur mūsų nuomininkai gali testuotis iki pirmadienio, kaip žinote, grįžtantiems į darbą testavimas yra privalomas, o punktai yra užkrauti. Visi duomenys bus suvesti į e.sveikatą, testavimas vyksta penktadienį ir šeštadienį“, – sako D. Lengvenienė.

Urmo prekybos miestelis
Foto: Bendrovės nuotr.

Nesuspėję pasitikrinti, ar neserga COVID-19, pirmadienį parduotuvių dar neatvers, tačiau tai bus padaryta artimiausiu metu.

D. Lengvenienė neigiamai vertina tiek reikalavimą prekybos salėse užtikrinti 50 kv. metrų plotą vienam lankytojui, tiek ir draudimą dirbti savaitgaliais.

„Mes galvojame, kad tas reikalavimas iš tikrųjų yra perteklinis. Tačiau mūsų salės yra didelis, viena salė sudaro vidutiniškai 1500 kv. metrų ploto, mes jau pasiskaičiavome, kiek tų pirkėjų gali įeiti, tai esame pasiruošę įleisti apie 30 pirkėjų“, – sako D. Lengvenienė.

Atskirus įėjimus turinčios parduotuvėlės aptarnauja po vieną klientą – prie to, pasak D. Lengvenienės, prekybininkai jau yra įpratę.

Urmo prekybos miestelis
Foto: Bendrovės nuotr.

„Tikrai nesuprantame, kodėl savaitgaliais negali dirbti visos parduotuvės. Mes turime srautų stebėjimo sistemą, tad matome, kad ženkliai srautai iškilę jau dabar, darbo dienomis, ir negalėjimas dirbti savaitgaliais tuos srautus dar didins, būtent darbo dienomis. Darbas savaitgaliais – galimybė paskirstyti srautą. Tikrai pirkėjai čia neateina pramogauti“, – vertino prekybos miestelio atstovė.

Prekybos miestelyje esančios turgavietės, pasak jos, galėjo veikti ir iki šiol.

„Mes neturime turgavietės statuso, mūsų turgavietė yra tik maisto turgus, kuris visą laiką galėjo dirbti. Bagažinių turgus yra netoliese, jis yra lauke ir jau antrą mėnesį gali dirbti“, – sako D. Lengvenienė.

Dėl neapibrėžtumo bijo užsakinėti prekes

Smulkiesiems prekybininkams itin skaudžiai kirto pandemija – prisipirkę žiemos sezono prekių jie negalėjo jų išparduoti, dabar neturi už ką pirkti prekių pavasario, vasaros sezonui.

„Didžiausi sunkumai – dėl apyvartinių lėšų ir prekių planavimosi. Mūsų nuomininkus labiausiai palietė uždarymus gruodžio mėnesį, kada visi buvo prisipirkę žieminių prekių. Dabar tų prekių kaip ir visi turi, nes tikėjosi, kad galės prekiauti. Tačiau kai viskas buvo uždaryta, pinigai yra suinvestuoti į žiemos sezono prekes, kurios dabar jau niekaip nebus parduotos, nes nebeaktualios pirkėjams tapo“, – paaiškina „Urmo prekybos miestelio“ atstovė.

Anot jos, prieš metus karantinas buvo gerokai trumpesnis, ir laiko pardavimams pakako, prekyba greitai atsitiesė. Tačiau dabar optimizmo mažiau.

Urmo prekybos miestelis
Foto: Bendrovės nuotr.

„Atsidarantys pardavėjai, smulkieji verslininkai, kaip ir turi nusipirkti pavasarinių prekių, bet jie tai daro su didele baime. Yra visokių: vieni jau atsivežė pavasarinių prekių, kiti užsisakinėja, tačiau didžiausia rizika šiuo metu ir didžiausia baimė – niekas nežino, kiek laiko negalės dirbti“, – sako D. Lengvenienė.

Ji paaiškina, kad ir paklausa mažėja bei keičiasi.

„Pas mus labai populiarūs šventinių rūbų skyriai, tarkime, šventinės suknelės, vyriški kostiumai, turime labai daug skyrių. Tai čia prekyba tiesiog sustojusi dėl to, kad nei biurai dirba, nei šventės vyksta. Tokie prekybininkai, kurie neturi paklausos, čia jau savaime labai bloga situacija“, – sako D. Lengvenienė.

„Mega“: parduotuvės pasitiks pirkėjus atvertomis durimis

Prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ valdytojai patikina dedantys visas pastangas, kad pirmadienį parduotuvės pirkėjus pasitiktų maksimaliai atvertomis durimis. Darbuotojų testavimas atliekamas valstybės lėšomis, darbdaviai sudaro sąrašus, proceso kontrolę užtikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

„Laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos tvarkos, kiekvienas į darbą grįžtantis darbuotojas privalomiems tyrimams galės registruotis tik savarankiškai – darbdaviui ar prekybos centro valdytojui to padaryti nebus galima“, – sako „Megą“ valdančios turto valdymo ir plėtros bendrovės „Baltic RED“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Ieva Goštautaitė-Gedutė
Foto: Bendrovės nuotr.

„Mega“ valdytojai darbuotojų testavimui skyrė atskiras patalpas prekybos centre.

„Džiaugiamės, kad po daugiau nei 4 mėnesių pertraukos prekybos centrai sulaukė pozityvių žinių ir galės atverti duris savo lankytojams. Esame pasiruošę pateisinti Vyriausybės mums parodytą pasitikėjimą leisti dirbti užtikrinant maksimalų prekybos centro darbuotojų ir lankytojų saugumą“, – tvirtina I. Goštautaitė-Gedutė.

Tačiau sprendimas savaitgaliais riboti veiklą prekybininkams, kurie iki šiol dirbti negalėjo, jai atrodo nepagrįstas.

„Jei prekybininkams būtų leista dirbti neribojant darbo dienų skaičiaus, pirkėjų srautai natūraliai pasiskirstytų – prekybos centro lankytojai galėtų pasirinkti sau tinkamą apsipirkimo laiką, vengti valandų, kada pirkėjų srautas prekybos centre išauga labiausiai. Manome, kad didesnis saugumas būtų pasiektas pirkėjų srautą paskirstant per 7 darbo dienas, nei stengiantis poreikius patenkinti per 5“, – įsitikinusi I. Goštautaitė-Gedutė.

Vis dėlto ji pripažino, kad dirbti penkias dienas per savaitę yra geriau nei nedirbti iš viso.

Per antrąjį karantiną „Mega“ nuomininkų kaitos rodiklis reikšmingai nekito nuo įprasto – iš veikiančių beveik 220 nuomininkų dėl COVID-19 įvestų ribojimų nuomos sutartį nutraukė tik vienas nuomininkas, perorientavęs prekybą į kitas pardavimo platformas, vertina vadovė.

Atnaujinta „Mega“
Foto: Structum

„Šešias galiojusias nuomos sutartis pakeitė šeši nauji operatoriai, taigi mūsų prekybos centro lankytojai galės rasti ne tik jau pamėgtus prekės ženklus, bet ir itin laukiamas naujienas: prabangių namų kvapų saloną „Krispo“, mados operatorių „NewMood“ kartu su „Membershop“ prekių atsiėmimo punktu, išskirtinių šaltųjų arbatų atstovus „Crazy Bubble“, lyderiaujančius kavos rinkoje „Vero Café“ ir kt.“, – vardija I. Goštautaitė-Gedutė.

Ar galimybė atnaujinti veiklą padengs iki šiol negalėjusių dirbti prekybininkų veiklos sąnaudas? Anot prekybos centro atstovės, tai priklausys nuo to, kiek lankytojų prekybos centre lankysis darbo dienomis, kokia jų bus perkamoji galia, ar išliks dominuojantis įprotis vienu apsipirkimu pirkti daugiau.

„Panorama“ keitė 11 nuomininkų, ir dar panašiai tiek laukia eilėje

„Panorama“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė patikina, kad sprendimas leisti dirbti darbo dienomis leis atsikvėpti visiems nuomininkams.

„Tikimės, kad mažais žingsneliais per tolesnius apribojimų laisvinimo etapus palengva sugrįšime ir į įprastą darbo ritmą. Nuo pirmadienio duris atvers visos parduotuvės, o savaitgaliais darbą tęs tos, kurios turi tiesioginius įėjimus iš lauko, bei kitos prekybos ir paslaugų vietos, kurios galėjo dirbti iki šiol“, – sako B. Kalanovaitė.

Ji patikina, kad nuomininkai turės užtikrinti, kad darbuotojai į darbus sugrįžtų su neigiamais testais, o to kontrolę vykdys kontroliuojančios valstybinės institucijos.

„Mūsų operatorių darbuotojai jau aktyviai testuojasi, esame su partneriu pasirengę pasiūlyti papildomus testavimo pajėgumus, jei pritrūktų vietų įprastuose testavimo punktuose“, – B. Kalanovaitė patikina, kad lankytojų saugumas išlieka prioritetu.

„Panorama“
Foto: DELFI

„Panorama“ nuo pirmosios pandemijos bangos jau pakeitė 11 nuomininkų – neliko „Promod“, „50 Style“, „Mothercare“, „Ivo Nikkolo“, „Baltman“, „Mosaic“, „Fortas“, „Grill Brazil“ ir kitų.

„Panašiai tiek pokyčių dar laukia, tačiau neturime galimybės atskleisti konkrečių įmonių. To priežastys skirtingos, tačiau turi vieną bendrą vardiklį – rizikų valdymą pandemijos krizės metu. Vienų prekės ženklų pasitraukimą lemia motininių įmonių sprendimas trauktis iš rinkos, kitų verslų – tiek vietinių, tiek veikiančių frančizės pagrindu – valdytojai nusprendžia nepratęsti sutarčių dėl nestabilios padėties rinkoje“, – apgailestauja B. Kalanovaitė.

„Ozo“ atvėrimo išlaukė ne visos parduotuvės

Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ turto valdytoja Ina Augulienė ilgai lauktą prekybos atvėrimą vadina kompromisiniu, kadangi ploto ir darbo laiko apribojimai yra gana ženklūs

„Pirmadienį didžioji parduotuvių dalis vėl pradės dirbti, tiesa, yra keletas parduotuvių, kurios dėl užsitęsusio karantino ir uždarymo taip ir neatsidarys. Sporto klubas „VS-FITNESS“ planuoja pradėti vykdyti veiklą nuo balandžio 26 d., kino teatras „Multikino“ planuoja atnaujinti veiklą gegužės pradžioje. Šis karantino taisyklių sušvelninimas svarbus ir mums, ir mūsų partneriams, kurių prekės, atsargos buvo „įšaldytos“, – sako I. Augulienė

Anot jos, lankytojai fizinio apsipirkimo yra išsiilgę – prekybos centras sulaukia žinučių ir skambučių.

Nuomininkų ir jų darbuotojų patogumui prekybos ir pramogų centro „Ozas“ antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje jau yra įsikūręs REZUS.LT kraujo laboratorijos testavimo punktas – kiekvienas nuomininkas gali sudaryti sutartį tiesiogiai su kraujo laboratorija dėl darbuotojų testavimo.

„Gariūnų“ vadovas: „Vyriausybė vykdo tyčinį smulkaus verslo sunaikinimą“

Verslo ir kultūros parko „Gariūnai“ vadovas R. Šeduikis patikina, kad 99 proc. prekiautojų „Gariūnuose“ vis dar negali dirbti.

„Dirbti gali tik tie, kurie sugeba prekiauti internetu. Jau prasidėjo penktas mėnuo kai neleidžiama dirbti“, – sako R. Šeduikis.

Jam nesuprantamas sprendimas turgaviečių atidarymą atidėti iki gegužės 3 dienos, leidus veikti kitiems prekybininkams.

„Kaip gali būti sprendimai pagrįsti ar teisingi, kai jie yra nesuvokiami? Toks įspūdis, kad Vyriausybė yra neįgali pati priimti sprendimų, lyg kažkas iš šalies jiems juos diktuotų. Vyriausybė jokių mūsų siūlymų nepriima, negirdi. Kai matome, kaip Vyriausybė kaitalioja savo prognozes, tai tikėti šia Vyriausybe neįmanoma“, – pyksta R. Šeduikis.

Šiuo metu „Gariūnų“ pastate nuomininkams taikoma 50 proc. visų mokėjimų nuolaida o lauko paviljonams – 70 proc. nuolaida, tačiau vadovas pesimistiškai vertina prekybininkų finansinę situaciją.

„Kokia gali būti situacija, kai jau penktas mėnuo neleidžia dirbti? Vieni žmonės vis dar kenčia, kiti priversti bankrutuoti. Blogiausia yra psichologinė situacija, kai žmogus nebežino, kas jo laukia ateityje. Žmonės nežino, kuo ir kam jie nusikalto, kai su jais taip elgiamasi, kuo jie skiriasi nuo kitų, kuriems jau leidžiama dirbti. Kyla toks įspūdis, tarsi Vyriausybė yra blogio įkaitė, nuo kurio priklauso valdžios sprendimai“, – tvirtina R. Šeduikis.

Gariūnų turgus

Vyriausybė anksčiau turgaus prekiautojams skyrė vienkartinę 300 eurų subsidiją turgavietės mokesčiui kompensuoti.

„Mūsų manymu tai ne kas kita kaip pasityčiojimas. Manome, kad šita Vyriausybė vykdo tyčinį smulkaus verslo sunaikinimą. Kiek laiko jau dirba ši Vyriausybė, tiek laiko jau nedirba „Gariūnai“, – lygina R. Šedukis.

Vadovas pasidalijo institucijoms siųstu raštu, kuriame nurodoma, kad „Gariūnų“ parke įrengta moderni oro vėdinimo-kondicionavimo sistema, leidžianti visą patalpų orą pakeisti 4 kartus per valandą, oras filtruojamas. Nedarbo metu oras dezinfekuojamas ozonu. Prekybos vietos (paviljonai) turi betarpišką sąlytį su lauko oru. Įrengta 470 vaizdo stebėjimo kamerų ir kontrolės sistema, leidžianti realiu laiku kontroliuoti pirkėjų srautus.

„Gariūnų verslo ir kultūros parko pastatas turi 87 tūkst. kv. metrų ploto. Visame pastate yra sužymėtos reikalaujamos socialinio atstumo – 2 metrų – žymės bei kryptinis judėjimas. Pastate yra 17 įėjimu bei išėjimų, kurie taip pat bus naudojami kryptingai (pro vienas duris vyks tik įėjimas, pro kitas – tik išėjimas). Pastato viduje įrengti 9 eskalatoriai, kurie taip pat bus naudojami kryptingai (vienais vyks tik pakilimas, kitais – tik nusileidimas)“, – buvo žadama Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teiktame dokumente.

Foto: DELFI skaitytojas

„Gariūnų“ prekybininkė tvirtina, kad situacija katastrofiška

„Delfi“ pakalbinta viena „Gariūnuose“ prekiaujanti moteris, nenorėjusi atskleisti tapatybės, tvirtino, kad šiuo metu jau dirba radusi darbą. Jai nesuprantama, kodėl „Gariūnai“ negali veikti.

„Turint tiek atskirų įėjimų, kodėj jie nepadaro tokių sąlygų, kad mes galėtume testuotis nors ir kasdieną, savarankiškai, norintys dirbti. Gali nusipirkti testą, atvažiuoti ir dirbti. Keista situacija su ta prekyba – nesuprantu, kodėl visi taip tyli. Tų atskirų įėjimų, juk patys žinote, „Gariūnuose“ turim milijoną. Juolab, urmo turgus naktimis dirba, varo , žmonių tiesiog minia“, – kalbėjo prekybininkė.

Ji tikino, kad žmonėms turguje situacija yra katastrofiška.

„Dalis prekybininkų paslapčia išeina neva tvarkytis, ar aptarnauti kažką, užsisakiusį iš feisbuko. Bet viliasi, kad kas nors užeis ir ką nors nupirks“, – kalbėjo moteris.

Turės užtikrinti 50 kv. metrų plotą vienam lankytojui

Naujai atveriamos parduotuvės, kaip ir šiuo metu veikiančios, turės užtikrinti bent 20 kv. metrų ploto vienam lankytojui. Tačiau visame prekybos centre, salėse, ar kitokiose vietose galės būti tik tiek pirkėjų, kad jiems tektų po 50 kv. metrų ploto, kai dominuoja prekyba nebūtinosiomis prekėmis.

Prekybininkai patikina esantys pasiruošę reikalavimus įgyvendinti.

Prekybos ir pramogų centro „Mega“ atstovai paaiškina, kad lankytojų skaičiaus sekimas realiuoju laiku yra savaime suprantamas – įdiegti srauto skaičiavimo davikliai, kurie leidžia identifikuoti saugią ribą. Prekybos centras pasiruošė didinti apsaugos darbuotojų skaičių ribojimams užtikrinti.

„Panoramoje“ veikia srautų skaičiavimo sistema ir dabar padeda kontroliuoti žmonių kiekį.

„Urmo prekybos miestelio“ atstovė paaiškino, kad taisyklės galios tokios pačios, kaip ir prekybos centruose ir jų bus laikomasi.

„Jau nuo pat pirmojo karantino pradžios lankytojų ir darbuotojų saugumui skyrėme ypatingą dėmesį, todėl ir dabar galime garantuoti saugų apsipirkimą PPC „Ozas“. Pirmieji Baltijos šalyse įgijome tarptautinį „COVID-19 compliant“ sertifikatą, patvirtinantį tinkamą pasiruošimą COVID-19 plitimo rizikoms suvaldyti, o šį vertinimą atliko pasaulinės sertifikavimo kompanijos „SAFE shopping centers“ ekspertai“, – pabrėžė ir „Ozo“ atstovė I. Augulienė.

Anot jos, prekybos cente bus vykdoma elektroninė lankytojų srautų stebėsena ir kontrolė, bus pasitelkta papildomų apsaugos darbuotojų. Veido kaukių neturintiems lankytojams bus nemokamai dalijamos medicininės kaukės.