Kaip pasakoja buvusio sporto klubo savininkas, po dvidešimt penkerių metų sunkaus darbo, meilės ir suteiktų žinių žmonėms – tenka užverti duris.

„Per metus laiko mane suėdė. Pirmas karantinas buvo dar riba, dar iš savo santaupų viską kompensavau, bet per antrą karantiną, kuris užsitęsė iki dabar – viskas, jau tiesiog fiziškai nebeišgaliu. Kažkas šneka apie kažkokias pagalbas verslui, ypač sporto klubams. Kur tos pagalbos? Dvidešimt penkių metų įdirbį vat paėmė, sudraskė į visus gabalus“, – buvusio sporto klubo „Fankas“ vadovas, įkūrėjas Andžej Michmel.

Jo teigimu, išgirdus apie kompensacijas ir priedus prie algos užsienyje, kyla šiurpas ir darosi apmaudu. Lietuvoje verslas paliktas merdėti. Dabar verslininkui teks atsisveikinti ir su 7 darbuotojais.

„Nulis, visiškas totalus nulis. Buvo kažkokia kompensacija įmonei apie tūkstantį eurų, kai išlaikymas per mėnesį, mano konkrečiai įmonės, kainavo apie penkis tūkstančius eurų kažkur tai. Darbuotojai gavo kompensacijas iš Užimtumo tarnybos. Vuolia, tai yra labai gražu, tai yra tikrai ačiū už tai, bet mes kalbam dabar apie darbuotojus, ar kalbam dabar apie verslą. Dabar verslas žlugo, tai dabar ir darbuotojams tenka išeiti. Suprantat, kur logika? Aš nesuprantu tos pagalbos logikos, tai gal reiktų pradėti nuo židinio“, – teigia A. Michmel.

„Fanko“ sporto klubas
Foto: Facebook

Šiandien verslininkas atlaisvina nuomotas patalpas ir kraunasi įrangą bei rodo vaizdus, kaip atrodo paskutinės sporto klubo dienos.

„Pardavinėju pusvelčiui. Ir, aišku, gudresni pasinaudoja proga ir perka pusvelčiui tą įrangą, tai ieškau sandėlio, suradau jau sandėlį, tiesa pasakius, vakar vakare, ir jau saugosiu ten įrangą, nes kitos išeities nėra. Ir už sandėlio nuomą mokėsiu vėlgi iš savo kišenės“, – sako jis.

Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės teigimu, šio sektoriaus situacija ypatingai sudėtinga. Dalis verslų dar neatidaryti ir svyruoja ant absoliutaus bankroto ribos. Didžioji dauguma jų – tikriausiai neatsidarys, o labiausiai kenčia uždarytose turgavietėse veiklą vykdantys verslai.

„Dėl to, manau, kad apie 40 proc. tų verslų, kurie veikė uždarose turgaviečių patalpose, tikriausiai jau nebegrįš į rinką. Ir nustos veikti“, – Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Pasak Dalios Matukienės, individualiai veikiančių mažų įmonių, kuriose darbuojasi nuo 1 iki 9 darbuotojų, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. Jei net maža dalis jų bankrutuotų, darbuotojai taptų nepakeliama našta valstybei.

„Jeigu ateis į Užimtumo tarnybą ir pagal mūsų įstatymus per devynis mėnesius reikės žmogui sumokėti tris tūkstančius eurų, tai padauginkim iš tų naujų bedarbių skaičiaus ir žinosim, kas labiau apsimoka: ar apsimoka tą įmonę paremti ir leisti jai toliau gyvuoti, ar geriau turėti iš jos atleistus visus darbuotojus ir, sakykim, subankrutavusią įmonę su visom tolimesnėm pasekmėm“, – teigia ji.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovės teigimu, valstybė šiuo metu mažai tepadeda. Suteikiama parama, anot jos, antro karantino metu dalijama neteisingai.

„Tos, kurios gavo, dabar tegul gauna dvigubai, o tos, kurios negalėjo pretenduoti dėl to sąrašo, kad nenukentėjusių, dėl kažkokių kitokių dalykų, kurie yra reikalaujami, tos iš tikrųjų sėdi visiškai be paramos“, – komentuoja Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Pasak pašnekovės, mažas įmones gelbsti mokamos prastovos darbuotojams ir atidedami mokesčiai Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Praėjus pandemijai, įmonės turės susikaupusias skolas, prasidės bankrotai, didžiausia sektoriaus griūtis ir darbuotojų bei verslininkų emigracija.