Savo pasirinkimu po praėjusių Velykų artimuosius bei draugus gerokai nustebino vilniečių Godos ir Rimgaudo Leonavičių šeima, nusprendusi iš Vilniaus išsikelti gyventi į Alytų.

Savo būsto sostinėje neturėjusi, jį nuomojusi daugiavaikė šeima kraustysis į įsigytą senos statybos namą Alytuje. Nors jis stovi beveik miesto centre, tačiau yra apsuptas gamtos.

Goda sako, kad Dzūkijos sostinę jos šeima įsimylėjo pernai, kai vienos savaitgalio išvykos metu atsitiktinai nusprendė užsukti į Alytų. „Tai – miestas miške, apsuptas ežeriukų, paplūdimių, pasivaikščiojimams skirtų parkų, tobulų dviračių takų, ošiančių pušų ir draugiškų žmonių“, – Alytaus privalumus vardijo Goda.

Ji neslepia, kad šeimos pasirinkimui didelę įtaką turėjo ir tai, kad visai šalia naujųjų namų bus į geriausių šalies mokymo įstaigų dešimtuką patenkanti gimnazija, taip pat – olimpinis baseinas.

Būsima Alytaus gyventoja džiaugiasi, kad baseino abonementas kainuoja nuo 8 EUR, – Vilniuje tokių kainų nė su žiburiu nerasi. „Alytuje gerokai pigesnės ir kitos paslaugos, mažiau nei Vilniuje kainuoja ir būreliai vaikams“, – sako vasaros pradžioje Alytuje įsikurti ketinanti trijų dukrų mama.

Bet tokių šeimų, kurios didmiesčio šurmulį keičia į ramesnį gyvenimą ir renkasi mažesnes galimybes įsidarbinti siūlančius kitus šalies miestus, vis dar – mažuma.

Statistikos departamento duomenimis, pernai vis dar daugiau alytiškių geresnio gyvenimo ieškojo svetur. Iš Alytaus praėjusiais metais išsikėlė 1238 gyventojai, o atvyko – 777.

Panaši situacija buvo ir užpernai: tada į Alytų gyventi atvyko 903 nauji gyventojai, o išvyko 1359. Dar blogiau buvo 2018 m., kai iš miesto išvyko 726 gyventojais daugiau nei atvyko.

Statistikos departamento duomenimis, gyventojų kažkodėl neviliojo ir Šiauliai bei Panevėžys. Pastarajame mieste gyventojų mažėjo: pernai atvyko 1109, o išvyko 1827, užpernai – atitinkamai 1258 ir 2021.

Šiauliai taip pat netraukė naujakurių ir pernai, ir ankstesniais metais.

2020 m. šiame mieste įsikūrė 1787, o išvyko 2844 gyventojai, 2019 m. – atitinkamai 2026 ir 2521. 2018 m. iš Šiaulių išvyko 3037 gyventojai, o atvyko – 1910.

Mažiau naujakurių pernai buvo ir Klaipėdoje. Uostamiestį gyventi pasirinko 3020 gyventojų, bet išvyko 3957. 2019 m. į Klaipėdą atvyko 3,8 tūkst., o išvyko 3,5 tūkst. gyventojų .

Dauguma iš šalies neemigravusių gyventojų ir toliau renkasi Vilnių arba Kauną. Tarp lietuvių favoritų taip pat yra šalies kurortai: Palanga, Neringa, Trakai.

Trakų rajono savivaldybėje pernai apsistojo 410 gyventojų daugiau nei išvyko. Daugiau atvykstančiųjų į Trakų rajono savivaldybę buvo ir 2019, ir 2018 m.

Gyventojų prieaugiu gali girtis ir Neringa: 2020 m. į ją gyventi atvyko 345, išvyko – 238, 2019 m. atvyko 259, išvyko – 197, 2018 m. – atitinkamai 365 ir 153.

Populiari 2020 m. buvo ir Palanga. Pernai šį kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir užpernai, kai į Palangą atvyko 861 gyventojas, o išvyko 468.

Vis dėlto didžiausias vidinės migracijos srautas driekiasi į Vilnių bei laikinąją sostinę, taip pat žiedines šių didmiesčių savivaldybes.

Pernai Kaune įsikūrė 8,6 tūkst. gyventojų, o išvyko kiek daugiau nei 5,8 tūkst. Daugiau naujų gyventojų Kaune buvo ir 2019 m. (atvyko 7898, išvyko 5641), tačiau 2018 m. iš Kauno daugiau žmonių išvyko (6219) nei atvyko (5860).

Pastaruosius trejus metus gyventojų daugėjo Kauno rajone. Pavyzdžiui, 2018 m. į šį rajoną atsikėlė 5,2 tūkst. gyventojų, o išvyko 3,1 tūkst. Pernai atvyko 4945, išvyko 4780.

Vis dėlto sparčiausiai naujų gyventojų skaičius augo Vilniuje. Pernai į sostinę atvyko 11,6 tūkst. naujų gyventojų, išvyko 8,6 tūkst. 2019 m. į Vilnių atsikėlė 12,3 tūkst., išsikėlė 7,5 tūkst. 2018 m. į Vilnių atvyko 11,2 tūkst., išvyko 8,3 tūkst.

Pastaraisiais metais augo ir Vilniaus rajonas, į kurį 2020 m. atvyko 4,7 tūkst., išvyko 3,2 tūkst. gyventojų. Į Vilniaus rajoną daugiau gyventojų kėlėsi ir ankstesniais metais, o 2018 m. į rajoną atvyko 1,6 tūkst. žmonių daugiau nei išvyko.