Finansų ministerijos paruoštas NKL numato investicijas trimis pagrindinėmis kryptimis – į žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę, bei Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą.

„Kalbėdami apie tai, kokia galėtų būti ar turėtų būti naujos kartos Lietuva, iš ties dažniausiai omenyje turime tuos pačius dalykus, ir tą pačią kryptį“, – teigia Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir paminėjo teisingesnę, išmanesnę, žalesnę, kuriančią ir augančią Lietuvą.

Ji patikino, kad šis 2,225 mlrd. eurų planas nėra „paskutiniai pinigai žemėje“, kadangi visos pažangai numatytos lėšos iki 2030 metų sudarys 16 mlrd. eurų, kurių „liūto dalį“ sudaro struktūrinės finansavimo priemonės. Ministrė pažymėjo, kad naujas planas sudarys tik septintadalį pažangai numatytų lėšų.

„Kiekvienas iš fondų turi specifinius finansavimo bruožus, kurie labai skirtingi nuo kitų. Rengdami NKL planą, rėmėmės Vyriausybės programa, ir, kadangi Vyriausybė buvo patvirtinta gruodžio pabaigoje, tuo pačiu pradėjome rengti ir naują Vyriausybės įgyvendinimo planą. (…) Natūralu, kad viskas, kas yra šiame plane – tai kas yra numatyta įgyvendinti naujos Vyriausybės“, – paaiškino G. Skaistė.

Žaliajai pertvarkai teks net 37 procentai plano lėšų – 823 mln. eurų. Investicijoms į skaitmeninimą planuojama skirti 20 proc., arba 445 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi švietimas, sveikata, darbo rinka ir socialinė įtrauktis, inovacijos ir mokslas.

Gintarė Skaistė

G. Skaistė užsiminė, kad investicijų struktūra nulėmė europiniai reikalavimai, proporcijos buvo nustatytos reglamente.

Ministrė vardijo, kad bus siekiama ir mokesčių sistemos pokyčių, kad jie būtų socialiai teisingi ir prisidėtų prie biudžeto, švietimo sistemos kokybės efektyvumo didinimo, sveikatos apsaugos sistemos prieinamumo ir efektyvumo didinimas, taip pat inovacijų plėtra.

Sako, kad lūkesčiai dėl DNR plano buvo nepagrįsti

Ankstesnė Vyriausybė, įtraukdama dalį EK lėšų, pernai buvo parengusi Ateities ekonomikos DNR planą, tačiau vėliau jis buvo panaikintas naujosios Vyriausybės.

Kalbėdama apie DNR planą, G. Skaistė pabrėžė, kad į ankstesnį planą įtraukti projektai nebuvo tinkamos reformos, kurias būtų suderinusi Europos Komisija.

„Man asmeniškai labai gaila dėl lūkesčių tų žmonių, kurie tikėjosi finansavimo iš vadinamojo DNR plano, kur buvusi Vyriausybė suformavo lūkesčių lauką, kad vienas ar kitas projektas gaus lėšų iš šio fondo“, – kalbėjo G. Skaistė.

Anot jos, derybose su Europos Komisija paaiškėjo, kad anksčiau siūlytas finansavimas nelėmė jokios reformos, ir toks finansavimas negalėjo būti skirtas, mat jo nebūtų suderinusi EK.

„Mūsų teikiamos yra tinkamos reformos“, – pabrėžė G. Skaistė, pažymėjusi, kad su EK atstovais siūlytos priemonės jau buvo aptartos. Ji taip pat pažadėjo, kad ankstesni projektai finansavimo tikėtis gali iš kitų finansų priemonių.

Foto: Shutterstock

Opozicijai išsakant kritiką, kad Lietuva per mažai investuoja vidutiniu laikotarpiu, G. Skaistė pripažino, kad realiai lėšos ekonomiką pasieks po kelių metų.

„Tikėtina, kad pats didžiausias intensyvumas bus 2023-2024 metais. (…) Tam tikros lėšos į ekonomiką įplauks jau šiemet, tai nebus didelė dalis“, – pripažino G. Skaistė.

Anot jos, 2023 m., tikėtina, nebeliks galimybės Lietuvai palaikyti didelį biudžeto deficitą, todėl ekonomika galės būti skatinama tolygiai.

„Šis planas yra reformų rinkinys, ir tam, kad jis virstų projektų rinkiniu, dar reikia pereiti keletą etapų“, – paaiškino G. Skaistė.

Anot jos, esminis skirtumas tarp DNR ir NKL planų – tai, kad pirmasis buvo trumpalaikis, suplanuotas iki šių metų pabaigos.

„DNR plane buvo numatyti tik trumpojo laikotarpiu projektai, mes šiuo atveju pristatome ilgalaikį planą, kuris apima daug didesnį pinigų kiekį“, – sako finansų ministrė.

Anot jos, apie ketvirtadalis priemonių iš DNR plano gali persikelti pilna apimtimi, dalis projektų transformuosis ir bus įgyvendinti ne pilna apimti.


Nors finansavimo intensyvumas siekia 100 proc., prie ES lėšų papildomai Lietuva prisidės ir iš biudžeto, norint pasiekti ambicingus tikslus, paaiškino G. Skaistė.

Plano projektas gegužę bus pateiktas vertinti Europos Komisijai, o tuomet iki rugpjūčio tikimasi jo patvirtinimo.

Šimtai milijonų į žaliąją energetiką

Žaliosios pertvarkos kryptyje 218 mln. eurų keliaus į daugiabučių renovaciją ir statybų sektoriaus inovacijas.

Bus investuojama į transportą: 124 mln. eurų elektromobilių įkrovimo stotelėms ir alternatyvių degalų stotelėms, 172 mln. eurų bus skiriami taršių transporto priemonių keitimui.

130 mln. eurų numatoma skirti saulės ir vėjo energijos gamybai, 51 mln. eurų – alternatyvių degalų gamybos skatinimui, pvz., biodegalų, biometano, vandenilio. Pasak G. Skaistės, tai apims jūros dugno tyrimus.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Investicijomis bus siekiama 30 procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus iki 2030 metų, lyginant su 2005 m.

Milijonai į lietuvių kalbos skaitmeninimą

Pagal naująjį NKl planą, skaitmeninimo kryptyje didžiausia lėšų suma numatoma elektroninių paslaugų plėtrai – 149 mln. eurų. 102 mln. eurų bus skirstomi Lietuvių kalbos skaitmenizavimui ir skaitmeninėms inovacijoms versle (dirbtinis intelektas, blokų grandinė, automatizacija ir kt.).

Valstybės IT pertvarkai, centralizavimui, konsolidavimui numatoma skirti 95 mln. eurų.

„Pirminis tikslas buvo padaryti, kad visos duomenų bazės ir rinkiniai, kuriuos turime valstybėje, kad jie galėtų tarpusavyje bendrauti, kad jie galėtų keistis duomenimis, kad poreikis žmonėms būtų pateikti duomenis tik vieną kartą“, – paaiškino G. Skaistė.

Taip pat bus investuojama į ryšio plėtrą nutolusiose vietovėse ir sąlygas 5G diegti (49 mln. Eur), atvirus, patikimus ir realaus laiko duomenis (31 mln. eurų).

„Baltųjų dėmių padengimas visoje Lietuvoje, kad ryšys būtų visur“, – tikslą įvardijo G. Skaistė.

Investicijų siekiami pokyčiai – patekti į 20-tuką pasauliniame inovacijų indekse (dabar – 40 vieta), taip pat užimti 10 vietą skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (dabar – 14 vieta).

Foto: Shutterstock

Vykdys rekomendacijas stiprinti švietimą, sveikatą, darbo rinką

Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui skirtos lėšos pasieks švietimą ir mokslą, sveikatos apsaugą, darbo rinką ir skurdo mažinimą.

Didelė dalis lėšų pagal naująjį planą keliaus švietimui. 251 mln. eurų bus skiriama mokyklų tinklo optimizavimui, mokymo kokybės gerinimui – infrastruktūrai, įrangai, mokytojų kompetencijoms.

Už šias lėšas siekiama pagerinti mokinių pasiekimus pagal tarptautinę metodologiją.

Dar 37 mln. eurų teks profesinio mokymo programų atnaujinimui, paramai verslui priimant dirbti pameistriais ir pan.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Inovacijoms ir mokslui skirtos lėšos daugiausia bus nukreipiamos į mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, įgyvendinant į misijas orientuotus mokslinius tyrimus ir inovacijas (146 mln. Eur). Už 36 mln. eurų bus gerinama aukštojo mokslo kokybė. Už 19 mln. eurų bus konsoliduojamos institucijos, atsakingos už inovacijas, taip pat skatinama inovacijų paklausa.

Sveikatos srityje 154 mln. eurų keliaus į ligoninių pritaikymą ekstremalioms situacijoms, tai apims infekcinių ligų klasterį 5 miestuose ir 10 regioninių ligoninių priėmimo skyrių. 89 mln. eurų bus nukreipiami į skaitmeninimą, pažangias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas arba telemedicina.

Tikimasi, kad vidutinė tikėtina būsimojo gyvenimo trukmė išaugs nuo 76 metų iki 81 metų.

Darbo rinkos srityje 102 mln. eurų bus nukreipti į aukštą pridėtinė vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą, subsidijas darbo vietų steigimui bedarbiams.

Tikimasi, kad bendras skurdo rizikos lygis sumažės iki 14 proc., nuo 20,6 proc. O gyventojų užimtumo lygis sieks 75 procentus, vietoje esamų 70,7 proc., nurodoma plano projekte.

750 milijardų eurų paketo dalis

Naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurios dydis 750 milijardų eurų, EK pristatė pernai gegužės 20 dieną, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes.

Pagal ją Lietuvai yra iš viso numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms. Finansavimas truks iki 2026 m. rudens.

Eurai
Foto: Shutterstock

Šiomis lėšomis gali būti skirtos finansuoti struktūrines reformas, skatinti ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Nauja parama įtraukta į Vyriausybės parengtą strateginį Nacionalinį pažangos planą, kuriuo iki 2030 m. planuojama investuoti bendrą 16 milijardų eurų sumą, iš jų 11 mlrd. eurų parūpins europinės programos.