Pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, o tuo pačiu laiku pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ sutaupytus pinigus.

„Gyvo bendravimo galimybės pirmąjį metų ketvirtį buvo apribotos, nemaža dalis žmonių šiemet ir toliau dirba bei mokosi nuotoliniu būdu. Taigi, daugiausia bendraujame, apsiperkame ir kitus reikalus tvarkome telefonu bei internetu. Sukčiai aktyviai stebi situaciją ir naudojasi aktualijomis“, – pranešime sako LBA finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.

Pasak jo, pagrindinis patarimas gyventojams – kiekvieną pasiūlymą tikrinti dvigubai, būti ypač apdairiems ir nepasikliauti pasakomis apie greitą praturtėjimą.

Pirmąjį ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 472 sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Daugiausia fiksuota investicinių sukčiavimų – 122, išviliota 1,2 mln. eurų.

Vis dėlto šiemet nusikaltėliams nepavyko išvilioti lėšų iš darbuotojų, apsimetus įmonės ar įstaigos vadovu, kur kas retesnis ir prieš porą metų paplitęs scenarijus, kai apsimetama finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais.

Tačiau perimant susirašinėjimą ir klastojant sąskaitų-faktūrų duomenis šiemet padaryta 1 mln. eurų žalos – tiek pat, kiek per visus praėjusius metus.

Nemažėja žala dėl vadinamojo romantinio sukčiavimo, nusikaltėliams užmezgus emocinį ryšį su aukomis: šiemet nustatyti 36 tokie atvejai, o jų bendras nuostolis – apie 200 tūkst. eurų. Lėšos dažniausiai pervedamos į bankų sąskaitas užsienyje.

Šiek tiek išaugo vadinamųjų „phishing“ vagysčių, kai klastojami SMS ir elektroniniai laiškai – pranešta apie 11 tokių atvejų, netekta 66 tūkst. eurų.

LBA duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių šalies gyventojams padaryta žala viršijo 4,5 mln. eurų, užfiksuoti 1336 atvejai.