Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pasiūlė rinktis dar griežtesnį variantą dėl darbo užmokesčio pervedimo į darbuotojo sąskaitą – nebepaliekant galimybės darbuotojui ir darbdaviui galimybės susitarti kitaip.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau yra parengusi Darbo kodekso pakeitimą, kuriuo siūlo darbo užmokestį visais atvejais išmokėti atliekant pavedimą į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, tačiau siūlytame pakeitime palikta galimybė šalims susitarti kitaip.

„Atsižvelgiant į neraminančias tendencijas dėl žmonių išnaudojimo ir galimai didelės apimties šešėlinę veiklą transporto sektoriuje BFK siūlysime inicijuoti įstatymų pataisas, kad darbo užmokestis būtų mokamas tik pavedimu“, – sako M. Majauskas.

M. Majauskas vardijo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) nustatomus pažeidimus dėl išrašomų kasos išlaidų orderių, iš vairuotojų renkamų lėšų išlaidų rizikos fondui, kai ne visais atvejais lėšos vairuotojams grąžinamos, komandiruotpinigių mokėjimą grynaisiais pinigais, kurių dalis būna neapskaityti, darbo ir poilsio režimo nesilaikymo ir kitų darbo sąlygų pažeidimų.
Mykolas Majauskas

Anot jo, visos institucijos rekomenduoja riboti atsiskaitymus grynaisiais ir atlyginimus atlikti pavedimais.

„Neslėpsiu, kad mes turime vienyti jėgas prieš įtakingą sektorių, kuris buvo įpratęs pasitvarkyti įstatymus taip, kaip jiems patogu. Tai yra sektorius, dominuojantis stambiausių įmonių, ne tik Lietuvos, bet visos ES mastu. Tai yra stambus verslas, kuris tvarkėsi taip, kaip jam patogu. Pagal VMI, FNTT, VDI turimą informaciją panašu, kad tas gyvenimas, taip kaip jį supranta transporto sektoriaus magnatai, jis priėjo liepto galą“, – pyko M. Majauskas.

Jis dalijosi statistika, kad pernai vežimas kelių transporto sektoriuje augo 6,2 proc., tai sudarė papildomus 107 mln. tonų prieaugį, lyginant su 2019 metais. M. Majauskas tikina, kad vežėjų sumokami mokesčiai į biudžetą yra dešimteriopai mažesni, nei deklaruoja „Linavos“ atstovai.

„Maždaug 3000 įmonių 77 tūkst. darbuotojų mokėjo neapmokestinamus dienpinigius – 507 mln. eurų per metus. Milžiniškos sumos. Negana to, kad sektorius buvo pakankamai sėkmingai praeitais metais, verslas naudojosi valstybės pagalba kaip nuo COVID-19 nukentėjęs verslas“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis siūlė opozicijos frakcijų atstovus palaikyti siūlymą ir pasirašyti pataisą dėl algų mokėjimo pavedimais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigė kad pritaria minčiai ir idėjai ir prašė palaikyti jo projektą dėl darbo teisės pažeidimų baudų: „Baudos nedidinamos radikaliai, bet jos nors truputį priartinamos prie realybės. Na negali būti 40 eurų bauda už sveikatos pažeidimą darbe“.

„Aš pražilau spręsdamas šitą klausimą. Aš aiškiai palaikau siūlymus, kad reikia veiksmingesnių sprendimų, nes Trišalėje taryboje kai kurie sprendimai yra boikotuojami“, – tvirtino socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jam buvo nesuprantama, kodėl bandant šį spręsti vežėjams aktualius klausimus, vis atsitrenkiama į sieną, o vežėjų lobistai „ne tik kojomis atidarinėja duris“.

„Šita problema ne sprendžiama, o ji tik gilėja“, – apgailestavo A. Sysas.
Algirdas Sysas

FNTT: reikalingi drastiški sprendimai

„Reikalingi drastiški sprendimai, kadangi kitaip situacija nepasikeis. Išmokami grynieji pinigai, naudojami išlaidų orderių, kurių niekas negali pagrįsti“, – kalbėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Antoni Mikulskis.

Jis skaičiavo, kad vežėjų atžvilgiu pradėta 30 ikiteisminių dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų pažeidimų

„Vien praėjusią savaitę FNTT gavo 20 vairuotojų pareiškimus dėl nevisiškai išmokėto atlyginimo. Čia yra kosmosas, čia yra per daug. (…) Vyksta žmonių išnaudojimas. Išnaudojimas. Taip, kaip prieš 15 metų buvo lietuviai išnaudojami, paskutiniu metu mes tą blogą praktiką paėmėme, ir išnaudojame kitus“, – kalbėjo FNTT vadovas.
Antoni Mikulskis

Jis siūlė visais atvejais darbuotojams nustatyti atlyginimų mokėjimą pavedimais.

FNTT vadovui pritarė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

„Šiame veidrodžių pasaulyje sąvokos jau prarado savo prasmę, tenka padiskutuoti, kas yra darbo užmokestis, kas yra dienpinigiai ir kokia jų paskirtis“, – tvirtino A. Klerauskas.

Pasak jo, įmonių lygmenyje nėra jokių duomenų, kurie atskleistų, kiek naudojami atsiskaitymai grynaisiais pinigais.

„Taip, mūsų institucija tikrai nustato pažeidimus, kurie turi vertinimą, atsispindintį Baudžiamajam kodekse. Tai yra ne emocija, tai nustatyti faktai tikrinimų metu, dėl jų yra inicijuoti ikiteisminiai tyrimai. Tokie patikrinimai vyksta ir dabar, ir tie faktai toliau tebenustatinėjami“, – sakė A. Klerauskas.

Valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas paaiškino, kad transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių sektorių tikrinant jau bent 5 metus. Pernai 10 proc. patikinimų atlikta transporto sektoriuje.

„Visiškai teisingai, gal 5 metus mes siūlome pakeitimus, susijusius su darbo užmokesčio grynaisiais atsisakymu. Ir nemokamas atostogas, kurios transporto sektoriuje kažkaip keistai, bet nemažą dalį sudaro. Matyt didžioji dalis nemokamų atostogų Lietuvoje yra būtent šiame sektoriuje. Taip pat ir dienpinigiai. Dienpinigiai neturėtų būti darbo užmokesčiu, jų paskirtis turėtų būti kita. Ir pačius dienpinigius reikėtų sutvarkyti“, – kalbėjo D. Čeponas.

Profesinių sąjungų atstovai taip pat vardijo pažeidimus, pvz., kai vežėjams pateikiami pasirašyti kasos išlaidų orderiai su neatitinkančiomis sumomis, arba apskritai be jų.

„Linava“ nepalaiko

„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas vertina, kad gauti 20 vairuotojų skundų nėra daug.

„Tai yra visiška propaganda. Yra 2-3 metų senumo įrašai ir manipuliuojama viskuom. (...) Drįstu priminti, kad mes esame darbdaviai ir kuriame darbo vietas nelabai aš suprantu, kada yra visaip kalbama, minimas šešėlis. Dėkite skaičius, o ne manipuliuokite žodžiais. Nėra šešėlio“, – pyko Z. Buivydas.

Pastebėjęs besijuokiančius Seimo narius jis atkirto: „Ar jums juokingą anekdotą pasakiau? 20 institucijų mus kontroliuoja, ir šita veikla yra licencijuota“.
Zenonas Buivydas

Jis pyko, kad jam neleidžiama pasisakyti, ir yra pertraukiamas. M. Majauskas vardijo padarytus pažeidimus ir lygino verslininkus su nusikaltėliais.

„Asmenys, kuriuos jūs vadinate verslininkus, jie išnaudoja darbuotojus“, – kalbėjo M. Majauskas.

Z. Buivydas atrėžė, kad jam gėda už pirmininko teiginius ir jie turėtų būti apsvarstyti bent jau etikos prievaizdai.

Matas Maldeikis Z. Buivydo klausė, kada jis pats asmeniškai paskutinį kartą gavo algą grynaisiais. Jis pabrėžė, kad pati „Linava“ turėtų siekti sąžiningų atlyginimų grynaisiais.

„Mes kalbame apie kalnus grynųjų. Tai man nelabai logiškai suprantama, kam toms įmonėms naudoti tokius kiekius grynųjų, vežioti juos, saugoti, turėti riziką pamesti“, – stebėjosi M. Maldeikis.

Z. Buivydas tikino grynaisiais atlyginimo negaunantis.

„Drįstu jums priminti, kad visi ambasados darbuotojai, kurie nėra dirbantys čia Vilniuje, o dirbantys kitose šalyse, kažkodėl irgi ima grynaisiais pinigais, todėl, kad nenori kurso prarasti“, – kalbėjo Z. Buivydas. Anot jo, vairuotojai trečiosiose šalyse praranda iki 12 proc. dėl valiutos konvertavimo.

Anksčiau svarstant panašų siūlymą mokėti atlyginimus pavedimais Trišalėje taryboje, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis sakė, kad siūlymą dar reikėtų geriau apsvarstyti.

„Galime pripažinti, kad yra problema su trečiųjų šalių darbuotojais, o jie dominuoja. Reikia vertinti, kad mūsų vairuotojai nevažiuoja į prekybos centrus, į senamiestį, jie daugiausia laiko praleidžia kitose zonose, pramonėje, kur nėra tokios pasiūlos, nėra bankomatų, tai jiems geriausias variantas vis dėlto yra atsivežti grynus pinigus“, – sakė T. Garuolis.

Dienpinigių suma – pusė milijardo

2020 m. transporto įmonės darbuotojams išmokėjo 507,2 mln. eurų dienpinigių, rašoma Finansų ministerijos atliktoje transporto sektoriaus įmonių analizėje. Palyginti su 2019 m., išmokėtų dienpinigių suma sumažėjo 92,4 mln. eurų (15,4 proc.). 2020 m. transporto įmonių dienpinigiai išmokėti 77,2 tūkst. darbuotojų, tai 3,1 tūkst. (3,9 proc.) darbuotojų mažiau nei 2019 m.

Transporto sektoriuje didžiausią dienpinigių dalį išmoka krovininio kelių transporto veikla – 97,4 proc. Šioje veikloje apie 60 proc. komandiruojamų darbuotojų sudaro Lietuvos piliečiai, tuo tarpu Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai dalinasi antrą ir trečią vietas.

Transporto įmonės dėl COVID-19 pandemijos neigiamos įtakos naudojosi valstybės pagalba. 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusioms 2,7 tūkst. transporto įmonių buvo suteikta 121,1 mln. eurų vertės pagalba.

Transporto verslo apsukos augo

Transporto įmonės 2020 m. sumokėjo 120,8 mln. eurų, arba 31,5 proc., mokesčių mažiau nei 2019 m. Tačiau tam didžiausią įtaką turėjo geležinkelio transporto sumokėto PVM mažėjimas. O kelių transporto sumokami mokesčiai augo.

„Daugiausia mokesčių sumokėta krovininio kelių transporto veikloje – 2020 m. iš viso sumokėta 273,6 mln. eurų mokesčių, palyginti su 2019 m., ši suma padidėjo 26,5 proc.“, – rašoma ministerijos analizėje.

Transporto įmonių sumokėti mokesčiai į VMI sąskaitą 2020 m. sudarė 262,3 mln. eurų (2,5 proc. visų šalies sumokamų mokesčių į VMI sąskaitą). Gyventojų pajamų mokestis sudarė 169,7 mln. eurų, PVM – 46,4 mln. eurų, o PVM – 25,8 mln. eurų.

Po pakeitimų padidėjo „oficiali“ atlyginimo dalis

2018-2019 m. vežėjų oficialus atlyginimas ,,į rankas“ vidutiniškai sudarė apie 39 proc. jų pajamų, o likusią dalį sudarė dienpinigiai.

2020 m., Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 1,3 iki 1,65 padidino koeficientą, kuris taikomas apmokestinant dienpinigius. Tuomet vežėjų „oficialioji“ algos dalis padidėjo iki maždaug 49 proc.

„Minėtas pokytis iš esmės įvyko sumažėjus neapmokestinamų dienpinigių daliai pajamose, nes tokių darbuotojų bendros pajamos –atlyginimas ,,į rankas“ ir neapmokestinami dienpinigiai – per metus išaugo nežymiai, 1,9 proc.“, – rašoma analizėje.

Skyrienė: grynųjų atsisakymas – svarbus žingsnis

Grynųjų naudojimo mažinimas yra aktyvi šešėlinės ekonomikos prevencija, patikina didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“, administruodama skaidraus verslo iniciatyvą „Baltoji banga“.

„Darbo užmokesčio mokėjimas į darbuotojo banko sąskaitą – svarbus žingsnis siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką šalyje,“ – sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, iniciatyvos „Baltoji banga“ Tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė.
Rūta Skyrienė

Anot jos, kalbantis su įmonių vadovais, ypač veikiančiais šešėliui jautriuose sektoriuose, nelieka abejonių, kad grynaisiais pinigais atliekant mokėjimus yradaugiau galimybių ką nors nuslėpti.

„Dar daugiau, tikime, kad pribrendome judėti prie verslo be grynųjų pinigų modelio, todėl turime ieškoti būdų, kaip skatinti verslą mažinti grynųjų pinigų transakcijas – atlyginimų mokėjimas į darbuotojo sąskaitą – tikrai vienas iš jų.

Lietuvoje veikiantys pažangūs verslai, net ir istoriškai grynųjų pinigų operacijoms imliose rinkose (pvz.: autoservisai, viešojo maitinimo paslaugas teikiantys) atsisakę grynųjų, ilgalaikėje perspektyvoje mato tokio sprendimo naudą: paprastėja buhalterinė apskaita, nereikia rūpintis laikomų grynųjų pinigų saugumu, užtikrinamas aiškus ir skaidrus atlyginimo mokėjimas darbuotojams, patogiau ir klientams, kurie jau seniai nesinešioja kišenėse grynųjų“ – sako R. Skyrienė.

Asociacija siūlo svarstyti galimybes nustatyti, kad visose prekybos vietose turėtų būti privaloma galimybė atsiskaityti ne grynais pinigais (kortele, elektroniniu pavedimus ar kitais būdais).

Ministerija: darbuotojai būtų labiau apsaugoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomas reglamentavimas įneštų skaidrumo, darbuotojai būtų labiau apsaugoti, o sąžiningiems darbdaviams padėtų išvengti situacijų, kuomet kyla ginčas, ar darbo užmokestis iš tiesų buvo išmokėtas, teigia viceminsitras Vytautas Šilinskas.

„Visos pusės turėtų neginčijamų įrodymų apie mokamą arba gaunamą atlyginimą. Darbuotojų kreipimųsi skaičius į darbo ginčų komisijas rodo, kad šią situaciją būtina spręsti“, – sako V. Šilinskas.

Tikimasi, kad siūloma tvarka prisidės prie šešėlio mažinimo ir padidins darbuotojų apsaugą. Darbo ginčų komisijas kasmet pasiekia beveik po 10 tūkst. reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Nors dažnu atveju darbo ginčų komisijos patenkina darbuotojų prašymus ir priteisia darbuotojams neišmokėtas sumas, bet kai kurie darbdaviai įrodinėja, kad viską išmokėjo grynaisiais pinigais ir pateikia kasos išlaidų orderius. Pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai teigia, kad jų parašai suklastoti. Tokiais atvejais darbo ginčų komisijos darbuotojus ragina kreiptis į prokuratūrą, bet darbuotojai neretai bijo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (275)