Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad trečiadienį Vyriausybė tiesiog apsitaria dėl pasiūlymų verslui, po to teisininkai peržiūrės korektiškas formuluotes ir dėl jų bus nuspręsta ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje.
„Siūlau iš principo sutarti, kad tie, kurie klauso iš išorės, kam tai aktualu, galėtų pagal tai pradėti planuoti savo veiklą, kažkokius darbuotojų testavimus ir panašius sprendimus“, – sako I. Šimonytė.
Ji paaiškino, kad diskutuojama apie daug veiklų.
„Nuo pirmadienio dalis pradeda veikti, kita dalis pradeda veikti nuo gegužės 3 dienos, bet pradžioje su apribojimu veikti šeštadienį ir sekmadienį“, – papildė I. Šimonytė.
Nemažos dalies verslų atlaisvinimas vyks skirtingais momentais, įmonės, atnaujinant veiklą turės testuoti darbuotojus. Karantino režimas, ketinama, bus pratęstas iki gegužės 31 dienos.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vardija, kad atvėrimas paliestų daugelį šiuo metu apribotų veiklos sričių: restoranus ir maitinimo įstaigas, uždarytas parduotuves, sporto įstaigas, kultūros, sporto ar kitus renginius.
Pirmiausia atsidarytų prekybos centrai, turguje – atidarymas vėliau
Vyriausybė kalba apie verslo atidarymą, tačiau kol kas datos nepatikslina.
„Būtų pasiūlymai dėliojami per atitinkamas veiklas, nuosekliai. Ne visos veiklos iškart, bet pasavaičiui, skirtingais terminais būtų leidžiama visų pirma veikti visoms parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos centruose arba pramogų centruose, išskyrus esančioms turgavietėse“, – sako A. Dulkys.
Anot jo, vėliau būtų leidžiama vykdyti veiklą ir turgavietėms ir kitoms viešosios prekybos vietoms. Kiekvieną iš atlaisvinimų lydėtų atitinkami plotų ribojimai ar kitokios sąlygos.
A. Dulkys siūlo, kad šeštadieniais ir sekmadieniais galėtų veikti tik tos parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, gėlių, optikos, ortopedijos, laidojimo reikmenų, vaistų.
„Jei matysime, kad kontrolė dideliuose traukos objektuose yra užtikrinama tinkamai, tą siūlymą persvarstysime eigoje“, – sako premjerė.
Restoranai lauke veiktų nuo 7 iki 21 valandos
A. Dulkys žada maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų atvėrimą nuo 7 iki 21 valandos, kai užsakytas maistas vartojamas prie atvirose erdvėse esančių staliukų, leidžiant sėdėti dviem asmenims, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius.
Tokios įstaigos galėtų veikti ir jūrų ar oro uostuose.
„Galutinė redakcija bus aiški šiek tiek vėliau, bet vien tai, kad gali dalis maitinimo įstaigų sugrįžti į veiklą lauke, ir galės žmonės ne tik ant suoliukų ar prie paminklų, bet jau ir kavinėse išgerti kavos ar kažką panašaus, tai jau yra geras dalykas“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kalba apie kino teatrų atidarymą, renginius
„Principas toks, kad būtų leidžiama kino teatrams, kino klubams teikti paslaugas, apsitariant, kiek žiūrovų galėtų būti, leidžiant lankyti profesionaliojo scenos meno įstaigas, su atitinkamais susitarimais, kiek yra asmenų“, – aiškino A. Dulkys.
Anot jo, svarstoma leisti renginius uždarose ir atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip 50 žmonių.
Tačiau A. Dulkys neįvardyjo jokių datų, nuo kada ir koks verslas galėtų būti atvertas.
Kultūras ministras Simonas Kairys sakė, kad vienu metu vienu sprendimu galvojama apie visą veiklų spektrą, neišskiriant kažkokios vienos, tai leis kultūros sektoriui kvėpuoti.
„Tai žingsnis į praktiškai viso sektoriaus saugų atidarymą ir vėliau jau priklausys, kokia situacija, kokios galimybės“, – sako S. Kairys.
I. Šimonytė papildė, kad kalbama apie kamerinio dydžio renginius.
Žada sporto klubų atidarymą
„Taip pat, siekiant sveikatingumo, fizinio aktyvumo, yra siūlymas leisti sporto įrenginių eksploatavimą, sporto klubų, kūno rengybos centrų paslaugas, teikiamas užtikrinant mūsų nustatytas sąlygas“, – sako A. Dulkys.
Ekonomikos ir inovacijos minsitrė Aušrinė Armonaitė papildė, kad prekyba bus atveriama etapais, paliekant laiko pasiruošti, testuoti darbuotojus.
„Labai svarbi žinia yra sporto klubams, aš tikrai suprantu, kad ilgai buvo apribota veikla ir žmonėms, kurie nori lankytis sporto klubuose, turime gerų žinių. Nes planuojame ne tik ploto reikalavimą turėti, bet ir grupines treniruotes leisti“, – sako A. Armonaitė.
Premjerė paaiškino, kad tolesni atlaisvinimai priklausys nuo epidemiologinės situacijos.
„Akivaizdu, kad kai kur tie pakeitimai yra pribrendę ir jie siūlomi. Operacijų vadovas nustatys saugos reikalavimus. Tolesnė plėtra priklausys nuo bendrosios epidemiologinės situacijas ir tų galimybių, kurias mums suteiks galimybių pasas“, – sako I. Šimonytė.
Apie prekybos centrų atvėrimą kalbama nuo kovo pradžios
Prekybos centrų atidarymas buvo žadamas jau kurį laiką. Dar balandžio 2 dieną premjerė I. Šimonytė po susitikimo su prekybininkų atstovais tvirtino, kad Vyriausybė svarstys galimybę prekybos centrų atvėrimo galimybes, jei epidemiologinė situacija leis, nuo balandžio 12 dienos.
Tačiau praėjusį trečiadienį Vyriausybė nepakeitė karantino sąlygų prekybininkams – palikti esami ribojimai parduotuvėms, neturinčioms atskiro įėjimo iš lauko, o taip pat dengtiems paviljonų kompleksams turgavietėse.
Tai nuvylė prekybininkus, dalis jų jau netgi buvo pradėję rūpintis darbuotojų testavimu, kuris prieš atnaujinant veiklą šioje srityje yra privalomas.
„Dėl prekybos laukto atidarymo – tai toks truputėlį mums šokas. Suprantame atvejų didėjimo problematiką, tačiau iš kitos pusės, nelabai suprantame, o kuo čia ta likusi neatidaryta prekyba yra dėta. Nes didžioji dalis prekybos įmonių, iš 19 tūkst. įmonių, 75 proc. yra maisto, optikos, tos, kurioms leidžiama veikti bet kokiu scenarijumi“, – tuomet kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.
I. Šimonytė sprendimą grindė suprastėjusia epidemiologine situacija – fiksuota daugiau nei 1000 naujų COVID-19 atvejų per parą, o pusė Lietuvos buvo eksponentinio augimo fazėje.
Prekybos centrų atvėrimo klausimas tęsiasi dar nuo kovo 10 dienos, kuomet premjerė I. Šimonytė vertino, kad parduotuvių ir kitų verslų atvėrimas – artimiausių savaičių klausimas.
Sugriežtintos karantino sąlygos, kuriomis apribota galimybė veikti prekybos centrams, įsigaliojo pernai gruodžio 16 dieną.
Šiuo metu būtinųjų prekių, pvz., maisto, veterinarijos, optikos prekių parduotuvėms, vaistinėms taikomas 15 kv. metrų ploto vienam lankytojui reikalavimas.
Nebūtinųjų prekių parduotuvės gali veikti tik tuo atveju, jei turi atskirą įėjimą iš lauko, joms taikomas 20 kv. metrų ploto vienam lankytojui reikalavimas.
