Radote perpildytą atliekų rūšiavimo konteinerį? Dabar už tai vieno atsakingo nėra. Mat savivaldybės turi su verslu pasiekti susitarimą, kaip plastikas, stiklas ar popierius renkamas bei išvežamas. Tik tokių susitarimų nepavyksta pasiekti daugumoje savivaldybių.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad jau trys sostinės valdžios nepajėgia pasiekti susitarimo su gamintojais ir importuotojais, kuriems tenka atsakomybė už pakuočių sutvarkymą. O tai lemia netvarką ir abejotiną sistemos veikimą – rūšiavimo sistemą drebina viena krizė po kitos: nuo perpildytų rūšiavimo „varpelių“ iki plastiko „lobių“, atrastų apleistose fermose.

Seime šiuo metu svarstomas siūlymas palikti vieną atsakingą – savivaldybes, kad jos vienašališkai galėtų nuspręsti dėl atliekų surinkimo ir vežimo. O susimokėti pateiktas sąskaitas ir toliau turėtų verslas. Tai įplieskė gamintojų ir importuotojų nepasitenkinimą.

rūšiavimas

Didžiausios pakuočių tvarkytojos „Žaliojo taško“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius paaiškina, kad jei gamintojai neturės svertų, jiems bus sudėtinga įgyvendinti ir iškeltus pakuočių sutvarkymo tikslus.

„Gamintojai, importuotojai turi pareigą organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, įgyvendinti pakuočių tvarkymo užduotis. Ir šioje vietoje mūsų noras yra vienas – jei gamintojai turi pareigą, tai gamintojai turi turėti ir svertus, kaip efektyviai įgyvendinti savo pareigas. Nes jei gamintojai šių svertų neturės, tai tada efektyvumo veikloje nebus. O jeigu nėra efektyvumo, tas galiausiai atsiliepia ir kainoms, o produktų kainas galiausiai pajaučia vartotojai“, – sako K. Pocius.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė lygina: „Žinote, kai vienas tvarko, o kitas apmoka, tai paprastai pabrangsta, nes efektyvumas mažėja. Jei aš kviečiu į restoraną, tai jūs užsisakote patį brangiausią patiekalą“.

Tačiau aplinkos ministras S. Gentvilas, taip pat ir V. Benkunskas atkerta, kad jau dabar dažnai verslas „važiuoja zuikiu“ – už aikštelių, konteinerių įrengimą dažnai sumoka ne jie, o ES, valstybė, statytojai, savivaldybė ar galiausiai neapsikentę gyventojai, kurie nesulaukia žadamų rūšiavimo konteinerių. O be to, verslas ir toliau bus atsakingas, ką su pristatytomis atliekomis daryti – kaip jas perdirbti ar galutinai sutvarkyti.

Simonas Gentvilas

S. Gentvilas patikina, kad svarbiau yra tinkamai veikianti sistema ir principų – susimoka teršėjas – užtikrinimas. Nors paslauga ir gali brangti, verslas esą gal netgi sutaupys – kaina bus mažesnės, nei gresiančios baudos už esamų tikslų nepasiekimą. Ministras žada ir daugiau pokyčių – didžiausi teršėjai patys turės steigti ir dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo organizacijose, o ne naudotis nesusijusiais tarpininkais.

Vertina, kad per 8 metus veikti nepradėjo

Seime Aplinkos komitetas trečiadienį svarsto pataisas, kuriomis dėl rūšiavimo konteinerių priežiūros ir ištuštinimo visiška atsakomybę perduotų savivaldybėms.

Aplinkos ministras S. Gentvilas paaiškina, kad esama pakuočių tvarkymo sistema veikia nuo 2013 metų, tačiau realiai ji neveikia.

„Per 8 metus šita veikla realiai neįsibėgėjo, o kai kilo „Metrail“ skandalas, ši sistema iš esmės sulūžo. Savivaldybės nebesudarinėja sutarčių su pakuočių organizacijomis. Iš 60 savivaldybių tik 7-iose yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys. To pasekmes matome – prieš Naujuosius metus buvo pilni pakuočių varpeliai, po naujų metų vėl matome, kad pilni varpeliai. (…) Savivaldybės negauna pinigų, neveža pakuočių, verslo asociacijos, kadangi savivaldybės to nedaro, nemoka joms pinigų“, – piktinasi S. Gentvilas.

Teoriškai esama sistema turėtų veikti, kai savivaldybės susiderintų sąlygas su gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis trimis organizacijomis – „Žaliasis taškas“, „Gamtos ateitis“ ir PTO. Pasiekus susitarimą, toliau savivaldybė jį įgyvendintų – skelbtų konkursus dėl investicijų į konteinerius, jų priežiūros, užsiimtų gyventojų švietimu, atliekų surinkimu ir nuvežimu iki nurodytos vietos.

atliekos

„Bet masiškai nėra sudarinėjamos sutartys, savivaldybėse stovi perpildyti konteineriai, infrastruktūra neplečiama. Šita sistema neveikia. O verslas, kadangi neįgyvendina užduočių, nesurenka pakuočių, gauna dideles baudas iš valstybės – taip vadinamą aplinkos taršos mokestį. Įmonės, kurios importuoja ar gamina pakuotėse produktus Lietuvoje, jos nėra garantuotos, kad jų pakuočių perdirbimo užduotys yra įvykdomos“, – patikina ministras.

Visiškai laisvos savivaldybės nebūtų – joms būtų ruošiami minimalūs standartai.

„Mes patvirtinsime būtinuosius standartus, kaip turi konkursai vykti, kokiu atstumu nuo kiekvieno žmogaus namo turi būti įrengtas rūšiavimo konteineris, kaip jis dažnai išvežamas, kokiuose kainos rėžiuose, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir perteklinių dalykų. Apibrėšime, kaip dažnai išvežimo paslauga turėtų vykti, gal turi būti įrengti sensoriai, kad išvežimas būtų vykdomas tik konteineriui užsipildžius. Taip pat, kiek turi būti mokama savivaldybėms už konteinerių priežiūrą ir administravimą – tai ir išvalymas, kameros ir pan.“, – sako S. Gentvilas.

Ministras įsitikinės, kad kai savivaldybėms dėl šių dalykų nebereikės strigti begalinėse derybose, „pradės suktis užsikirtę sistemos krumpliaračiai“.

Kitas pasiūlymas – kelti licencijų reikalavimus pakuočių atliekų tvarkytojams, kad jų dalyviais ar akcininkais privalomai taptų daugiausia teršiančios įmonės, pavedančios tvarkyti bent 10 proc. vienkartinių pakuočių rinkos. Taip, anot ministro, būtų realiai atstovaujamas verslas.

„Problema buvo tame, kad kiekvienais metais organizacijos flirtuodavo centų tikslumu ir jos neturėjo tęstinumo. Neturėdamos dalininkų, steigėjų, jos neturėjo daryti ilgalaikių investicijų, prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų, nes kiekvienais metais galėjo prarasti savo gamintoją ar importuotoją“, – sako S. Gentvilas.

Taip pat ketinama reikalauti bankinių garantijų.

„Kai kurios yra ant nemokumo ribos, dėl to ir vengia sudarinėti sutartis su savivaldybėmis – matome, kad vėjai švilpauja sąskaitose, ir kad čia yra prastai. Todėl mes prašome, kad ketvirtadalis metinės užduoties, kuri tenka tai organizacijai, turi būti padengta bankine garantija“, – vardija S. Gentvilas.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos komitetas Seime apsvarstė šį klausimą. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė teigė, kad abejonių kelia skuba priimant šį įstatymo projektą, rašo ELTA. Tačiau S. Gentvilas pabrėžė, kad įstatymo pakeitimus kuo greičiau siekiama priimti dėl dabartinio sistemos neveiksnumo.

Benkunskas kategoriškas: trečia valdžia neišsprendžia problemos

Vilniaus vicemeras V. Benkunskas mano, kad esama sistema yra itin ydinga – Vilnius jau 7 metus nesėkmingai bando pasiekti susitarimą su verslo organizacijomis.

„Žiemą, šventiniu laikotarpiu, Vilniuje turėjome ypatingai didelę krizę su pakuočių atliekų tvarkymu šventiniu laikotarpiu, kai tiesiog akis badė neišvežti konteineriai, stiklo, popieriaus kalnai daugiabučių namų kiemuose, ir mes atvirai ir tiesiai sakydavome – ta sistema, kuri yra dabar sukonstruota AM, kuriai jau tuoj dešimtmetis, ji absoliučiai neveikia“, – piktinasi V. Benkunskas.

Anot jo, įmonėms svarbiausia gauti pažymas, kad atliekos sutvarkytos, ir tuo jų rūpestis pasibaigia, tačiau visuose atliekų tvarkymo lygiuose problemos didelės ir nesprendžiamos.

„Nekalbant apie miesto problemas dėl konteinerių, galite prisiminti ir fermas privarytas plastiko, ir visas skandalingas bylas, kurios yra buvusios. Tai yra tos pačios sistemos neveikimo vaisiai. Mes tikrai palaikome, kad pradėta žiūrėti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkas įstatyminiu lygmeniu. Net gal sakyčiau, kad tos peržiūros turėtų būti radikalesnės“, – sako V. Benkunskas.
Valdas Benkunskas

Vilniaus miesto savivaldybei svarbiausia užtikrinti tvarką prie konteinerių, kad rūšiavimo mechanizmas vyktų sklandžiai.

„Dabar esame situacijos įkaitai – matome, kad mieste vyksta procesas, kurio miestas negali niekaip įtakoti. Pagal dabartinę įstatymo nuostatą, dėl visų sąlygų turime susitarti su pakuočių organizacijomis: kaip sistema turėtų veikti, kiek konteinerių turėtų būt, kokie jie turėtų būti, kaip dažnai jie turėtų būti aptarnaujami, išvežami, plaunami, prižiūrimi, ir panašiai“, – vardija vicemeras.

Jis dar siūlytų minimalias sąlygas apibrėžti įstatymu, o ne spręsti poįstatyminiais Aplinkos ministerijos sprendimais, kadangi diskusijos gali įstrigti ir ministerijos kabinetuose.

„Savivaldybės žino, ko reikia savo miestuose. Jei Vilniuje reikalingos daugiafunkcinės aikštelės daugiabučių namų kiemuose, kokio kito rajono savivaldybėse, kur yra daug gyvenviečių, seniūnijų, reikalingi individualaus naudojimo konteineriai. Šiuo atveju miestai turi turėti laisvę pasakyti, kiek ir kokios infrastruktūros reikia ir kaip ji turi būti aptarnaujama. Nes jei liks susitarimo principas, vėl mes niekada nesusitarsime ir viskas vyks kaip dabar“, – nerimauja V. Benkunskas, ar nebus pataikaujama pakuočių organizacijoms.

Jis kritikuoja atliekų tvarkytojus, kad šie vilkina derybas, o miestas esą negali sutikti su bet kokiais reikalavimais, kadangi vėliau, kai jau reikės atliekas surinkti ir išvežti, kažko daugiau, nei numatyta sutartyje, paprašyti nebus galima.

„Jau trys skirtingos valdžios Vilniaus mieste bandė tą problemą spręsti, bet nei vienai nepavyko, įskaitant ir dabartinę, kur aš tiesiogiai kuruoju. Tai iš tiesų nepavyksta susitarti dėl sąlygų. Derybos vyksta nuo 2014 metų ir jos niekaip nepasibaigia sėkme – patvirtintomis konkurso sąlygomis ir konkurso paskelbimu. Paskutinis mūsų bandymas truko metus laiko, bet galiausiai vėl viskas sustojo“, – sako V. Benkunskas.

Verslo atstovai baiminasi nevaldomų kainų: gali brangti prekės parduotuvėse

Verslą jungiančių asociacijų vadovai siūlymus keisti sistemą vadina skubotais, neišdiskutuotais, neskaidriais ir keliančiais riziką, kad nepagrįstai išaugs kainos už pakuočių tvarkymą.

Prekybininkų asociacijos vadovė R. Vainienė paaiškina, kad pakeitimas palies labai daug įmonių – visus gamintojus ir importuotojus, kurių produktai turi pakuotes.

„Tie varpeliai, kuriuose yra rūšiuojama, dabar už šią sistemą yra atsakingos gamintojų, importuotojų organizacijos, tokios kaip „Žaliasis taškas“, „ Gamtos ateitis“ ir PTO. Ir dabar norima surinkimo ir pervežimo funkciją iš jų atimti ir atiduoti savivaldybėms“, – stebisi R. Vainienė.
Rūta Vainienė

Anot jos, tai gali pabranginti šią funkciją o gamintojai ir importuotojai turės išaugusias sąskaitas apmokėti per atstovaujančias organizacijas.

Didžiausios pakuočių tvarkytojos „Žaliojo taško“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius paaiškina, kad jei gamintojai neturės svertų, jiems bus sudėtinga įgyvendinti ir iškeltus pakuočių sutvarkymo tikslus.

„Gamintojai, importuotojai turi pareigą organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, įgyvendinti pakuočių tvarkymo užduotis. Ir šioje vietoje mūsų noras yra vienas – jei gamintojai turi pareigą, tai gamintojai turi turėti ir svertus, kaip efektyviai įgyvendinti savo pareigas. Nes jei gamintojai šių svertų neturės, tai tada efektyvumo veikloje nebus. O jeigu nėra efektyvumo, tas galiausiai atsiliepia ir kainoms, o produktų kainas galiausiai pajaučia vartotojai“, – sako K. Pocius.
Kęstutis Pocius

Jis nuogąstauja, kad Seime pasiūlymai svarstomi svarstomi skubotai, neatsižvelgiama į darbo grupės siūlymus.

„Dabartinėje sistemoje bent jau palikta galimybė dalyvauti organizuojant pačią sistemą, o naujuose pasiūlymuose yra eliminuojama galimybė gamintojų, importuotojų organizacijoms dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymo sistemą“, – vertina K. Pocius.

Anot jo, paslaugos kainų augimas gali tapti nevaldomas. Tuo metu pataisose neužsimenama, kam teks mokėti mokesčius, jei verslui iškeltos užduotys bus nevykdomos.

„Jei gamintojas tik privalės susimokėti, tai turės pasekmes galutinei produktų kainai, nes gamintojas visus kaštus, kurie susiję su atliekų tvarkymu, įskaičiuoja į gaminio kainą“, – įspėja K. Pocius.

Jis patikina, kad savivaldybės, „kurios noriai bendradarbiauja su gamintojų ,importuotojų organizacijomis, susiderina ir pirkimų sąlygas ir įvykdo konkursus“, o tose savivaldybės nusiskundimų dėl atliekų surinkimo neturi.

„Pačių reikalavimų turinys dar nėra aiškus, dar nėra atskleistas. Ir šioje vietoje sunku pasakyti, kas tai bus per reikalavimai, kas tai bus per paslauga ir kokia bus jos kaina. Kuomet teikiamas įstatymas svarstymams, ir nėra aiškus turinys, nuo ko priklausys visa kainodara – tai kelia labai didelį susirūpinimą“, – atsiduso K. Pocius.

Jis patikina, kad ir įmonės nori užtikrinti kokybišką pakuočių atliekų surinkimą.

„Bet ne tik kokybišką, bet ir efektyvią – kad būtų užtikrinama efektyvi kainodara, ir būtų įgyvendinamos pakuočių atliekų įgyvendinimo užduotys“, – apibendrina K. Pocius.

Pilipienė: tai kelia didžiulę grėsmę

Lietuvos maisto pramonės asociacijos vadovė Irma Pilipienė siūlymuose pasigenda skaidrumo, kaštų prognozavimo ir valdymo.

„Iš tiesų gamintojams darosi pavojinga būti tik visos sistemos mokėtojais. Puikiai suprantame gamintojo atsakomybę ir gamintojai tikrai nesipurto, nei atsakomybės, nei finansavimo – nori pakuotę sutvarkyti ir supranta, kad infrastrukūra turi būti plečiama ir nuolat atnaujinama. Tačiau užduočių susidėliojimas taip, kad savivaldybės visiškai nesiderins su gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl atliekų surinkimo ir nuvežimo iki vietos, – tai kelia didžiulę grėsmę“, – sako I. Pilipienė.
 Irma Pilipienė

Anot jos, įmonės nori žinoti, už ką jos sumoka, taip pat būti užtikrintos, kad savivaldybės joms leis pasiekti iškeltus atliekų tvarkymo tikslus.

„O jeigu neorganizuos? Norisi atsakomybės iš savivaldybių. Vienas dalykas yra norėti pakuočių atliekas surinkti, o kitas dalykas yra realiai surinkti. Pas mus užduotys yra valstybinės. Suprantu, kad savivaldybės ir Seimas nori, kad gyventojams paslauga būtų kuo geriau atliekama, tačiau kas tai finansuos. Ir ar iš tiesų bus pagrįsti visi tie kaštai, kuriuos mes turėsime padengti?“ – svarstė I, Pilipienė.

Pasak jos, verslui trūksta aiškumo, kaip bus siekiama optimizuoti sistemos kainą, ar ji bus teisinga, kokia bus savivaldybių atsakomybė.

Gedvilienė: atėjo laikas pokyčiams

Tačiau Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, kuri yra ir viena iš pataisų autorių, abejoja gerais verslo norais. Ji taipogi remiasi Vilniaus pavyzdžiu, iliustruodama, kad sistema neveikia ir atėjo laikas pokyčiams.

„Kartais susidaro įspūdis, kad gamintojų ir importuotojų organizacijoms yra pakankamai patogu neturėti sutarties ir visų surašytų įsipareigojimų. Gaunasi, kad ne visai aišku, kas už ką atsakingi – ar savivaldybė, ar gamintojai, importuotojai. (…) kada nėra tiksliai apibžrėta, pvz., kas kiek laiko turi išvežti varpelius, tada gamintojai ar organizacijos, norėdamos taupyti pinigus, natūralu, kad rinksis kaip įmanoma ilgesnį laiką ir neveš tų atliekų“, – sako A. Gedvilienė.

Anot jos, siekiama aiškiai nubrėžti atsakomybes, kad neliktų erdvės interpretacijoms, o vartotojas gautų kokybišką atliekų surinkimo ir sutvarkymo paslaugą.

„Norėtųsi, kad šiuolaikiniame mieste ir kaime, ten, kur žmonės rūšiuoja, kur tvarko savo atliekas, galiausiai ir ta grandinė suveiktų iki pat pabaigos. Kad nebūtų taip, kad turime prie konteinerių krūvas priverstas, o žmonės, kai atneša išrūšiuotas atliekas neranda vietos ir sumeta jas bet kaip“, – sako A. Gedvilienė.
Aistė Gedvilienė

Ji patikina, kad skubos nėra – anksčiau buvo registruoti ir dar drąsesni įstatymo projektai siekiant išprovokuoti diskusiją, „kad pagaliau atsirastų noras susitarti verslams ir savivaldybėms“.

„Pokyčiai visada yra nelengvi, bet ateina laikas, kai reikia būti drąsiems ir žengti tuos žingsnius. Aš suprantu, kad galbūt dabar nėra malonu, bet aš tikiu, kad ateityje mes turėsime gerą paslaugą gyventojams. Tas man atrodo yra svarbiausia – kad mes eitume į tvarkingos rūšiuojančios valstybės vėžes“, – tikina parlamentarė.

O S. Gentvilas paaiškino, kad darbo grupėje nuo vasario dalyvauja apie 60 įvairių asociacijų atstovų.

Pripažįsta, kad mokėti teks daugiau

S. Gentvilas ramina verslą, kad didžiausia kainų augimo grėsmė yra ne savivaldybių būsimos sąskaitos.

„Didžiausias kainos augimo pavojus yra, kai nesutvarkomos užduotys, ir gaunama 5-6 kartus didesnės baudos iš valstybės per aplinkos taršos mokestį. 60-70 proc. išleistos pakuotės turi būti surinkta ir padengta pagal pažymą. Bet šiandien matome akivaizdžiai – varpeliai perpildyti, sistema neveikia, tai reiškia, bus baudų“, – įspėja S. Gentvilas.

Bet jis pripažįsta, kad verslas turės mokėti daugiau.

„Reikia irgi nuoširdžiai pasakyti, kad dauguma varpelių, požeminių konteinerių yra įrengti už europinius pinigus ir tai negali tęstis. Aš turiu didžiųjų gamintojų ir importuotojų organizacijų pernai rašytus įsipareigojimus, kad jie pasiryžę investuoti į infrastruktūrą, jeigu bus sutvarkyta sistema. Tai būkit malonūs, dabar investuokit“, – sako minsitras.

Jis žada, kad rūšiavimo konteineriai priartės prie žmonių namų, jie turės būti švarūs, laiku tuštinami, infrastruktūra bus plečiama, o į tai turės investuoti verslas.

„Bet reikia suprasti, kad ir perdirbimo užduotys didės – tai reiškia, jiems reikės surinkti vis daugiau pakuočių, tad ta infrastruktūra turi plėstis. Dabartinė sistema buvo finansuojama nepakankamai“, – patikina S. Gentvilas.

Jis paaiškina, kad savivaldybė už gyventojų surinktas lėšas apmoka už žaliųjų ir mišrių atliekų sistemą, o verslas turi prisidėti tvarkant pakuočių atliekas.

„Bet pagal ministro nustatytus reikalavimus savivaldybės negalės daryti perteklinių investicijų“, – žada S. Gentvilas.

Vilniaus vicemeras V. Benkunskas patikina, kad Vilniuje didelių investicijų nereikia – reikia tvarkos.

„Aišku, galbūt reikės atlikti momentinių investicijų, bet ilgainiui, vertinant ateinančias inovacijas, kad galima konteineriuose įrengti daviklius ir atvažiuoti tada, kai jie užsipildo, o ne nustatytu grafiku, yra kur tuos kaštus galima taupyti. Ir 100 proc. atmetame pakuočių organizacijų kaltinimus, esą savivaldybė čia lupikauja ar nori kažkaip nepagrįstai išpūsti išlaidas. Mes tiesiog norime tvarkos ir tvaraus atliekų tvarkymo“, – sako V. Benkunskas.

V. Benkunskas tvirtina, kad miestas dabar nemokamai gelbėja pakuočių organizacijas įrengiant infrastruktūrą, naudojant ES ar savivaldybės lėšas, o to neturėtų būti.

„Vilniuje jau turime 700 aikštelių ir per ateinančius du metus turėsime dar 700 – planuojame, kad bus apie 1,5 tūkst. aikštelių, kur pakuočių organizacijoms kaštai yra sutaupyti. Tai jiems čia yra kaip ir dovana. Nes priešingu atveju tai joms būtų reikėję supirkti konteinerius ir įrengti aikšteles“, – sako V. Benkunskas.

Jis vardija, kad šiuo metu NT plėtotojai statydami daugiabučius namus, įrengia ir rūšiavimo infrastruktūrą, kurią perduoda miestui.

„Gyventojai patys, kurie praranda kantrybę laukdami, kol jiems atveš ir pastatys individualaus naudojimo konteinerius, tai, tarkime, individualuūs namai, kurie nori rūšiuoti, – jie patys nusiperka konteinerius ir tik prašo tiktai, kad juos aptarnautų. Toje sistemoje reikia tvarkos, nes dabar viskas vyksta paviršutiniškai“, – sako V. Benkunskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)