„Kad jo nebūtų per daug. EK fondas, bent jau Lietuvai, yra teigiamos naujienos. Tačiau reikia žiūrėti, kad ekonomika neperkaistų, kad neatsirastų didelė ir nevaldoma infliacija.

Kita vertus, centriniai bankai žino, ką tokiu atveju reikia daryti – reikia pakelti palūkanas. Priemonių infliacijai suvaldyti turime, tačiau tai nėra reiškinys, kurio norėtume“, – antradienį laidoje „Delfi tema“ sakė jis.

Penktadalis pinigų – švietimui

Vyriausybė penktadienį planuoja paviešinti visą nacionalinį Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. recovery and resolution facility“, RRF) planą.

„Vyriausybė šį paketą sudarė pagal EK nurodymus, pavyzdžiui, pasakyta, kad 37 proc. reikia išleisti žaliajam kursui, 20 proc. skaitmeninimui, bet tai yra vienas iš įrankių, kaip įgyvendinti Vyriausybės veiksmų programą.

Man labai džiugu, kad švietimas gaus tikrai daug dėmesio tame plane. Preliminariais skaičiais, apie 19 proc. pinigų teks švietimo sričiai, dar 9 proc. mokslui ir inovacijoms, dar 9 proc. sveikatai.

Jei kalbame apie Lietuvos ekonomikos raidą ilguoju laikotarpiu, žinome, kad turime pereiti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, žinome, kad vienintelis būdas tai pasiekti (pagal Pietų Korėjos ar Singapūro pavyzdžius) yra turėti labai gerą švietimo ir aukštojo mokslo sistemą. Manau, kad tos investicijos iš tikrųjų bus daromos tose srityse, kur jų labiausiai reikia“, – sakė V. Navickas.

Nacionaliniame plane bus išvardinti EK siūlomi projektai, jų įgyvendinimo terminai ir kainos. Dokumentas Briuseliui turi būti pateiktas iki balandžio 30 dienos.

„Labai kviečiu visuomenę, kai projektas bus paskelbtas, jį komentuoti, žiūrėti, kokios priemonės yra siūlomos. Tačiau iš esmės siurprizų ten neturėtų būti. Vyriausybė į planą žiūri kaip į vieną iš savo priemonių plano įgyvendinimo įrankių“, – sakė pašnekovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais V. Navickas pastebėjo, kad Europos žaliasis kursas yra aktualus Lietuvos pramonei ir statybų sektoriui.

„Lietuvoje iš sovietinių laikų esame paveldėję daug taršios pramonės, pavyzdžiui, naftos, cemento, trąšų gamybos. Turime Lietuvoje problemų ir aš kol kas nesu radęs strategijos, kaip tos stambios įmonės prisitaikys prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribojimų, didesnės jų kainos. Lietuvos pramonei yra ką veikti.

Kalbant apie daugiabučių renovaciją, tai bus viena labai remiamų EK priemonių. Matysime daug veiksmo, ne tik kalbėjimo“, – sakė jis.

Pinigų vagis

V. Navickas taip pat sakė, kad ligi šiol nėra girdėjęs stipraus argumentavimo, jog pinigų vagimi vadinama infliacija gali sugrįžti.

„Net ir tie žmonės, kurie kalba, kad infliacija sugrįš, sako, kad tai 30 proc. tikimybė. Nematau ekonomistų konsensuso, kurie sakytų, kad tikrai turėsime didelę infliaciją. Kol kas Lietuvoje infliacija nesiekia 2 proc., kuriuos yra užsibrėžęs Europos centrinis bankas.

Tačiau tą klausimą reikia klausti. Jei pažiūrėtume, ekonomikos skatinimo priemonės pernai makroekonomiką paveikė teigiamai. Mūsų BVP susitraukė mažai – iš dalies dėl didelio fiskalinio stimulo.

Tačiau, kita vertus, matome, kaip padidėjo įmonių indeliai bankuose – 2,5 mlrd. eurų, fizinių asmenų – 3 mlrd. eurų. Matome, kas darosi NT rinkoje – tie pinigai bando surasti namus. Jei tai ne per vartojimo prekių infliaciją, tada galbūt turto vertė yra išaugusi“, – svarstė ekonomistas.