„Mūsų įmonė jau kelinti metai partnerio teisėmis dalyvauja JAV kompanijos „Boston Consulting Group“ (BCG) ir „The Network“ vykdomame tarptautiniame darbo jėgos tyrime „Decoding Global Talent“, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – naujausioje apklausoje dalyvavo 209 tūkst. žmonių iš 190 pasaulio šalių. Ypatingas dėmesys tyrime buvo skiriamas dirbančiųjų elgsenos pokyčiams pandemijos įtakoje. Kaip paaiškėjo, net 89 proc. respondentų visame pasaulyje tikisi, kad ir po pandemijos jų darbo vietos bus bent dalinai nuotolinės. Beje, Baltijos šalyse už kurias tyrime buvo atsakinga CVMarket.lt, tendencijos labai panašios į pasaulines.“
Kaip rašoma pranešime, jei iki pandemijos net 70 proc. dirbančiųjų Baltijos šalyse savo darbus atliko darbo vietoje, pandemijos metu tokių sumažėjo iki 53 proc., o po karantino šis procentas gali trauktis išvis iki 11 proc. Žinoma, nuotolinio darbo dalis dar labiau išsipūtė tokiuose sektoriuose kaip IT ir technologijų, finansų ir audito, žmogiškųjų išteklių valdymas.
Ne pakeisti, o derinti
Tačiau, kaip parodė tyrimas, žmones dabar labiau domina lankstumas, o ne visiškas tradicinio darbo biure ar įmonėje atsisakymas. Todėl dirbančiuosius labiausiai masina tradicinio ir nuotolinio darbo derinimas. Iki pandemijos tokį hibridinį darbą besirenkančių buvo 23 proc., pandemijos metu – 33 proc., o po pandemijos taip norėtų darbuotis net 65 proc. visų apklaustųjų. Vien tik nuotolinis darbas per pandemiją išaugęs nuo 7 iki 14 proc., įveikus virusą, turėtų susitraukti iki 11 proc.
„Kažko panašaus ir tikėjomės, – teigia CVMarket.lt atstovė, – nes kaip paaiškėjo, darbas iš namų turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių, pradedant susilpnėjusiu komandos jausmu ir baigiant darbo bei asmeninio gyvenimo ribų išsitrynimu, tad geriausias variantas, kaip vis labiau aiškėja, – derinti nuotolį su darbu biure ar įmonėje.“
Dirbantieji skirtingai supranta ir tradicinio bei nuotolinio darbo derinimo proporcijas bei darbo laiko lankstumo ribas. Kaip rodo apklausa, bene daugiausiai apklaustųjų pasisako už 2-3 dienas nuotolinio darbo per savaitę, 18 proc. balsuoja už visą savaitę iš namų, 14 proc. norėtų visą savaitę dirbti tik darbe, o keturias ar vieną dieną nuotoliu renkasi atitinkamai 9 ir 8 proc. Baltijos šalių dirbančiųjų. Pasaulinės tendencijos panašios. 2-3 dienas per savaitę darbuotis ne iš biuro pageidautų atitinkamai 23 ir 25 proc. apklaustųjų. Tiesa, pasaulio mastu penkių dienų nuotoliu šalininkų yra net 24 proc., o štai dirbančių darbo vietoje – tik 11 proc.
Kur laisvės šalininkų daugiau?
Imant Baltijos šalių darbuotojus ir darbuotojas, daug labiau nuotoliniu darbu žavisi vyrai: visą savaitę dirbti nuotoliu norėtų net 23 proc. vyrų ir tik 15 proc. moterų. Tiesa, pageidaujančių darbuotis savo darbo vietoje vyrų daugiau nei moterų (19 proc. prieš 10 proc.). Užtat moterys dažniausiai rinkosi 3 dienas darbo nuotoliu (29 proc.), kai populiariausias vyrų pasirinkimas buvo dvi dienos už biuro ribų (25 proc.). Tiesa, kaip jau buvo minėta, visos darbo savaitės nuotoliu šalininkai tarp jų sudarė 23 proc.
Šalia nuotolinio ir tradicinio darbo derinimo buvo klausiama ir apie tai, kokio darbo grafiko – fiksuoto ar laisvo – pageidautų Baltijos šalių dirbantieji. Paaiškėjo, kad ir čia esame laisvės šalininkai: visiškai laisvo grafiko mėgėjų turime 29 proc. (pasaulyje – 20 proc.), fiksuoto grafiko – 28 proc. (pasaulyje 36 proc.), o tokių, kuriems patinka dalį laiko dirbti fiksuotu metu, o dalį – kada patys sugalvos – beveik tiek pat kiek ir pasaulyje (43 proc. prieš 44 proc.).
Moterų prioritetai sukosi apie fiksuoto ir laisvo grafiko derinimą (46 proc.), užtat vyrams apsispręsti sekėsi sunkiau: ir laisvą, ir fiksuotą, ir kombinuotą darbo laiką rinkosi beveik po lygiai apklaustųjų (atitinkamai 31, 37 ir 31 proc.).
