Būsto rinka klesti
Nors gyvename vis dar pandeminės krizės akivaizdoje, naujausi rodikliai rodo, kad nekilnojamojo turto rinka išgyvena puikius laikus. Ekonomistas, profesorius R. Rudzkis laidoje pasidalijo įžvalgomis, kodėl šiuo metu susiklostė palankios aplinkybės, kurios ir leidžia klestėti NT.
„Pirmiausia, pagalvokime, kokiomis aplinkybėmis nekilnojamojo turto rinka išgyvena geriausius laikus: turi susidaryti paklausos poreikis. Lietuvoje tam tikruose regionuose, ypač Vilniuje, jis yra. Viena vertus, dėl to, kad į Vilnių traukia iš kitų Lietuvos miestų, pavyzdžiui, jaunimas nori mokytis. Kita vertus, vis daugiau į Lietuvą leidžiame įvažiuoti kvalifikuotiems darbininkams ir darbuotojams iš užsienio, kurie jeigu randa gerą darbą ir teisę gyventi, jie taip pat pradeda žvalgyti būsto. Kada esant paklausai, NT pradeda greitai augti, tai reikia dviejų sąlygų: pirmiausia turi būti žemos palūkanų normos, geros skolinimosi sąlygos, nes šiais laikais retas pirkėjas perka iš sukauptų lėšų, dažniausiai perkama iš skolintų pinigų, tai ši situacija dabar yra palanki.
Visi žinome, kad šiuo metu ne tik Lietuvos palūkanų normos yra žemos, bet ir kitur ES, kita vertus, lūkesčiai. Taip, daliai verslo praėjusieji metai tikrai buvo prasti, bet didelė dalis verslo atrodė neblogai. O jeigu pažiūrėtume į gyventojų pajamas, į vidutinius rodiklius, pernai metais vidutinis atlyginimas į rankas, aš cituoti ketvirtą ketvirtį, metų pabaigą, buvo maždaug dvylika procentų didesnis, negu prieš metus. Toks spartus atlyginimų kilimas tęsiasi jau kelerius metus. Jis suformuoja daliai pirkėjų gerus lūkesčius, tuo labiau, kad žiniasklaidoje ekspertų nuomonės dėl ateities nėra tokios blogos“, – laidoje svarsto R. Rudzkis.
Šilėnas: žmonės keliasi į tas vietas, kur anksčiau neįsivaizduodavo savo gyvenimo
Žilvinas Šilėnas, Ekonominio švietimo fondo prezidentas (JAV), laidoje pasidalijo, kokiomis nuotaikomis gyvena žmonės kitose pasaulio šalyse.
„Skirtingais laikais vieniems žmonėms būna blogai, o kitiems gerai. Jeigu tęsiant tą būsto temą, pritariant, ką sakė profesorius, daliai žmonių tiek Lietuvoje, tiek JAV būstas yra tam tikras investicinis projektas, nes gali pasiskolinti būstui už sąlyginai nedideles palūkanas, palyginus susituaciją, jeigu nueitume į banką ir prašytume pinigų verslui. Kitas dalykas, dėl nuotolinio darbo lūkesčių, tai nemažai žmonių pradėjo keltis į tas vietas, kur anksčiau nesikeldavo, pavyzdžiui, iš Manheteno pradėjo keltis į Teksasą ar kitur. Kai kuriuose regionuose tai smarkiai pakėlė būsto kainas.
Pavyzdžiui, kokioje nors Atlantoje yra tokia situacija, kad trūksta butų ir namų. Žmonės perka bet ką, persikelia į kitą vietą ir ten užkelia būsto kainas. Trečia, atsimenu, kad buvo apklausa, kur klausė amerikiečių apie jų pragyvenimo kokybę, ar ji pablogėjo, ar pagerėjo, tai maždaug aštuoniasdešimt procentų pasakė, kad pagerėjo jų finansinė padėtis. Daugelis žmonių gavo išmokas, po to buvo dar trys stimulo paketai.
Ketvirta, jeigu pažiūrėtume į amerikiečių kortelių įsiskolinimus, dėl to, kad visi sėdėjo namuose, o ne vaikščiojo po restoranus, tai dauguma amerikiečių susimažino savo kredito kortelių skolą arba visiškai ją panaikino.
O kalbant dar apie Lietuvą, kas prisideda prie būsto paklausos bumo, tai vėlgi galbūt žmonės galvoja apie darbą namuose. Neseniai, prieš kokius penkerius metus, mes labai mėgdavome pašiepti tuos, kurie gyvena užmiestyje dideliame name ir toli nuo centro. Spėju, kad per pandemiją tie žmonės iš mūsų atgal pasijuokė, nes jie gali gyventi prie miško, ten pasivaikščioti ir niekas jų nekontroliuoja“, – laidoje priežastis vardijo Ž. Šilėnas.
Rudzkis: Lietuvoje bendrieji makroekonominiai rodikliai atrodė žymiai geriau, nei daugumos ES valstybių
Paklausus profesoriaus, ar toks būsto bumas nėra vis tik apgaulingas signalas, nes ne visi kintamieji rodo gerus ženklus, pašnekovas tikino, kad Lietuvoje bendrieji makroekonominiai rodikliai atrodė žymiai geriau, nei daugumos ES valstybių. Anot jo, kol kas sakyti, kad ekonomika išgyvena blogus laikus negalima.
„Pirmiausia apžvelkime praėjusius metus, nes kaip tik tada mes patyrėme šoką staigaus viruso epidemijos plitimo ir iš to kilusių įvairių suvaržymų, kurie labai įvairiai atsiliepė verslo sektoriams. Žinoma, vienas rezultatas bus, kai aš vardinsiu bendrus makroekonomikos rodiklius, kurie apskritiai pernai, išskyrus nedarbą, buvo visai neblogi, bet iškart padarysiu išlygą – atskiriems verslams praėjusieji metai buvo labai nesėkmingi ir jie dar greičiausia, kad išgyvens didelius sunkumus ir šiais metais, ne veltui visos ES vyriausybės pradėjo įgyvendinti plačią paramos programą, iš to ir ženkliai padidėjusios valstybės sektoriaus išlaidos.
Iškart galime išvardyti tuos sektorius, nors jie ir yra akivaizdūs: turizmo sektorius, viešasis maitinimas, pramogų organziavimas, keleivių vežimas, matyt, yra ir smulkesnių verslų, kurių dabar galbūt ir neatsimenu, bet tie pagrindiniai verslai, kuriems buvo striuka, ir dar turbūt šiais metais bus pakankamai sunku.
Bet jeigu dabar pereisime prie makroekonominių dalykų, kadangi tie mano anksčiau minėti verslai, pavyzdžiui, turizmo, Lietuvoje turi daug mažesnį svorį, nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje, tai Lietuvoje bendrieji makroekonominiai rodikliai atrodė žymiai geriau, nei daugumos ES valstybių. Pats toks svarbiausias gamybinis rodiklis, apie kurį pirmiausia kalbama, tai yra Bendrasis vidaus produktas (BVP), pernai metais jis krito mažiau nei vienas procentas, tai prisimenant 2008 metus, kai kritimas buvo penkiolika procentų, matome ženklų skirtumą“, – sako R. Rudzkis.
Darbo rinka dar neatsigavo
Paklausus, ar nedarbo skaičiai nekelia nerimo bei signalų, kad toli gražu ne viskas ekonomikoje yra taip gerai, Ž. Šilėnas sako, kad dabar galima daryti aiškią išvadą, kad darbo rinka dar tikrai neatsigavo, nes dar tikrai yra verslų, kurie negali atsidaryti, samdyti darbuotojų.
„Jeigu apskritai pažiūrėtume į visas krizes ir nedarbo dinamiką per pastaruosius trisdešimt ar penkiasdešimt metų, matysime tokią „N“ raidės kreivę, kai nedarbas greitai šoka į viršų, o po leidžiasi lėtai. Dabar turime lygiai tą patį. Per šią krizę ta „N“ raidė buvo itin stipriai išreikšta. Antra, JAV šeši, o Lietuvoje šešiolika procentų. Nereikia pamiršti, kad JAV apskritai nedarbas visada yra mažesnis, negu Europos Sąjungoje. Dabar, jeigu lygintume iki krizės ir po krizės, tai JAV iki krizės buvo labai mažas nedarbas, apie tris procentus“, – sako Ž. Šilėnas.
Anot R. Rudzkio, Lietuvoje tikrasis nedarbo procentas visgi siekia devynis procentus.
„Lietuvoje yra du nedarbo rodikliai. Pirmas, kurį teikia Statistikos departamentas ir jis yra devyni procentai, jis skaičiuojamas pagal tarptautinę darbo organizacijos metodeiką visose ES vienodai. Jeigu mes norime lyginti Lietuvą su Prancūzija ar kita šalimi, tai reikia minėti ne šešiolika, o devynis procentus ir jis yra maždaug keturiasdešimt procentų didesnis, nei prieš metus.
O kalbant apie Darbo biržą, joje yra daug fiktyvių bedarbių, kadangi šiuo metu yra neblogos pašalpos, tiesiog susitariama su darbdaviu. Taigi visgi tikrasis skaičius yra devyni procentai ir jis yra keturiasdešimt procentų didesnis, nei buvo prieš metus, taigi gerokai šoktelėjęs“, – sako profesorius.
Profesorius: svarbu yra ne tiek skolos lygis, o ar jis nesukelia nepasitikėjimo šalies galimybėmis
Paklausus profesoriaus, kaip vertina skolos situaciją ir ar tai nėra neraminanti tendencija, jis sako, kad pastaruosius dvidešimt metų visame pasaulyje įsiskolinimo lygis visą laiką kyla.
„Kažkiek neraminanti tendencija, bet ne tik dėl Lietuvos, o dėl viso pasaulio. Pastaruosius dvidešimt metų visame pasaulyje įsiskolinimo lygis visą laiką kyla ir jeigu sudėti visas skolas, valdžios sektoriaus, privataus sektoriaus ir gyventojų, namų ūkių, tai pasaulio vidutinis rodiklis kažkur yra apie trys šimtai procentų BVP. Įvairios organizacijos nurodo skirtingai. Jeigu paimsime Lietuvos rodiklį, jis bus keliskart mažesnis.
Svarbu yra ne tiek skolos lygis, o ar jis nesukelia nepasitikėjimo šalies galimybėmis. Kol kas mūsų skolos lygis to nepasitikėjimo nesukelia. Lietuva kol kas lengvai persiskolina, kai reikia grąžinti skolas“, – sako profesorius.
Anot Ž. Šilėno, savaime aišku, kad visą skolą turės sumokėti mokesčių mokėtojai.
„Kam reikės tą skolą atiduoti, tai aišku, kad patiems žmonėms. Nėra kažkokio mistinio gerojo dėdės, kuris tas skolas už mus sumokės. Valstybės ranka į kišenę visada mėgsta lįsti – geri ar blogi laikai būtų. Tai yra toks dėsnis, kai gali ranka įkišti į kito kišenę, ta ranka automatiškai ten atsiduria, čia, žinoma, juokauju. Kai yra pigūs pinigai, valstybėms persiskolinti yra labai paprasta, bet, kita vertus, sutinku, kad Lietuvos skola dar yra maža, antra, JAV visiškai išsprogdino savo skolą. Kita vertus, kai kalbame apie pasitikėjimą, ar žmonės galvoja, kad atiduos, tai JAV šioje vietoje turi didesnį pasitikėjimo kreditą negu Lietuva. O kalbant apie tai, kas tas skolas atiduos, tai aišku viską atiduos mokesčių mokėtojai“, – laidoje sako Ž. Šilėnas.
Didžiausia grėsmė
R. Rudzkis tikina, kad kol Lietuvoje viskas gerai su eksportu, tol dėl ateities galime būti ramūs.
„Šiaip Lietuvai pati didžiausia grėsmė yra rinkų kritimas. Lietuvos ekonomika vienareikšmiškai yra orientuota į eksportą, priešingai nei Jungtinės Valstijos, kur labai didžiulė vidaus rinka ir Lietuvai visada ateina sunkūs laikai, jeigu blogėja situacija mūsų pagrindinėse rinkose, ypač Europos Sąjungoje, kur didžioji mūsų eksporto nueina.
Kol kas Lietuvos eksporto rinkos rodikliai yra geri ir tikrai yra kai kurių neblogų tendencijų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu neblogai auga kompiuterinių paslaugų eksportas, ko jau seniai buvo laukiama“, – sako profesorius.
