Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį tenkino „Vilniaus prekybos“ ieškinį ir priteisė iš M. Marcinkevičiaus 81,25 mln. eurų dydžio žalą, teigiama „Vilniaus prekybos“ pranešime. VAT bylą nagrinėjo neviešame posėdyje, todėl jo nutartis neskelbiama.
Šis sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. M. Marcinkevičiaus atstovų teigimu, šia galimybe bus pasinaudota.
Anot „Vilniaus prekybos“, teismas pripažino, kad M. Marcinkevičius ne tik veikė neteisėtai pateikdamas aiškiai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir piktnaudžiavo savo kaip akcininko teisėmis. M. Marcinkevičius taip pat yra įpareigotas sumokėti 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2016 metų liepos mėnesio bei kompensuoti bylinėjimosi išlaidas.
M. Marcinkevičiais advokatas Kęstutis Švirinas BNS nurodė manantis, kad perleidžiant šį turtą žala negalėjo būti padaryta.
„Kliento pozicija lieka nepakitusi. Minėtas sandoris tebuvo elementarus turto valdymo perkėlimas iš vienos įmonės į kitą, susijusią su tuo pačiu asmeniu. Abi sandorio šalis kontroliavo tie patys galutiniai naudos gavėjai – Nerijus Numa ir M. Marcinkevičius, todėl žala iš šio sandorio negalėjo niekaip kilti”, – tvirtino K. Švirinas.
Anot jo, tai jau trečiasis teismų sprendimas per penkerių metų ginčą Lietuvoje, o tai patvirtina, kad teismai nesutaria esminiu bylos klausimu, tad būtinai bus pateikta apeliacija Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Vilniaus prekyba“ neturėjo jokios pareigos pirkti „Akropolius“ iš kitos savo įmonės. „Vilniaus prekyba“ sudarė sutartį laisva valia ir suderino jai priimtiną sutarties kainą. Tad kaip gali būti atsakingas trečias asmuo, nedalyvaujantis sandoryje už kainą, kurią kita šalis sumokėjo laisva valia, jai priimtinomis sąlygomis ir lieka neatsakyta. Šis klausimas bus pateiktas aukštesnės instancijos teismams”, – tvirtino K. Švirinas.
„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M.Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.
Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau.
M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. LAT tuomet panaikino „Vilniaus prekybai“ nepalankius Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M. Marcinkevičiaus padarytos žalos klausimą nagrinėti iš naujo.
Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numavičiumi, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
M.Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.