Verslo organizacijos atkreipia dėmesį, kad spartesnis tiek verslo, tiek ekonomikos atsigavimas didžiąja dalimi priklausys nuo įmonių našumo didėjimo ir bendrojo produktyvumo augimo, kurį artimiausiu metu galima pasiekti tik investuojant į technologinį atsinaujinimą ir skaitmeninimą.
Kaip teigiama kreipimesi, be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis ilgalaikis iššūkis yra lėtas darbo našumo augimas ir spartus darbo kaštų augimas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pramonės sektoriuje darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, nuo 2015 m. išaugo 6,3 proc., o atitinkamu laikotarpiu darbo užmokestis, palyginamosiomis kainomis, – 17,4 proc.
Darbo našumas gali būti padidintas investuojant į gamybos apimčių didinimą ir įrangos modernizaciją, tačiau ekonominio nuosmukio metu įmonės linkusios taupyti, todėl per praėjusių metų tris ketvirčius investicijos krito daugiau nei 24 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2019 m.
Anot asociacijų, tendencija, kai darbo užmokesčio augimas viršys darbo našumo augimą, išliks ir šiemet, todėl kyla reali grėsmė, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas mažės.
Efektyvaus pelno mokesčio tarifo mažinimas, konfederacijų teigimu, didina įmonių registruojamų patentų skaičių ir kokybę. Pagal registruotų patentų skaičių milijonui gyventojų, Lietuva yra 22 šalis tarp ES šalių, Latvija – 21, o Estija – 16. Įvertinus gyventojų skaičių Estija registruoja 3,7 karto daugiau patentų nei Lietuva.
Reinvestuojamas pelnas Estijoje nėra apmokestinamas nuo 2000 m. Latvija analogišką modelį pradėjo taikyti nuo 2018 m., o Lenkija – nuo 2021 m.
Anot verslo konfederacijų, perėjimas prie paskirstytojo pelno apmokestinimo (arba 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui) paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines. Taip pat būtų pritraukta daugiau tiesioginių užsienio investicijų, nes kaimyninėse šalyse sąlygos investuotojams žymiai geresnės.
Tai taip pat leistų išspręsti daug problemų, susijusių su apmokestinamojo pelno apskaičiavimo ir sąnaudų pripažinimo tvarka, ir reikšmingai sumažintų įmonėms bei VMI tenkančią mokesčių administravimo, prisitaikymo ir priežiūros naštą.
