Valdžia ruošia pareigą rūpintis subrangovų darbuotojų atlyginimais – statytojai nenori, bet greičiausiai teks

Naujos Darbo kodekso pataisos kursto aistras: statybininkams ruošiamas reikalavimas atsakyti už jų subrangovų darbuotojų atlyginimus. Tai piktina Lietuvos statybininkų asociaciją, ji nesutinka ir su siūloma prievole mokėti atlyginimus pavedimais, argumentuoja, kad „šešėlis“ gali net augti. Tačiau ministerija paaiškina, kad atsakomybės praktika nustatyta ES direktyva, o dėl algų ir dabar kas penktas ginčas kyla statybų sektoriuje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Darbo kodekso pakeitimus, iš kurių esminiai du. Pirmasis – darbo užmokestis turi būti išmokamos atliekant pavedimą į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, nebent šalys susitaria kitaip.

Antras – rangovas subsidiariai atsako už samdyto subrangovo darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, kurie vykdo sutartį.

Tokiems siūlymams dar turėtų pritarti Seimas.

Tačiau statytojai tokiems reikalavimams prieštarauja: algos tik pavedimu būtų nelygiateisiška, o „šešėlį“ ne mažintų, bet skatintų. O siūloma atsakomybė už subrangovus glumina.

„Paslaugų pirkėjai nuo šiol privalės įsitikinti ar pardavėjas sumokėjo atlyginimą savo darbuotojams. Naujas SADM teisės aktas glumina verslo įmones, nes siūlomas įstatymo projektas prieštarauja esminiams teisės principams, šalyje egzistuojančiai viešojo administravimo sistemai bei teisinių santykių modeliams“, – nuogąstauja Lietuvos statybininkų asociacijios (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Anksčiau ir dalis kitų darbdavių, tarp jų vežėjai, restoranų savininkai, prieštavo siūlymui mokėti atlyginimus pavedimais.

Tačiau ministerija turi paaiškinimą – jau dabar Lietuva subrangos atsakomybės nuostatas taiko, bet tik užsienio paslaugų teikėjams – netaiko nacionaliniams paslaugų teikėjams. O ši praktika yra tarptautinė, įgyvendinama ES direktyva.

O dėl algų – jau dabar Darbo ginčų komisija užversta darbuotojų, dažnai statybininkų, skundais, dėl klastojamų ar kitaip neišmokamų atlyginimų.

Kodėl algas reikės garantuoti ne tik savo, bet ir subrangovo darbuotojams?

SADM paaiškina, kad pagrindinė pokyčio priežastis – siekis tinkamai perkelti ES direktyvas: dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo, dėl kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklių. Taip būtų stiprinama darbuotojų teisė į skaidrų ir teisingą apmokėjimą už darbą.

„Šiuo metu Lietuva subrangos atsakomybės nuostatas taiko tik užsienio paslaugų teikėjams, bet netaiko nacionaliniams paslaugų teikėjams“, – teigiama komentare.

Rangovas, pasamdęs subrangovą, turėtų atsakyti ne tik už sutartį įgyvendinančių darbuotojų atlyginimą, bet ir kitus su darbo užmokesčiu susijusius įsipareigojimus: viršvalandžius, darbą naktimis, poilsio ar švenčių dienomis.

„Siekiant aiškumo, siūloma papildyti tą patį straipsnį nustatant, kad subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė apsiriboja darbuotojo (taip pat ir komandiruoto darbuotojo) teisėmis, įgytomis atliekant darbo funkcijas, kai vykdoma sutartis tarp rangovo ir jo subrangovo“, – paaiškina ministerija.

Įstatymo projektas skatins rangovus atidžiau rinktis subrangovus, taikyti papildomus atrankos kriterijus, įvertinti tiekimo grandinę, taip pat ir socialinės atsakomybės aspektu, ir galimas rizikas. Rangovui nekils pareiga tikrinti subrangovo darbuotojų darbo sutartis ir kitus įdarbinimo dokumentus.

„Darbuotojas savo pažeistas teises dėl darbo užmokesčio, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis įvykdymą, turės ginti darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka nurodydamas du atsakovus – darbdavį, kuris yra subrangovas, ir rangovą. Darbdaviui neįvykdžius darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, išieškojimas bus nukreiptas į rangovą“, – paaiškina minsiterija.

Šiuo metu 16 ES valstybių narių subrangos atsakomybės nuostatas taiko tik užsienio paslaugų teikėjams, o kitos valstybės narės jas arba panašias prievoles taiko tiek vidaus, tiek užsienio paslaugų teikėjams.

„Todėl artimiausiu metu nacionalinės teisės aktus turės pakeisti ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės narės“, – paaiškina SADM.

Taip pat minsiterija pažymi, kad nuostatų dėl subsidiarios rangovo atsakomybės bus privaloma laikytis tik statybų sektoriuje. Tuo tarpu 11 ES valstybių narių taiko subsidiarią rangovo atsakomybę visiems ekonomikos sektoriams.

Statybininkams jokio pažado šiuo klausimu neteikiama – Lietuva yra įpareigota įtvirtinti subsidiarią rangovo atsakomybę jo subrangovo darbuotojams.

LSA vardija problemas:

Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siųstame rašte išsakė savo poziciją, kad nepritaria siūlomai rangovų atsakomybei už subrangovus. Pirmiausia papildoma adminsitracinė našta pareikalaus laiko, papildomų sąnaudų, o rangovai turės kaupti ir tikrinti daug informacijos apie subrangovų darbuotojus, gali kilti konfidencialumo problemų.

„Statybos sektoriuje trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, statybos įmonės, juo labiau konkuruojančios įmonės, labai saugo savo darbuotojus. Tačiau įstatymo projektas visiškai ignoruoja šį pagrįstą ir teisėtą statybos įmonių lūkestį“, – argumentuoja LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Statybininkų atstovai tikina, kad arp rangovų ir subrangovų nėra pavaldumo santykių, todėl rangovas objektyviai negali patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jeigu subrangovas gera valia nesudarys tam sąlygų. Todėl ši rangovo pareiga yra sunkiai įgyvendinama.

„Norint įgyvendinti įstatymo projektą, rangovas, kuris valdo statybvietę, turės vesti labai tikslią apskaitą, kada, kokie ir kieno darbuotojai buvo statybvietėje. Todėl pradžioje turi būti sukurtos prielaidos atsirasti statybvietėse besilankančių asmenų apskaitai ir tik tada galvojama apie subsidiarios atsakomybės įvedimą, jeigu tai neprieštarauja kitiems principams“, – pasigenda asociacija.

Asociacija vertina, kad painiojami darbo santykiai su civiliniais ar viešosios teisės santykiai, nes rangovą ir subrangovą sieja civiliniai santykiai, subrangovą ir jo darbuotojus sieja darbo santykiai, o rangovus ir subrangovus su valstybinėmis darbo kontrolės institucijomis sieja viešosios teisės santykiai.

LSA mano, kad naujas reguliavimas prieštarautų netgi konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės prieš įstatymą principui.

Algas pavedimais siūlo dėl esamų pažeidimų

Ministerijai nesuprantamas pasipiktinimas dėl naujos nuostatos mokėti atlyginimus pavedimais – projekte yra palikta galimybė darbo sutarties šalims susitarti mokėti darbo užmokestį ir grynaisiais.

SADM paaiškina, kad dar pristatant projektą buvo aiškiai nurodyta – darbo ginčų komisijose iškyla daug ginčų, kai mokėjimai vyksta per kasos išlaidų orderius, kurie neretai yra klastojami, sudėtinga įrodinėti. Tai rodo, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais nėra skaidrus.

Naujausia Darbo ginčų komisijos ataskaita rodo, kad pernai, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, išlieka tendencija, kad absoliuti dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Tokių reikalavimų gauta 9806 (apie 25 proc. daugiau nei 2019 m.), tai sudaro apie 72 proc. visų per 2020 m. gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.

„Ginčai, susiję su darbo užmokesčio mokėjimu grynaisiais pinigais, ypač, kai dalis darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokama grynaisiais pinigais, o dalis – į sąskaitą, kyla labai dažnai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, apie 16–21 proc. visų darbo ginčų komisijos gautų prašymų dėl neišmokėto darbo užmokesčio sudaro prašymai statybos sektoriuje ir šis skaičius didėja“, – paaiškina SADM.

Pernai pirmą pusmetį, išnagrinėjus prašmus, darbdaviams buvo iškelti 5225 reikalavimai dėl darbo užmokesčio, iš jų 919 statybų sektoriuje.

„Yra tęsiamos diskusijos dėl darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais“, – patikina SADM.

Valstybinė darbo inspekcija, vertinusi įstatymo projektą, taip pat nurodė, kad pritaria, jog reikia keisti darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui tvarką ir atsisakyti mokėjimo grynaisiais pinigais, siekian stiprinti darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą apmokėjimą.

LSA mano, kad didintų šešėlį

Tuo metu LSA vertina, kad naujas projektas nepadės pasiekti deklaruojamo tikslo – mažinti „šešėlį“.

„Darbo santykiuose „šešėlis“ pasireiškia pagrinde dvejomis formomis – visiškai nesudarant darbo sutarčių arba darbo sutartį sudarant, tačiau dalį darbo užmokesčio mokant „neoficialiai“. Abiem šiais atvejais imperatyvus reikalavimas atsiskaityti su darbuotoju pavedimu jokios įtakos „šešėliui“ nedarys, nes „šešėliniuose“ darbo santykiuose visi mokėjimai atliekami tik grynaisiais, kadangi tai neatsekama ir kitaip būti negali. Todėl reikalavimą mokėti pavedimu „šešėlinė“ darbo rinka tiesiog ignoruos“, – vertina asociacija.

Anot asociacijos, siekis stiprinti skaidrumą taipogi abejotinas, mat finansinį operacijų skaidrumą lemia ne atsiskaitymo būdas, o operacijos pagrindas – t.y. kas, kam ir už ką sumoka.

„Atsiskaitymas grynais pinigais savaime nėra neskaidrus, kaip ir atsiskaitymas pavedimu ar kitokia negrynų pinigų forma savaime nėra skaidrus. Jeigu mokėjimas grynaisiais yra teisingai apskaitomas, jis yra toks pats skaidrus, kaip ir mokėjimas pavedimu“, – rašo LSA.

LSA abejoja, ar nebus pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, kuomet mokėjimo būdas ribojamas ir primetamas vienoje srityje – darbo santykiuose.

„Įstatymo projektas gali paskatinti „neoficialius“ atsiskaitymus, nes taip atsiskaityti bus paprasčiausia, jeigu negrynais pinigais mokėti asmuo neturi galimybės, t.y. projektas vietoje to, kad spręstų šešėlinės ekonomikos problemą, ją dar labiau padidins“, – argumentuoja statytojai.