Vienas iš kaltinamųjų teisėsaugai žinomas kaip dalyvavęs kitoje organizuotoje grupėje tuo pačiu metu – jos stambaus masto galimą nusikalstamą veiką PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje bei galimą sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai padarymą taip pat tiria FNTT.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienas iš brolių, jau gerai žinodamas, kaip veikia PVM sukčiavimo schemos, atskirai nuo savo bendrininkų grupės nusprendė imtis aferų. Kaltinamasis buvo faktinis smulkia technika ir mobiliųjų telefonų prekyba besiverčiančios įmonės vadovas, tačiau oficialiai jokių pareigų nėjo.

Kaltinamieji kaip priedangą vykdomai nusikalstamai veikai nuslėpti įsigijo dar dvi įmones, kurių fiktyviais vadovais paskyrė sau artimus ar pažįstamus asmenis, nieko nežinojusius apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas.

Įtariama, kad siekdami nemokėti valstybei nuo pardavimų privalomo mokėti PVM, kaltinamieji vykdė fiktyvius sandorius tarp sau pavaldžių įmonių, vėliau suklastotas netikras sąskaitas ir kitus dokumentus įtraukdavo į įmonių apskaitas bei teikdavo PVM deklaracijas su netikrais duomenimis. FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad taip veikdami bendrininkai galėjo nesumokėti beveik 143 tūkst. eurų PVM.

Siekdami užmaskuoti savo vykdytą galimai nusikalstamą veiką, bendrininkai suplanavo dviejų savo valdytų nusikalstamos veikos priedangos įmonių tariamą pardavimą, kad mokesčius bei įmonių veiklą prižiūrinčioms institucijoms pradėjus tikrinti šiuos juridinius asmenis, nebūtų galimybės nustatyti tikrosios šių įmonių veiklos bei tikrųjų vadovų.

Suradę Rusijos piliečius, kuriems tariamai parduos įmones, broliai suorganizavo pardavimo dokumentų pasirašymą ir jų užregistravimą, tačiau, pareigūnai įtaria, įmonės parduotos nebuvo, tariamiems naujiems savininkams nebuvo perduota nei įmonių dokumentacija, nei antspaudai, nei bankinių sąskaitų valdymo įrankiai. Įtariama, kad visus dokumentus broliai paslėpė.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Už sukčiaujant panaikintą didelės vertės turtinę prievolę griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Dokumentų klastojimas, kai dėl to padaroma didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.