Nuo pandemijos pradžios mažėjo pirmą kartą
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas aiškino, kad įmonių indėlių augimas buvo stebimas jau ilgą laiką, o nuo 2004 m. buvo tik vienas traukimosi epizodas – 2008 m. finansų krizės metu, o visais kitais metais įmonių indėlių kiekis daugiau ar mažiau augo.
2020-ųjų sausį bankuose buvo 6677,1 mlrd. Eur įmonių indėlių, vasarį – 6 686,6 mlrd. Eur, o jau gegužę indėlių suma perkopė 7 mlrd. Eur ir siekė 7 218,7 mlrd. Eur bei su kiekvienu mėnesiu toliau augo.
Rugpjūtį indėlių suma pasiekė 8 mlrd. Eur, o gruodį – ir 9 mlrd. Eur sumą, kai sudarė 9 347,4 mlrd. Eur. Tiesa, sausį įmonių indėliams ir toliau fiksavus augimą, vasarį buvo sulaukta staigmenos ir, remiantis LB duomenimis, pirmą kartą nuo pandemijos pradžios įmonių indėlių suma bankuose sumažėjo.
Sausį, lyginant su vasario mėnesiu, įmonių indėlių suma mažėjo 174 mln. Eur arba kitaip, 1,9 proc. (sausis – 9 378,7 mlrd. Eur, vasaris – 9 204,1 mlrd. Eur.)
„Bendrai, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo mėn., įmonių indėliai per 12 mėnesių, padidėjo daugiau nei 2,5 milijardo eurų.
Šis, įmonių indėlių prieaugis per metus prilygsta ankstesnių penkerių metų prieaugiui. Tai, kad įmonių indėliai šiuo laikotarpiu didėjo itin sparčiai (beveik 40 proc. per metus), galėjo lemti įvairūs veiksniai“, – aiškino P. Morkūnas.
Kalbėdamas apie vasarį staiga fiksuotą indėlių mažėjimą, ekonomistas sakė, kad žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, matyti, kad metų pradžioje mažėjantys ne finansų įmonių indėliai nėra neįprastas reiškinys.
„Pavyzdžiui, metų pradžioje neretu atveju yra pastebimas atsargų padidėjimas, kurioms įsigyti gali būti panaudotos lėšos esančios sąskaitoje. Be to, šiemet matome pagerėjusius verslo lūkesčius. Taigi, žvelgiant į ateitį, jei epidemiologinė situacija bus gerėjanti ir mažės įvairūs suvaržymai, kurie taikomi tiek įmonėms, tiek gyventojams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas, kurį papildomai galėtų skatinti atidėta paklausa.
Tai paskatintų investicijų augimą ir, tikėtina, sumažėtų einamosios sąskaitos balanso perviršis. Tad mažėjant neapibrėžtumui, galima tikėtis lėtesnio įmonių indėlių augimo“, – prognozavo jis.
Tendencija – visoje Europoje
„SME finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad Lietuvos įmonių indėlių bankuose sumažėjimą galėjo lemti dvi svarbios priežastys. Viena priežastis yra teigiama, o kita, pasak jo, neigiama.
„Teigiamas aspektas – Lietuvos įmonės galėjo atnaujinti investicijas į verslo plėtrą, ir dalį šių investicijų finansuoja iš nuosavų lėšų. Atnaujintos investicijos į plėtrą ir jų finansavimas iš nuosavų lėšų atitinkamai gali būti priežastimi, dėl kurios Lietuvos įmonių indėliai bankuose pradėjo mažėti“, – kalbėjo jis.
Kaip neigiamą aspektą ekonomistas įvardijo ilgai besitęsiantį karantino režimą, kai dalis ekonomikos sektorių lieka uždaryti, todėl gali būti ir taip, kad kai kurios įmonės, jo teigimu, pradėjo deginti savo pinigų rezervus.
„Viskas tam, kad jos išliktų gyvybingos“, – pridūrė A. Izgorodinas, tačiau pabrėžė, kad abi priežastys labai logiškos ir mažėjimui galėjo turėti tiek pat įtakos.
Tiesa, pasak jo, analogiškos įmonių indėlių mažėjimo tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje.
„Galbūt tai susiję su tuo, kad atskiri sektoriai mato skirtingas veiklos perspektyvas ir čia labiau kalbu apie pramonę.
Tikėtina, kad tie sektoriai, kurie yra mažiau paveikti karantino, jie pradėjo investuoti į plėtrą ir ruoštis atsigavimui“, – sakė jis.
Ekonomistas prognozavo, kad įmonių indėliai ateityje ir toliau turėtų sparčiai mažėti.
„Ateityje, labai tikiuosi, kad esminė tokio mažėjimo priežastis liks investicijos į plėtrą ir sumažėjimas labiausiai bus matomas antroje metų pusėje. Tai yra pakankamai gerai ir bus indikatorius, kad Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti“, – tikino jis.
Nurodė dvi priežastis
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad įmonių indėlių mažėjimą galėjo lemti daug priežasčių, nes įmonių indėlių dinamika nėra tokia inertiška, kaip namų ūkių bei pridūrė, kad galimai iš vieno mėnesio duomenų toli siekiančių išvadų nereikėtų daryti.
Visgi, kaip tikino, kaip ir A. Izgorodinas, Ž. Mauricas indėlių mažėjimą siejo su dviem dalykais: investicijomis bei įmonių „valgomomis“ savo santaupomis.
„Sunku vertinti, bet tas mažėjimas gali būti tiek gera tendencija, tiek ne.
Nes jei gera, tai įmonės gal atliko tam tikrus investicinius veiksmus, įsigijo atsargų tikėdamosis ekonomikos atsigavimo <..>
Bet gali būti, kad dalis sektorių „valgo“ santaupas, tai – labai tikėtinas scenarijus, nes vasario mėnesį buvo ribojama daugelio įmonių veikla, taip pat ir prekybos, tai gal įmonės naudojo tuos pinigus dengti būtiniausiems kaštams“, – svarstė jis.
Gyventojų indėliai toliau auga
Kalbant apie gyventojų indėlius – jų suma ir toliau didėja.
2020 vasario pradžioje gyventojai turėjo sutaupę 15 151,7 mlrd. Eur, ir nors sausio mėnesį buvo fiksuotas indėlių sumos mažėjimas (2020-ųjų gruodį – 18 384,9 mlrd. Eur, 2021-ųjų sausį – 18 153,8 mlrd. Eur), vasarį indėlių suma toliau augo ir pasiekė 18 435,1 mlrd. Eur.
„Gyventojų indėlių kaita yra kur kas tolygesnė nei įmonių ir priklauso nuo metų laiko ir gyventojų elgsenos.
Įprastai gruodžio mėnesį yra matomas gyventojų indėlių ūgtelėjimas. Tai gali būti sietina su metų pabaiga ir, pavyzdžiui, išmokamomis premijomis. Tačiau gyventojų indėliai sausio mėnesį susitraukia.
Natūralu, kad pirmąjį metų mėnesį, po didžiųjų švenčių, indėliai sumažėja. Panašios tendencijos yra pastebimos ir vasarą, kuomet gerėja orai, padidėja žmonių mobilumas, taigi didėja ir išlaidos, pavyzdžiui, kelionėms.
Šiltuoju metų periodu indėliai taip pat mažėja arba ženkliai nekinta. Vis dėlto, kaip ir įmonių atveju, jei epidemiologinė situacija bus palankesnė, gerėjantys lūkesčiai ir mažėjantis neužtikrintumas gali lemti vartojimo padidėjimą. Be to, šiems ir kitiems metams yra numatomas lėtesnis darbo užmokesčio kilimas. Todėl tokio spartaus indėlių augimo kaip per praėjusius metus, artimiausiu gali ir nebūti“, – komentavo Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.
