Susirgimai COVID-19 įmonėse ir organizacijose, turinčiose daugiau bent 5 darbuotojus, jau siekia beveik 13 proc. nuo visų jose dirbančių asmenų skaičiaus, rodo Statistikos departamento pateikiami COVID-19 atvejų istorijos duomenys. Nuo pandemijos pradžios čia fiksuota 57 tūkst. ligos atvejų, tenkančių 445 tūkst. darbuotojų.

Vien per pastarąsias 14 dienų iki balandžio 7 dienos, užsikrėtė 5763 darbuotojai, tai sudaro 1,35 proc. personalo.

Epidemiologai dar abejoja, ar skaičius nėra per didelis – galbūt įtraukiama ir nedidelio specifiškumo testai. Tačiau bendrąsias tendencijas jie parodo: ligoninių darbuotojus pandemija šienavo stipriausiai, teisūs ir pareigūnai, protestuodami dėl vakcinų – kontaktinis darbas lemia daugiau susirgimų.

Tuo pat metu tarp organizacijų yra itin reikšmingi skirtumai, kaip jos testuoja darbuotojus – vienos labai vangiai, o kitur testų daug. Vidutiniškai per 14 dienų testuota 10,45 proc. darbuotojų, iš viso atlikta apie 46,5 tūkstančiai testų. Statistikos departamentas įtraukia tik tuos testus, kurių informacija suvesta į „eSveikatą“.

Prekybos tinkluose, nors susirgimų skaičiai neišsiskiria nuo vidurkių, tačiau darbuotojų testuojama nedaug, arba jų testai „eSveikatos“ nepasiekia. Testuojama apie 3 proc. pašto darbuotojų, geležinkeliečių ar urėdų. Tarp daugiausiai darbuotojų turinčių darbdavių aktyviausiai testuoja ligoninės, pvz., „Santaros klinikose“ – 47 proc.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikina, kad verslas jau kurį laiką situacijos valdymą yra pasiėmęs į savo rankas, kadangi centralizuoto sprendimo pasigendama. O masinis testavimas neįmanomas dėl nepakankamos infrastruktūros.

Sveikatos apsaugos minsitro patarėja Simona Bielūnė patikina, kad dažniausiai ne įmonės kaltos dėl susirgusių darbuotojų. Tačiau testuotis galimybių daug, tik kartais pritrūksta sąmoningumo – ne tik darbdavių, bet ir pačių darbuotojų.

Statistikos departamentas COVID-19 atvejus pateikia pagal darbovietes, tačiau jų pavadinimų neatskleidžia – nurodo tik veiklos sritį, apskritį, darbuotojų skaičių. Pagal šiuos duomenis galima identifikuoti tik didžiausius darbdavius.


Ligoninėse sirgo kas ketvirtas darbuotojas, kai kuriose – pusė

Bene daugiausia susirgimų buvo fiksuota ligoninėse. Kauno klinikos yra vienas didžiausių darbdavių, čia dirba apie 7,3 tūkst. darbuotojų. Iš viso nuo pandemijos pradžios čia nustatyta 1481 ligos atvejų, arba 20 proc. nuo visų darbuotojų.

„Santaros klinikose“, kur dirba 6,4 tūkst darbuotojų, susirgimų skaičius siekia 1211, arba 19 proc. nuo darbuotojų.

Tačiau per 14 dienų dviejose didžiausiose ligoninėse nustatytų atvejų skaičiai itin nedidelis – 8 ir 17 darbuotojų, arba atitinkamai 0,1 ir 0,3 proc. Vilniuje testuota daugiau darbuotojų nei Kaune – atitinkamai 47 proc. „Santaros klinikose“ ir 12 proc. Kauno klinikose (per 14 dienų iki balandžio 7 d.).

Prastesnė situacija kitose ligoninėse. LSMU Kauno ligoninėje, kurioje dirba 3,4 tūkst. darbuotojų, bendras nustatytų atvejų skaičius siekia 1046, arba 31 proc. Tačiau per 14 dienų nustatyti tik 5 nauji atvejai.

Senjorų skiepijimas nuo Covid-19
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kurioje dirba 2 tūkst. darbuotojų, nustatytas atvejų skaičius sudaro 744, arba 36,4 proc., nuo visų darbuotojų, bet fiksuoti tik 3 nauji atvejai.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje susirgimų skaičius siekia 763, tai sudaro 40,4 proc. nuo 1,9 tūkst. dirbančių darbuotojų.

Didžiausia susirgimų dalis nuo darbuotojų, 60 proc., fiksuota vienoje Vilniaus apskrities ligoninėje, kurioje dirba apie 350 darbuotojų – čia susirgimų skaičius siekia 210.

Vidutiniškai ligoninių veiklą vykdančiose organizacijose susirgimų dalis, lyginant su darbuotojais, sudaro 26,5 proc.

Tvarkos sergėtojai, ugniagesiai – tarp dažniau sirgusių

Viešosios tvarkos ir apsaugos veiklos sritį deklaravusiose organizacijose, kuriose dirba 13,6 tūkst. darbuotojų, Nustatytas susirgimų atvejų skaičius – 2,4 tūkstančio. Tai 17,4 procento nuo visų darbuotojų.

Vien per pastarąsias 14 dienų iki balandžio 7 dienos, susirgimų šioje veikloje fiksuojama daugiau nei įprasta – 168 žmonės, arba apie 1,2 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Per 14 dienų čia testuojama apie 16 proc. darbuotojų, tačiau kai kuriose organizacijose testų dalis siekia ir 40 proc., kitose – testuojama 5-7 proc. darbuotojų.

Maždaug pusė viešosios tvarkos organizacijų viršija joms nustatytą susirgimų normą. Nustatyta 14 dienų norma parodo, kiek įprastu atveju tokio dydžio įstaigoje būtų galiam tikėtis naujų COVID-19 atvejų, paaiškino Statistikos departamentas.

Patikros postas šalia Grigiškių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente dirba 3,7 tūkst. darbuotojų, o nuo pandemijos pradžios užfiksuotų COVID-19 atvejų – 674, arba 18 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Per pastarąsias 14 dienų čia nustatyta 18 susirgimų.

Ugdymo įstaigose sirgusių ar sergančių darbuotojų dalis svyruoja apie 14,7 proc. Daugiau nei įprasta čia naujų atvejų – per 14 dienų susirgo 2,7 proc. įstaigų darbuotojų. Tačiau ir testuojama intensyviai – vidutiniškai 22 proc. kolektyvo per 14 dienų.

Kas dešimtas kasininkas jau sirgo

Tarp prekybininkų ligų atvejai retesni nei tarp darbdavių vidutiniškai – kas dešimtas prekybininkų darbuotojas jau sirgo arba serga: nustatyta 3,6 tūkst. atvejų tarp 35,4 tūkst. darbuotojų turinčių prekybos įmonių, arba apie 10,3 procento lyginant su visu personalu.

Vien per 14 dienų COVID-19 užsikrėtė apie 0,8 proc. prekybininkų darbuotojų.

Didžiausia mažmeninės prekybos įmonė, turinti 13,4 tūkst. darbuotojų, yra „Maxima LT“. Čia nustatytų COVID-19 atvejų skaičius siekia 1327, o per 14 dienų nustatyta 100 atvejų (0,7 proc.), daugiausiai tarp visų darbdavių. Nurodoma, kad naujų atvejų skaičius šiek tiek viršija nustatytą 82 darbuotojų normą.

Per dvi savaites čia testuoti 595 darbuotojai, tai sudarytų 4,4 proc.

„Mūsų parduotuvės yra plačiai išsibarsčiusios po visą Lietuvą, tad natūralu, kad didelėje – daugiau nei 13 tūkst. žmonių – komandoje iš dalies atspindime šalies epidemiologinį paveikslą. Daugiau užfiksuotų COVID-19 susirgimų atvejų lėmė ir padidintos darbuotojų testavimo apimtys. Stiprindami COVID-19 prevenciją esame pradėję reguliarų tikslinių grupių darbuotojų tikrinimą greitaisiais COVID-19 antikūnų testais, kurie padeda nustatyti besimptomius atvejus“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji patikino, kad šiuo metu įmonėje serga 117 darbuotojų, tai mažiau nei 1 proc. visų darbuotojų. Prevencinis testavimas padeda užkardyti plitimo rizikas – kas 7-8 dienas vykdomas reguliarus greitasis tikslinių darbuotojų grupių testavimas.

„Žinoma, norėtume, kad susirgimų COVID-19 infekcija tarp mūsų darbuotojų būtų ir mažiau, bet vertinant bendrą epidemiologinę Lietuvos situaciją, džiaugiamės, kad valdome padėtį ir kol kas sėkmingai pavyksta užkartyti koronaviruso plitimą įmonės viduje“, – paaiškina E. Dapkienė.

„Iki“ yra antras didžiausias prekybos tinklas pagal darbuotojų skaičių – čia dirba apie 6000 žmonių. Čia sirgo 551 darbuotojas (9,2 proc. nuo esamų darbuotojų), o per 14 dienų susirgo 35 darbuotojai, arba 0,58 proc., ir nustatytos 39 darbuotojų normos neviršijo. „Iki“ per 14 dienų fiksuoti 168 testuoti darbuotojai, arba 2,8 proc. Tai mažiausias rodiklis tarp didžiųjų prekybininkų.

„Norfa ir „Rimi“ turi po labai panašų darbuotojų skaičių – 3,3 tūkstančio – todėl atskirti, kuris įrašas statistikos duomenų lentelėje yra apie kurią bendrovę, neįmanoma.

Abiejų organizacijų rodikliai yra labai panašūs: iš viso nustatyta kiek daugiau nei po 300 atvejų iš viso, arba virš 9 proc., lyginant su darbuotojų skaičiumi. Per 14 dienų nustatytų atvejų skaičius vienoje bendrovėje siekia 18, kitoje 16 ir nustatytos 24 darbuotojų normos neviršija.

Tačiau vienoje bendrovėje testuota kone trigubai daugiau darbuotojų nei kitoje: testų skaičius vienoje yra 290, kitoje – 103, tai sudaro atitinkamai 8,4 proc. ir 3 proc. nuo darbuotojų skaičiaus.

2,4 tūkst. darbuotojų turinti prekybininkė yra „Lidl“. Šiose parduotuvėse nustatytų ligos atvejų skaičius siekia 245, arba 10,3 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Per 14 dienų atvejų susirgo 22 darbuotojai, tai viršija 17 atvejų normą. Tinkle per 14 dienų testuoti 105 darbuotojai, arba 4,4 proc.

Smulkesnėse mažmeninės prekybos įmonėse situacija nevienoda: yra kur per 14 dienų susirgo 30 proc. darbuotojų, yra, kur nustatyti tik pavieniai atvejai, tačiau vidurkiai svyruoja panašūs kaip ir didžiųjų prekybininkų.

Sekmadienis Vilniuje

Tarp kitų didžiausių darbdavių situacijos skirtingos

Viename iš didžiausių darbdavių – Lietuvos pašte – fiksuoti 484 darbuotojų susirgimai, tai sudarytų apie 11 proc. nuo esamo darbuotojų skaičiaus. Vien per 14 dienų susirgo 30 darbuotojų, tai atitinka bendrovei nustatyta normą. Testavimas pašte nėra aktyvus – 130 testų per 14 dienų, arba 3 proc. darbuotojų.

Danske Bank“ filiale Lietuvoje dirba 4 tūkstančiai darbuotojų. Čia nuo pandemijos pradžios fiksuoti 237 susirgimų atvejai, arba 5,7 proc. Per 14 dienų iki balandžio 6 dienos čia nustatyti 34 nauji atvejai (0,8 proc.), tai viršijo nustatytą normą. Testuotų darbuotojų dalis per 14 dienų – 4,7 proc., arba 192 testai, įvesti į „eSveikatą“.

„Danske Bank“ paaiškino, kad iš turimų 4 tūkst. darbuotojų 98 proc. dirba nuotoliniu būdu iš namų, o tik 2 proc – biure.

Sausumos transportui būdingų paslaugų veikla besiverčianti įmonė, tikėtina „Lietuvos geležinkelių“, turi 3,2 tūkst. darbuotojų, skaičiuoja 372 susirgimus nuo pandemijos pradžios – 11,6 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Per dvi savaites nustatytas 21 susirgimas, atlikti tik 83 testai (apie 2,6 proc. darbuotojų).

Miško medžių auginimu ir kita miškininkystės veikla užsiimanti organizacija turi apie 2,7 tūkst. darbuotojų, o susirgimų skaičius – 267, arba 9,8 proc. Tikėtina, tai Valstybinių miškų urėdija, Per 14 dienų naujų atvejų – 12 (0,44 proc.), normos nesiekia. Šioje organizacijoje testuota nedaug darbuotojų – per 14 dienų 54 testai, 2 proc. nuo visų darbuotojų.

2,5 tūkst. darbuotojų turi įmonė, kuri užsiima medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba – tai, tikėtina, „Intersurgical“, kurios darbuotojų skaičius toks pats. Čia nustatyti 305 susirgimų atvejai, 12 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Per 14 dienų susirgimų skaičius – 36, tai perpus viršija įmonei nustatyta normą (18 atvejų). Testuoti 155 darbuotojai, arba 6,1 proc.

Energijos skirstymo operatorius turi apie 2,5 tūkst. darbuotojų, čia fiksuoti iš viso 297 susirgimai, arba 12 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Tačiau per dvi savaites fiksuota 10 naujų susirgimų. Testuotų darbuotojų skaičius – 82 per 14 dienų, tai sudaro 3,3 proc.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja pasigenda sąmoningumo

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė patikina, kad atviri duomenys skirti įvertinti situaciją Lietuvoje.

„Pamatėme, pasitvirtinome tradiciškai rizikingiausias arba labiausiai virusui palankias plisti darbovietes, tokias kaip ugdymo įstaigos, ikimokyklinio, ypač, kur yra maži vaikai, kur daug dar yra dėjimo rankų į burną, lietimosi kontakto, ir kur sunku yra suvaldyti. Taip pat yra vyresnio amžiaus, socialinės globos, slaugos namai, kur dabar kardinaliai situacija pasikeitė po vakcinavimo proceso“, – sako S. Bieliūnė.

Ji pabrėžia, kad vien iš duomenų jokiu būdu negalima teigti, kad už susirgimus yra atsakingi darbdaviai, ar kad ligos atvejai yra tarpusavyje susiję. Dalis įmonių turi daug filialų, darbuotojai ligą gali pasigauti šeimoje, o ne darbe.

Simona Bieliūnė

„Mes matome, kad sergamumas auga šalyje, ir vardijant procentus būtų labai klaidinga sakyti, kad įmonės ir kalta, kad tokį sergamumą ir turime“, – paaiškina ministerijos atstovė. Naujos koronaviruso mutacijos yra labai užkrečiamos ir „juodose“ savivaldybėse dažnai sudėtinga nustatyti, koks yra ligos šaltinis.

Tačiau S. Bieliūnė turi pastabų darbdaviams, kurie pasyviai testuoja darbuotojus. Šiuo metu keturiose srityse periodinis darbuotojų testavimas jau privalomas – sveikatos, švietimo, vaistininkų, socialinės apsaugos darbuotojų. O kitose srityse prievolės nėra.

„Pašto darbuotojai ar teisėsauga – jie įtraukti į valstybės finansuojamą savanorišką profilaktinį testavimą. Šios grupės gali testuotis periodiškai. Ir jūs matote statistiką, kaip jie pasinaudojo šia galimybe. Čia privalomumo neturime. Kalbant apie prekybininkus, tai yra ta grupė, kuri privalo testuotis prieš grįžtant į darbą“, – dėsto patarėja S. Bieliūnė.

Ji lygina, kad atsiradus privalomam testavimui, atliekamų testų skaičius per dieną šoktelėjo nuo 7-8 tūkstančių iki 15-16 tūkstančių, ir pasigenda testavimosi kultūros, sąmoningumo, kad žmonės testuotųsi savarankiškai, neturėtų išankstinių nuostatų.

„Visos šalys, kurios kalba apie bet kokius atlaisvinimus arba ateities perspektyvas, testavimą mato kaip vieną iš rutininių veiklų, kaip rankų plovimą, vėdinimą, ar bet kokią kitą profilaktinę prevencinę priemonę“, – sako S. Bieliūnė.

Verslas, vengdamas testuoti, anot jos, pats rizikuoja, kad vietoje vieno ar kelių darbuotojų gali tekti izoliuoti visą kolektyą.

„Dalis verslų labai aiškiai supranta, kad jeigu jie nevaldo viruso, tai virusas valdo jų veiklą. Ypač tose veiklose, kurios nebuvo sustabdytos dėl karantino, darbdaviai pamatė, kad tik aptikus besimptomius atvejus per reguliarų testavimą galima išsaugoti kolektyvą. Ir geriau mažesnio kiekio darbuotojų dvi savaites netekti, nei visiems iškristi ir uždaryti verslą“, – sako S. Bieliūnė.

Ir patys darbuotojai dažnai elgiasi neatsakingai, eina sirgdami į darbą ir susargdina aplinkinius.

„Matome iš tų mobilių komandų statistikos, kad yra tokių įmonių, kur 30 atvejų būna teigiamų. Sunku būtų patikėti, kad iš 100 ar 200 darbuotojų nei vienas nejuto simptomų. Tai reiškia, kad dar ir žmonių sąmoningumo klausimas yra be galo aktualus ir čia turime daug dar šviesti, edukuoti ir kalbėtis, kad ėjimas į darbą su sloga, kosuliu ar gerklės skausmu, neturėtų būti traktuojamas kaip nereikšmingas dalykas“, – tvirtina S. Bieliūnė.

Ji patikina, kad motyvuoti darbdaviai, kurie pasigilina ir išnaudoja galimybe, gali pasinaudoti subsidijomis ir testuoti darbuotojas daugelyje įstaigų ir laboratorijų, sudarytos galimybės ir testuoti darbuotojus darbovietėse greitaisiais antigeno testais.

Universitetuose – apie 8 proc. sirgusių darbuotojų

Vilniaus universitete, kuriame dirba 5,3 tūkst. darbutoojų, iš viso nustatyta 412 susirgimų atvejų (apie 7,7 proc.), o per pastarąsias 14 dienų – 25 atvejai, mažiau nei nustatyta norma. Universitete testuoti 577 darbuotojai per 14 dienų, tai sudaro 11 proc.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete dirba 2850 darbuotojų, o susirgimų čia buvo 299, arba 10,45 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Per 14 dienų susirgo 6, o testuota – 212 darbuotojų.

Kauno technologijos universitete, kuriame dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, fiksuoti 136 susirgimai, arba apie 6,7 proc. Per pastarąsias 14 dienų susirgo 8 darbuotojai, atlikta 103 testų (5 proc. nuo visų darbuotojų).

Vidutiniškai aukštosiose mokyklose bendras fiksuotas susirgimų skaičius sudaro apie 9 proc. lyginant su darbuotojų skaičiumi.

Romanovskis: verslas seniai tvarkosi pats, testavimo infrastruktūra nepakankama

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis patikina, kad šiuo metu verslui nėra taip sudėtinga, kaip pernai gruodį. Tačiau jis akcentuoja, kad įmonės valdant pandemijos padarinius iki šiol turi labiau pasikliauti savo jėgomis, nes centralizuoto sprendimo nėra.

„Pandemijos valdymas įmonėms buvo iššūkis nuo pat pradžių, ir jos valdymo prasme turi pasikliauti daugiau mažiau savo jėgomis, ar tai būtų testavimas, ar procesų organizavimas, ar kiti dalykai. Tai iššūkis, bet nieko naujo įmonėms nėra, gruodį tikrai buvo sudėtingesnė situacija. Protrūkių visur yra, ne tik darbo vietose. Čia klausimas, kaip tie protrūkiai ateina – ar žmonės neatsineša ligos iš namų“, – vertina A. Romanovskis.

Jis kritikuoja, kad valstybėje nėra efektyvios pandemijos kontrolės

„Didžiausias iššūkis, kad iki šiol epidemiologinio atsekamumo. Ar židinių kontroliavimo, jo tokio nėra. Kiekvienas tvarkosi savarankiškai – kiekviena savivaldybė, kiekviena įmonė, sisteminio požiūrio nėra. Anksčiau būdavo ir taisyklių jovalas, ką ir kaip reikia daryti, dabar gal daugiau aiškumo, bet darbdaviai jau seniai suprato, kad čia jų problema, ir jie tą problemą bando valdyti iš vidaus, atskirdami pamainas, testuodami darbuotojus, kiek tai yra įmanoma, ir panašiai“, – sako A. Romanovskis.

Andrius Romanovskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis pabrėžė, kad iki šiol darbuotojų testavimas įmonių viduje nėra įteisintas, tačiau realybėje jis vyksta, ypač gamybinėse įmonėse, kur organizuojamos pamainos.

A. Romanovskis vertina, kad esami testavimo rodikliai yra gana dideli įvertinant, kad esama testavimo infrastruktūra yra menka.

„Čia milžiniškas skaičius. Supraskite, daugelis darbuotojų neturi kontakto su klientais, jų rizika yra žemesnė. Potencialas būtų gerokai didesnis, bet ta valdiška testavimo infrastruktūra, kuri yra dabar, ji yra labai nepalanki darbdaviams. Jei nori gauti kompensacijas, tu turi sudarinėti sutartis ir tai kainuoja brangiai. Jei tu nori pasinaudoti nemokamu testavimu, kurį valstybė kai kurioms profesijoms suteikia, tai turi vykti arba į laboratoriją arba į mobilųjį punktą“, – vertino A. Romanovskis.

Anot jo, darbdaviai siekia galimybės testuoti darbuotojus vietoje, arba bent kad mobiliųjų punktų skaičius būtų didesnis.

„Akivaizdus pavyzdys su grožio salonų specialistais, kada jiems buvo parūpinta 10 tūkst. vietų, o prasitestavo 2000. Viena iš objektyvių priežasčių – yra Vilniuje 3 mobilieji punktai, tai žmonėms iššūkiai kyla, darbdaviams – kaip nuvežti darbuotojus, ar jie turi transportą ir panašiai“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Pasak jo, dabar verslas darbuotojus testuoja esant protrūkiams, įtarimams, grįžtant iš atostogų, kelionių ar pan. O jei staiga verslas pradėtų masinį darbuotojų testavimą, neatlaikytų esama infrastruktūra, net nebūtų tokių galimybių.

„Verslui reikia aiškumo. Ir šiandieną situacija su vakcinacija 100 darbuotojų turinčiose įmonėse parodė, kad vyksta kažkoks chaosas – tris kartus informacija per dieną pasikeitė, niekas nežino kaip čia bus“, – pasigenda asociacijos vadovas.

Gradecką skaičius nustebino: darbdaviai moka skaičiuoti

Infekcinių ligų specialistas Paulius Gradeckas abejoja, ar statistika apima tik tiksliausiu PGR metodu patvirtintus ligos atvejus – tokių turėtų būti mažiau. O kitais metodais patvirtinti susirgimai gali būti nebūtinai tikslūs.

„PGR testas yra auksinis standartas – jei yra teigiama reakcija, galima su dideliu užtikrintumu sakyti, kad patvirtintas susirgimas. Bet tada 13 proc. darbuotojų, sakyčiau, šiek tiek per didelis skaičius. Bet jei įeina ir antigeno testai, kurių specifikšumas šiek tiek žemesnis, tas procentas galėtų būti arti tiesos“, – vertina P. Gradeckas.

Tačiau jis patvirtina, kad iš tiesų ligoninėse gali būti persirgę apie 20-40 proc. personalo – tą patvirtina kitų šalių serologiniai tyrimai.

Jis pastebi, kad verslas ilgą laiką neturėjo galimybės naudotis valstybės pagalba testuojant darbuotojus, o tokia atsirado tik pastaruoju metu. Jis vertintų, kad darbdavius viešai testuotis stabdo galima izoliacija, gamybos stabdymas.

Paulius Gradeckas

„Darbdavys įvertina riziką, ar aš galiu sustabdyti visą liniją. Jis įvertina, kur rizika didesnė. Dažniausiai darbdaviai yra baigę ekonomiką, matematiką, tikrai žino tikimybių, šansų teorijas, ir jie pasvarsto – gal ir neišsiplės tas protrūkis, ir aš netestuosiu ypač kritinių savo taškų, o geriau pabandysiu pralįsti ramiai, ir gal tas protrūkis neįsiliepsnos. Tas ir lemia, kad nuo 2-8 proc. ir yra tas procentas“, – apžvelgė specialistas.

Jis paaiškina, kad pandemijos pradžioje tokia kontrolė – daug testuoti būtų gerokai efektyvesnė, tačiau šiuo metu pandemijos nuovargis jau virsta keiksmažodžiu. Darbdaviai nebeturi kuo pakeisti svarbiausių darbuotojų.

„Netgi valytoja gali būti kritinis taškas – neišvalysi, ir negalės vykti gamyba, jei tai yra ypatingai švarios patalpos. (…) Net ir medicinoje, ypač viduriniame personale, slaugytojų aš jau nebeturiu kuo pakeisti. Bet įsivaizduokime įmonę, kurios operatorius galimai turėjo kontaktą, galimai dalyvavo kažkokiame socialiniame pasibuvime, o to, neslėpkime, būna, ir jis yra vienas iš žmonių, kuris gali tą valdyti sistemą“, – lygina P. Gradeckas.

Anot jo, jei tyrimų apimtis išaugtų iki 30-40 proc. darbuotojų, tai teigiamų atvejų skaičių Lietuvoje dar labiau pakeltų, o tuo galbūt nesuinteresuota ir pati Vyriausybė.

„Čia vyksta toks žaidimas, kad mes suteikiame testavimo galimybes, matome skaičius, na bet iš Vyriausybės perspektyvos nesame labai suinteresuoti, kad jomis būtų pasinaudota. Jau ir taip 1000 atvejų per dieną yra gąsdinantys, o čia dar turėtume po kelis šimtus papildomai“, – svarstė P. Gradeckas.

Pandemija, anot jo, atskleidžia įmonių skirtumus – tos, kurios turėjo ilgametę sveikatos apsaugos politiką, rūpinasi darbuotojais, o daugiau iššūkių gali kilti tose, kuriose tokios praktikos nebuvo.