Kitiems skolina, bet pačios mokesčius atsideda
VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova pasakojo, kad iš viso šiuo metu mokestinės pagalbos priemonės yra taikomos 73 tūkst. įmonių, iš kurių mokestinę nepriemoką turi 19,8 tūkst. įmonių 655,9 mln. eurų sumai.
Didžioji dalis įmonių į tokį sąrašą buvo įtrauktos automatiškai, o pačios dėl įtraukimo 2021 m. pildydamos prašymus kreipėsi 3,1 tūkst. įmonių. Pasak specialistės, iš jų 592 prašymai buvo patenkinti, dar 414 įmonių buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus ar informaciją, o 1391 sulaukė neigiamo atsakymo. Taip pat dar 703 prašymus pateikę mokesčių mokėtojai jau buvo įtraukti į pagalbos gavėjų sąrašus automatiniu būdu.
Įmonės, esančios nukentėjusių nuo COVID -19 sąraše, gali pasinaudoti VMI taikomomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis – joms nėra skaičiuojami delspinigiai, nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai, jos nelaikomos skolingomis valstybės biudžetui.
Taip pat visai neseniai buvo pranešta, kad kad įmonės ir gyventojai gaus papildomus keturis mėnesius mokesčiams atidėti – balandžio 30 dienos terminas nusikels į rugpjūčio pabaigą, tačiau, kad tokia tvarka įsigaliotų, tam dar turės pritarti Vyriausybė.
I. Gavrilova aiškino, kad bendrai VMI analizuodama nukentėjusių nuo COVID-19 sąraše esančių įmonių rodiklius, dažnai susiduria su situacijomis, kai pagalbos prašančių įmonių vadovų ar akcininkų jau ekstremalios padėties metu priimti sprendimai kelia rimtų klausimų.
„Mokesčių administratoriui kyla pagrįstų klausimų ar tokios įmonės, kurios turi mokesčių nepriemoką, tačiau metų pabaigoje mokėjo dividendus, kurios suteikė paskolų savo akcininkams ar kitoms įmonėms, arba jų sąskaitose sukaupta piniginių lėšų suma yra didesnė nei jų turima nepriemoka, turėtų naudotis mokestinėmis pagalbos priemonėmis“, – atvirai sakė ji.
Išbraukė 115 įmonių
Pasak specialistės, vertinimo metu nustačius, jog įmonė nepatiria finansinių sunkumų ar patiriami sunkumai nėra susiję su pandemine situacija, visų pirma susisiekia su įmone, prašydama pateikti individualius situacijos paaiškinimus, tačiau jeigu įtarimai pasirodo pagrįsti, įmonė iš sąrašo gali būti ir išbraukta.
„Yra prašoma pateikti papildomą informaciją apie tai, kokių veiksmų įmonė ketina imtis, siekiant atstatyti ar sustiprinti finansinę savo padėtį.
Kompleksiškai įvertinusi visas aplinkybes, VMI priimą sprendimą dėl įmonės buvimo pagalbos gavėjų sąraše arba jos išbraukimo iš sąrašo. Apie priimtą sprendimą išbraukti iš nukentėjusių sąrašo VMI įmones informuoja asmeniškai per Mano VMI“, – aiškino I. Gavrilova.
Jos teigimu, šiuo metu VMI yra paprašiusi pateikti 267 įmonių, esančių sąraše, papildomus dokumentus, iš jų 67 įmonės po vertinimo buvo išbrauktos ir 48 įmonės buvo išbrauktos, nes nepateikė papildomų dokumentų.
„Sulaukusi pranešimo apie priimtą sprendimą, įmonė iš nukentėjusių sąrašo yra išbraukiama po penkių dienų ir nuo kitos dienos po išbraukimo jai nebėra taikomos mokestinės pagalbos priemonės.
Atkreipiame dėmesį, jog po išbraukimo iš sąrašo įmonė iš karto privalo mokėti mokesčius, nes pradedami skaičiuoti delspinigiai bei inicijuojami išieškojimo veiksmai. Taip pat mokesčių nepriemokai, susidariusiai nuo 2021 m. sausio 1 d., negali būti sudaromas MPS“, – sakė specialistė.
Toks sąrašas VMI yra atnaujinamas kartą per mėnesį.
Tiesa, anot I. Gavrilovos, jei po VMI atlikto vertinimo atsiradus naujoms aplinkybėms įmonės situacija blogėja ir dėl to ji patiria realius finansinius sunkumus dėl COVID-19, ji gali teikti standartizuotos formos prašymą bei papildomus dokumentus, kurie pagrįstų esamą situaciją.
„Atkreipiame dėmesį, jog nepateikus papildomų dokumentų prašymas dėl mokestinių pagalbos priemonių negali būti tenkinamas.
Iš sąrašo išbrauktos įmonės automatiniu būdu į sąrašą nėra traukiamos“, – informavo ji.
