Vyriausybė trečiadienį dar atidėjo planuotą prekybos atlaisvinimą nuo balandžio 12 dienos.
„Dėl prekybos laukto atidarymo – tai toks truputėlį mums šokas. Suprantame atvejų didėjimo problematiką, tačiau iš kitos pusės, nelabai suprantame, o kuo čia ta likusi neatidaryta prekyba yra dėta. Nes didžioji dalis prekybos įmonių, iš 19 tūkst. įmonių, 75 proc. yra maisto, optikos, tos, kurioms leidžiama veikti bet kokiu scenarijumi“, – stebėjosi R. Vainienė.
Anot jos, po dviejų parduotuvių atvėrimo etapų, epidemiologai vertino, kad prekybos atvėrimas neprisidėjo prie epidemiologinės situacijos blogėjimo.
„Ji blogėja dėl to, kad žmonės nepaiso vieno namų ūkio, ar dviejų ūkių taisyklės. Ir iš tikrųjų ta pogrindinė veikla vyksta. O nevyksta ir įkaitais yra tie prekybos centrai, kurių skaičius yra nedidelis. Bet yra tam tikrų įmonių, kurios tik ten veikia, arba didžioji dalis parduotuvių veikia tik ten“, – kalbėjo R. Vainienė.
Ji tikino, kad prekybos įmonėse ligos židiniai sudaro mažąją dalį.
„Pažiūrėjau atvejus, kiek yra židinių, kiek yra prekybos, bet 23 atvejai iš 301. Tai yra 6-7 proc. Tai yra 93-94 proc. židinių kažkur kitur, ne prekyboje“, – piktinosi R. Vainienė.
Anot jos, prekybos centrai pasiūlė saugumo priemonėse, ir parduotuvėse čia būtų žymiai saugiau nei kitose prekybos vietose,
„Jie lieka uždaryti kaip įkaitai pandeminės situacijos, kuri nuo jų nepriklauso ir ne jie lemia, jau nebežinomą laiką, kiek tai tęsis. (...) Situacija yra tragiška. Tikrai labai blogai, 4 mėn. uždarymo, to nėra buvę nei vienoje pasaulio valstybėje. Buvo – atidaro, uždaro – ir tai būtų geresnis variantas, nei non stop uždarymas 4 mėn. be pabaigos“, – kalbėjo R. Vainienė.
Ji akcentavo, kad paramos mechanizmas prekybos centruose veikiančių įmonių taipogi nepasiekia – jos išparduoda atsargas į nuostolį, todėl apyvartos sukasi, bet patiriami nuostoliai.
„Mokesčiai nukelti, bet juos reikės mokėti. Darbuotojai prastovose gauna kompensacijas, bet tai niekaip neišsprendžia prekyboje esančių atsargų klausimo, kurias jie parduoda į nuostolį“, – sako R. Vainienė.
Anot jos, prekybininkai negali kitaip daryti – drabužiai išeina iš mados, kosmetika išeina iš galiojimo.
„Situacija yra tikrai labai bloga aš žinau, kad jūsų neperkalbėsiu. Gerbiam sprendimą, koks jis yra, bet išgirskite prašau“, – sako R. Vainienė.
Šimonytė: man žiauriai apmaudu
Premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad ji girdi prekybininkus ir suprantą problemą.
„Su malonumu šiandien svarstytume visai kitus klausimus. Suprantu jūsų teiginį, kad prekyba atsivėrė ir nepablogėjo Mes turbūt negalime pasakyti, dėl ko pablogėjo, nes vienu metu atsitiko daug dalykų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pagrindinis uždavinys, anot jo, situaciją stabilizuoti.
„Aš labai gerai girdžiu, ką jūs sakote ir man žiauriai apmaudu, kad taip yra. Tik bėda ta, kad jei mes patys savo kažkokių sprendimų paisytume, tai manau, kad mes vis tiek po savaitės jau būtume toje kitoje situacijoje, kada visa Lietuva būtų juodoje zonoje pagal atvejų skaičių“, – sako I. Šimonytė.
Ji teigė nenorinti svarstyti, kad vėl tektų kažką uždaryti.
„Panorama“ direktorė: o darbuotojai jau suskubo testuotis
Prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ direktorė Birutė Kalanovaitė sako, kad prekybininkai stumiami į bankrotą.
„Labai gaila matyti tokią nenuoseklią Vyriausybės komunkaciją. Buvome ir vis dar esame pasiruošę pilna apimti atsidaryti ir užtikrinti nuomininkų ir lankytojų saugumą, pilnai atitinkat viruso prevencijos ir valdymo rekomendacijas. Dabar toliau stumiame prekybininkus į bankrotą ir verčiame žaisti nelygiomis sąlygomis, kai dalis kontaktinių verslų toliau sėkmingai veikia“, – sako B. Kalanovaitė.
Anot jos, praėjusią savaitę išsakytas Vyriausybės planas „greičiausiai leisti atsidaryti prekybininkams“ užkūrė „didelę mašiną mūsų sektoriuje“.
„Nes per vakarą kelis mėnesius uždarytos parduotuvės neatversi. Prekybininkų darbuotojai suskubo registruotis tyrimams, taip užimdami laisvus laikus tiek valstybinėse testavimo vietose, tiek privačiose įstaigose. Tie patys prekybininkai pradėjo rūpintis, kad parduotuvėse atsirastų reikalingos prekės, pradėjo planuoti naujas komunikacines kampanijas“, – sako vadovė.
Anot jos, kalbos ne tik sukėlė bereikalingus darbuotojų, pirkėjų lūkesčius, bet ir atnešė realius kaštus.
„O pajamų, kaip puikiai žinome, prekybininkai gauna minimaliai arba visiškai negauna. Be to, tokie veiksmai mažina visuomenės pasitikėjimą Vyriausybės gebėjimu valdyti karantiną ir kelia sumaištį viešoje erdvėje, nes žmonės tiesiog pasimeta, kokie apribojimai vis dar galioja, o ką jau galima daryti“, – sako B. Kalanovaitė.
Ji patikina, kad Vyriausybei leidus prekybos centras būtų pasirengęs pilna apimtimi atnaujinti veiklą, o lankytojų ir nuomininkų saugumas ir toliau išliks pagrindiniu prioritetu.
Vainienė: esame situacijos įkaitai
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė „Delfi“ tikino, kad šiandien prekybos centrų prekybininkai yra tikrų tikriausi šios situacijos įkaitai.
„Mes suprantame, kad epidemiologija pablogėjo, bet nesuprantame, kuo čia dėta prekyba, nes pasiūrėjus židinių skaičių, prekyboje jų yra 6 proc., o nuo visų prekybininkų jų yra 0,1 proc. tai nėra ta vieta, kurioje virusas plinta, liepsnoja, užsidega.
Ir dabar likusi neatidaryta prekyba pagal parduotuvių skaičių yra nedidelė dalis, bet kai kurioms įmonėms, kurių parduotuvės yra tik ten, yra lemtinga situacija.
Kadangi negalime niekaip daryti įtakos nei vakcinacijai, nei viruso plitimo stabdymo, neturime jokių instrumentų, jaučiamės šios situacijos įkaitai“, – sakė ji.
R. Vainienė tikino, kad prekybos centrai turėtų galėti veikti esant bet kokiai epidemiologinei situacijai ir prekybininkai sutiktų su bet kokiomis sąlygomis.
„Saugumo reikalavimai yra ne aptarimo objektas“, – sakė ji ir pridūrė, kad vienam žmogui gali būti didinamas ir kvadratų skaičius.
Kol kas, pasak jos, kada prekybos centrai galėtų atverti duris, lieka neaišku.
Statulevičius: verslas yra supriešintas
Vyriausybės posėdyje kalbėjęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad sprendimas nesvarstyti prekybos centrų atidarymo šiandien yra labai netikėtas, kadangi buvo suformuoti atitinkami lūkesčiai.
„Tik noriu pažymėti, kad prekybos centrai, kitaip nei iki šiol veikiančios parduotuvės su leidžiamu įėjimu iš lauko, pasiūlė nemažai papildomų priemonių, tiek prevencinių, tiek srautų skaidymo, tiek savanoriško testavimo.
Mes siūlome testavimą dar labiau išplėsti, daryti savanoriškai kas savaitę pačių prekybos centrų nuomininkų lėšomis.
Manome, kad tos priemonės yra daug didesnės ir saugumas būtų daug didesnis nei dabar yra prekyba, kuri veikia. Sutinkame kalbėti apie didesnį kvadratinių metrų skaičių vienam asmeniui, jis gali būti ir 40 kv.m., suprantame, kad rizika yra tuose bendruose praėjimuose, tai galima tai riboti ir užtikrinti visas priemones, kurios reikalingos“, – sakė jis.
Jis tikino, kad tuoj bus 5 mėn., kai prekyba prekybos centruose yra uždaryta.
„Šiuo atveju, kaip girdėjome nuo pradžių ir solidariai laikėmės to susitarimo, kad, tikėtina, prekyba skatina didesnį judumą, bet matome, kad judumas yra savaime padidėjęs ir nebe čia yra priežastis.
Židiniai yra ne prekyboje, o kitur. Verslas jaučiasi supriešintas, nes dalis prekybos veikti gali, kiti, ne, o priežasčių aiškių tam nėra.
Norisi paprašyti aiškių kriterijų, kada galime laukti ir tikėtis, kokių skaičių, ar procentų užsikrėtusių, prie kurio verslas galėtų derintis, nes dabar pasakyti, kad laukime sumažėjimo, tai yra sunku. Prekybos centrai išgyvens, jie yra šiltnamiai smulkiesiems, bet kiek tų verslų atsidarys, jeigu dar kelias savaites bus uždaryti, bus labai sunku“, – kalbėjo M. Statulevičius.
I. Šimonytė atsakydama į M. Statulevičiaus žodžius tikino gerai girdinti kas sakoma iš verslų pozicijos, tačiau tikino, kad situacija nuo vasario mėnesio, kada buvo kalbama apie scenarijus pagal susirgimų skaičius, labai greitai besikeičianti ir vietoj to, kad buvo tikėtasi ėjimo nuo kalno, šiandien Lietuva turi trečia virusą bangą.
„Šiandien, kai dar iki 65+ suskiepijimo trūksta didelio žingsnio, ta schema gali susidėlioti ir galime sietis prie kitų parametrų negu techninis atvejų skaičius per pastarąsias 14 dienų“, – teigė premjerė.
Ji taip pat sureagavo į verslo supriešinimo kritiką bei teigė, kad galimai ji yra teisinga, tačiau ne iki galo.
„Jūs galite kalbėti apie tuos reikalavimus, kuriuos galite jūs užtikrinti ir galite prisiimti atsakomybę, bet šalia yra kitos veiklos, kurios paritetu pretenduoja su jumis atverti savo prekybines erdves ir tada reikia įsitikinti, kad tie saugumo reikalavimai ir ten gali būti užtikrinti, o aš tą garantiją nebūtinai turiu“, – sakė ji.
