„Pernai užklupus COVID-19 pandemijai svarbiausiu veiklos prioritetu tapo darbuotojų ir apsipirkti į „Maximos“ parduotuves ateinančių klientų saugumas. Įmonei 2020-ieji buvo iššūkių ir permainų laikotarpis ne tik dėl COVID-19 pandemijos, bet ir dėl įvykdytų struktūrinių pokyčių, kurie leido išgryninti įmonės veiklą, supaprastinti visos įmonių grupės valdymą. Šie pokyčiai reikšmingai pakoregavo finansinius rezultatus, todėl analizuojant 2020 metų finansinę atskaitomybę labai svarbu atskirti, kuris pokytis yra dėl veiklos, o kuris dėl struktūrinių pasikeitimų“, – pažymi prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.
Apyvartą augino e. prekybos pardavimai
Komentuodama 2020 metų finansinius rezultatus ir lygindama juos su 2019 metais, prekybos tinklo „Maxima“ vadovė J. Bivainytė akcentuoja, kad pernai pasikeitė bendrovės pajamų struktūra, nes „Maxima LT“ nebeteikė centralizuotų pirkimų ir tiekimo paslaugų kitoms „Maxima grupės“ įmonėms. Šią veiklos sritį perėmė ir šiuo metu vykdo „Maximos LT“ antrinė įmonė „Maxima International Sourcing“. Tai reikšmingai lėmė „Maximos LT“ bendrųjų pajamų sumažėjimą.
Taip pat „Maximos LT“ pajamoms neigiamos įtakos turėjo mažesnės nekilnojamojo turto nuomos įplaukos. Dar nuo 2020 m. pavasarį paskelbto pirmojo karantino, prekybos tinklas „Maxima“ solidarizavosi su smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis, kurių veikla buvo apribota ar visiškai sustabdyta, ir joms iki 50 proc. sumažino nuomos mokesčius. Nuolaidos nuomininkams „Maximai“ atsiėjo daugiau nei 1,4 mln. EUR.
Tuo tarpu „Maximos LT“ mažmeninės prekybos apyvarta pernai augo 3,8 proc. ir pasiekė 1,65 mlrd. EUR. Didžiąja dalimi apyvartos augimą sąlygojo e. komercijos kanalas ir naujai atidarytos parduotuvės. Pernai 7 naujos „Maxima“ parduotuvėse atidarytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šventojoje, Lentvaryje ir Skaidiškėse, dar 6 parduotuvės buvo atnaujintos, o 2 – uždarytos.
Palyginamoji „Maximos“ parduotuvių, kurios veikė visus 2019 ir 2020 metus, apyvarta (angl. like-for-like) augo vos 0,1 proc.
„Toks rezultatas, žiūrint iš verslo pusės, nedžiugina, nes augome žymiai lėčiau nei visa Lietuvos mažmeninės prekybos rinka, tačiau buvo galima to tikėtis. Atsakingai vertindami COVID-19 pandemijos situaciją ir atsižvelgdami į Vyriausybės rekomendacijas, ženkliai mažinome pardavimus skatinančių veiksmų apimtis. Nevykdėme kasmetinių JAMAM bei kitų didžiųjų išpardavimų. Skaičiuojame, kad 2020 metais praradome 1 procentinį punktą rinkos dalies“, – sako J. Bivainytė, „Maxima LT“ vadovė.
Struktūriniai pokyčiai išaugino pelną
2020 m. „Maximos LT“ EBITDA (veiklos pelnas prieš palūkanas mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) sudarė 178,4 mln. EUR. Grynojo pelno apskaityta 219,7 mln. EUR, t. y. 136,1 mln. EUR daugiau nei 2019 m.
„Čia svarbu pažymėti, kad didžioji dalis finansinėse ataskaitose fiksuojamo „Maxima LT“ pelno yra reorganizacijos pasekmė, kitaip tariant, tai yra „popierinis pelnas“. EBITDA pokytis iš esmės sąlygotas perskirstyto pelno tarp „Maxima grupės“ susijusių įmonių, atsisakius franšizės modelio. Tuo tarpu grynąjį pelną išaugino paskirti 137,6 mln. EUR dividendų iš susijusios bendrovės „Lincoln Land Erste B.V.“, kurią birželio mėnesį įsigijome iš „Maxima grupės“ ir lapkričio mėnesį prijungėme prie „Maximos LT“, – teigė J.Bivainytė.
Iki įmonių struktūros pertvarkymo Nyderlanduose veikusi bendrovė „Lincoln Land Erste B. V.“ valdė reikšmingą „Maxima grupės“ nekilnojamojo turto dalį. Nuo šiol nekilnojamojo turto veiklos valdymas perleistas kiekvienos šalies prekybos tinklų operatoriams. „Atsisakę jurisdikcijos Nyderlanduose išgryninome ir suplokštinome „Maxima grupės“ struktūrą. Kadangi didžioji dalis valdomo nekilnojamojo turto yra Lietuvoje, todėl bendrovė „Lincoln Land Erste B. V.“ buvo prijungta prie mūsų įmonės. Reorganizacija buvo siekiama dar vieno tikslo: visa Baltijos šalių rinka yra mūsų namų rinka ir, prijungus „Lincoln Land Erste B. V.“, „Maxima LT“ tapo „Maxima Latvija“ bei „Maxima Eesti“ 1/3 akcijų valdytoja. 2/3 akcijų valdo „Maxima grupė““, – paaiškino „Maximos LT“ vadovė J. Bivainytė.
Ji pažymi, kad atmetus struktūrinių pokyčių įtakas, „Maxima LT“ EBITDA pernai augo 18 mln. EUR, o EBITDA marža pagerėjo 1,2 p.p. „Didžiausią augimą pasiekėme 2020 metų pirmąjį ketvirtį, o prasidėjus COVID-19 pandemijai peržiūrėjome veiklos sąnaudų biudžetus, mažinome išlaidas reklamai, atsisakėme renginių, projektų ir kitų nebūtinųjų išlaidų. Didelį dėmesį skyrėme prekių netekčių suvaldymui. Šie veiksmai leido „neišbarstyti“ pelno pandemijos metu“, – teigė J. Bivainytė.
Investicijos: saugumui ir „Maxima“ darbuotojų motyvacijai stiprinti
2020 m. kovo – gruodžio mėn. skirta apie 4 mln. EUR
Bendrovė nesinaudojo jokiomis Vyriausybės numatytomis paramos verslui priemonėmis ar mokestinėmis lengvatomis. Pirmojo karantino metu „Maxima LT“ savo darbuotojams taikė palankesnį darbo užmokesčio skaičiavimą už prastovas nei tai numato įstatymas. Valstybės subsidijomis apmokėjimui už darbuotojų prastovas irgi nesinaudota.
Pernai pavasarį „Maxima“ buvo viena iš pirmųjų Lietuvos įmonių, apdraudusi savo darbuotojus specialiu draudimu nuo COVID-19 ligos. Taip pat „Maximos“ darbuotojai 2020-ųjų gruodį buvo apdrausti ir papildomu sveikatos draudimu – tam skirta 1,5 mln. eurų bendrovės lėšų.
Per COVID-19 pandemiją pernai buvo išplėsta ir darbuotojų premijavimo sistema. Be įprastų skatinamųjų priedų, pavasarį karantino laikotarpiu papildomai buvo išmokėta apie 1,5 mln. eurų premijų. Praėjusiais metais „Maximos“ darbuotojams išmokėtas skatinamųjų premijų fondas siekė 15 mln. eurų ir, palyginus su 2019-aisiais, buvo net 44 proc. didesnis.
Iki 15 mln. eurų per praėjusius metus išaugęs skatinamųjų premijų fondas, pasak „Maximos LT“ vadovės J.Bivainytės, ir šįmet išliks panašaus dydžio. J.Bivainytė pažymi, kad nuo 2021 m. sausio kyla daugelio darbuotojų baziniai atlyginimai, jų didinimui skirta beveik 8 mln. eurų.
2020 metų pabaigoje bendrovė valdė 252 parduotuvių tinklą Lietuvoje. Pernai į naujų „Maxima“ parduotuvių įrengimą ir esamų parduotuvių bei juose veikiančių maisto gamybos cechų atnaujinimą investuota apie 17 mln. EUR.
Už 2020 metus „Maxima LT“ priskaitė ir į valstybės biudžetą sumokės 172 mln. EUR vienuolika skirtingų mokesčių, t. y. 8,8 mln. EUR daugiau nei už 2019 metus.
