Vyriausybė trečiadienį nepakeitė karantino sąlygų prekybininkams – palikti esami ribojimai parduotuvėms, neturinčioms atskiro įėjimo iš lauko, o taip pat dengtiems paviljonų kompleksams turgavietėse.

Penktadienį po susitikimo su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovais I. Šimonytė kalbėjo, kad bus svarstoma galimybė nuo balandžio 12 dienos prekybos centrų parduotuves atverti.

„Matau, kad turime posėdyje ir svečių, su kuriais buvome susitikę praėjusį penktadienį, buvo diskusija, kad jeigu situacija rimtai nepablogės, galėtume svarstyti šią savaitę papildomai atverti tam tikras veiklas. Tačiau taip jau yra, kad pagal tuos duomenis, kurie šiandien yra, turime seniai nematytą naujų atvejų skaičių per parą, gerokai viršijantį 1000“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ji paaiškino: toliau bus vertinama, kiek situaciją paveiks tai, kad panaikinti judėjimo apribojimai.

Vienintelis pakeitimas prekybininkams – panaikinta rekomendacija nenaudoti trumpalaikių pardavimų skatinimo priemonių, padidinti dirbančių kasų skaičių ir kt.

„Šios rekomendacijos buvo labiau aktualios šventiniais laikotarpiais, o taip pat jos neturi privalomojo pobūdžio, todėl negali būti kontroliuojamos“, – argumentuojama dokumente.

Vainienė: situacija yra tragiška

„Dėl prekybos laukto atidarymo – tai toks truputėlį mums šokas. Suprantame atvejų didėjimo problematiką, tačiau iš kitos pusės, nelabai suprantame, o kuo čia ta likusi neatidaryta prekyba yra dėta. Nes didžioji dalis prekybos įmonių, iš 19 tūkst. įmonių, 75 proc. yra maisto, optikos, tos, kurioms leidžiama veikti bet kokiu scenarijumi“, – stebėjosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Anot jos, prekybos centrai pasiūlė saugumo priemonėse, ir parduotuvėse būtų žymiai saugiau nei kitose prekybos vietose.

„Jie lieka uždaryti kaip įkaitai pandeminės situacijos, kuri nuo jų nepriklauso ir ne jie lemia, jau nebežinomą laiką, kiek tai tęsis. (...) Sitaucija yra tragiška. Tikrai labai blogai, 4 mėn. uždarymo, to nėra buvę nei vienoje pasaulio valstybėje. Buvo – atidaro, uždaro – ir tai būtų geresnis variantas, nei non stop uždarymas 4 mėn. be pabaigos“, – kalbėjo R. Vainienė.

Šimonytė nenori priešingų sprendimų

Premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad ji girdi prekybinkus ir supranta problemą.

„Praėjusį penktadienį per susitikimą su prekybos įmonių asociacija ir nekilnojamojo turto plėtotojų asociacija diskutavime, kad, jeigu situacija bus palanki, šį trečiadienį Vyriausybė galėjo svarstyti dėl didesnių prekybos centrų, o taip pat buvo parengti ir atitinkami kiti sprendimai dėl kai kurių veiklų, kultūros sektoriuje“, – spaudos konferencijoje paaiškino premjerė.

Anot jos, šiuo metu dalis Lietuvos patiria COVID-19 ligos aktyvaus augimo fazę, ir tokioje situacijoje svarstyti papildomus palengvinimus pagrindo nėra.

„Suprantu, kad dalis žmonių dėl to liūdi, bet manau, kad atsargumas šioje vietoje yra svarbus ir pateisinimas. (…) Vyriausybės prioritetas dabar bus kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių paskiepyti ta vakcina, kuria šią savaitę gausime iš „Pfizer“ kompanijos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji patikino, kad praėjusią savaitę per dieną buvo fiksuojama apie 800 naujų atvejų ir situacija atrodė stabili, aiškios blogėjimo tendencijos nepasimatė. Tačiau po švenčių situacija suprastėjo, ir labai daug fiksuojama simptominių atvejų. Vyriausybėje ketinama ieškoti naujų rodiklių, kuriuos pasiekus vėl būtų galima svarstyti apie atlaisvinimus.

„Esame aptarę su ministrais, kad reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą kriterijų logiką, atvejų skaičiaus, ir teigiamų testo procentų logiką, mes buvome situacijoje, kuri gerėjo. Buvo tik ginčas, kada pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – sako I. Šimonytė.

O dabar situacija yra priešinga, tendencija priešinga. Premjerė tikina norinti išvengti, kad nereikėtų svarstyti priešingų sprendimų ir ribojimus griežtinti.

„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, ne pati parduotuvė, o žmonių kontaktai“, – sako I. Šimonytė.

Pagrindinis uždavinys, anot jo, situaciją stabilizuoti.

„Su malonumu šiandien svarstytume visai kitus klausimus. Suprantu jūsų teiginį, kad prekyba atsivėrė ir nepablogėjo Mes turbūt negalime pasakyti, dėl ko pablogėjo, nes vienu metu atsitiko daug dalykų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Man irgi tenka apgailestauti ir yra apmaudu, kada negalime priimti sprendimo šiandien dėl platesnio prekybos sugrąžinimo, ką iš tikrųjų buvome susiplanavę ir kam esame apsiruošę. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime grįžti prie tų diskusijų ir sprendimų. norisi žiūrėti į tai, kas teikia vilties. Tiesą sakant vilties teikia vakcinavimo procesas“, – kalbėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Sveikatinimo paslaugų sektoriui – techninės korekcijos

Pagal atnaujintą karantino nutarimą, siekiant didinti asmenų fizinį aktyvumą, teikiant sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugos atvirose erdvėse, padidintas maksimalus asmenų skaičius nuo 5 iki 10, kuriems tokios paslaugos gali būti teikiamos.

Taip pat panaikintas dubliuojantis draudimas veikti sveikatinimo paslaugų centrams, teikiantiems poilsio paslaugas.

„Yra tam tikra nuostatų susidubliavimo problema, tos sveikatinimo paslaugos, kurios vykdomos gydytojo sprendimu, yra leidžiamos visą laiką, pagal atskirą punktą, o poilsio paslaugos pagal atskirą punktą yra draudžiamos, pagal kitą punktą. Tai techninė korekcija, o ne veiklos atlaisvinimas“, – teigia I. Šimonytė.

Paaiškinama, kad visiškas sveikatinimo centrų veiklos draudimas yra perteklinis – sveikatinimo paslaugų centrai, kaip ir kiti ūkio subjektai, galėtų veikti teikdami tiesiogiai nedraudžiamas paslaugas. Draudimas lieka kitoms laisvalaikio paslaugoms: pramogų, pirčių, baseinų ir kitoms.

Sveikatinimo veiklą sudaro: asmens sveikatos priežiūra; visuomenės sveikatos priežiūra; farmacinė veikla; medicinos priemonių rinkos subjektų veikla; kita sveikatinimo veikla, vardijama dokumente.

Nauji pakeitimai įsigalios nuo balandžio 12 dienos.

Žadėjo prekybos centrų parduotuvių atidarymą balandžio 12 dieną

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį penktadienį po susitikimo su prekybininkų atstovais tvirtino, kad Vyriausybė šią savaitę svarstys prekybos centrų atvėrimo galimybes ir, jei epidemiologinė situacija leis, jie galėtų pradėti dirbti jau nuo balandžio 12 dienos.

„Galutinį sprendimą priims ministrų kabinetas atsižvelgdamas į situaciją, kokia bus po Velykų, tad šis savaitgalis labai svarbus dabar veikiančiai prekybai valdant srautus ir raginant žmones laikytis saugumo reikalavimų“, – prieš Velykas teigė premjerė I. Šimonytė.

Ji tikino, kad girdi verslo lūkesčius, ir nors epidemiologinė situacija negerėja, ieškoma būdų, kaip privalomai testuojant darbuotojus ir įsibėgėjant vakcinavimui būtų galima atverti daugiau galimybių verslui ir kultūrai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar antradienį teigė, kad šią ir kitą savaitę svarstys karantino atlaisvinimo priemones, susijusias su prekybos, sporto ir laisvalaikio, taip pat ir kultūros sritimis.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudleviečienė laidoje „Delfi tema“ jau užsiminė, kad trečiadienį Vyriausybė gali koreguoti planus ir daryti pauzę karantino sąlygų laisvinime.

Antradienį šalyje užregistruota daugiau nei 1 000 naujų COVID-19 atvejų, o pusė Lietuvos yra eksponentinio augimo fazėje, rašoma Vyriausybės pateiktoje naujausioje epidemiologinės situacijos apžvalgoje.

Prekybos centrų atvėrimo klausimas tęsiasi dar nuo kovo 10 dienos, kuomet premjerė I. Šimonytė vertino, kad parduotuvių ir kitų verslų atvėrimas – artimiausių savaičių klausimas. Verslo atidarymas atidėtas dėl suprastėjusios epidemiologinės situacijos.

Griežtesni karantino reikalavimai taikyti nuo gruodžio 16 dienos, dalis parduotuvių prekybos centruose, turgaviečių paviljonų kompleksai su dengtu stogu iki šiol veikti negali.

Šiuo metu būtinųjų prekių, pvz., maisto, veterinarijos, optikos prekių parduotuvėms, vaistinėms taikomas 15 kv. metrų ploto vienam lankytojui reikalavimas.

Nebūtinųjų prekių parduotuvės gali veikti tik tuo atveju, jei turi atskirą įėjimą iš lauko, joms taikomas 20 kv. metrų ploto vienam lankytojui reikalavimas.