Mažeikių rajono Ukrinų kaime veikiančios įmonės „Rapsoila“ direktorius Julius Dargis BNS patvirtino, kad įmonėje buvo atlikti tyrimo veiksmai.

„Atliekamas tyrimas, buvo tikrinama, bet daugiau negaliu komentuoti“, – sakė įmonės direktorius.

Anot departamento, trečiadienį įmonėje aplinkosaugininkai ir Šiaulių apskrities policijos pareigūnai atliko kratas. Jų metu buvo įvertinta įmonės nuotekų tvarkymo sistema bei įranga, paimti nuotekų mėginiai ir dokumentai, turintys reikšmės tyrimui.

Manoma, kad iš rapsų išgautų riebalinių rūgščių metilo esterio gamyba užsiimanti įmonė nuotekas į aplinką išleido per 2018 ir 2019 metus. Iš viso išleistų nevalytų nuotekų kiekis prilygtų 300 traukinio cisternų.

„Aplinkos apsaugos departamento specialistų pastabumas ir puikia atliktas darbas leido surinkti pakankamai įrodymų dėl galimos aplinkos taršos. Tikimės, kad bendradarbiaujant su teisėsauga bus išaiškinta kokia galima įmonės padaryta žala aplinkai“, – cituojama Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Departamento teigimu, tai, kad neatitinka išgaunamo požeminio vandens ir nuotekų kiekis, aplinkosaugininkai nustatė pernai rugsėjį atlikto neplaninio patikrinimo metu.

„Šį faktą įmonė paaiškino, kad susidariusių nuotekų kiekį lemia biodyzelino gamybos pajėgumai, taip pat panaudotų žaliavų kokybiniai rodikliai, o vanduo naudojamas ne gamyboje. Dėl to susidariusių nuotekų kiekio svyravimai nesutampa su išgaunamo požeminio vandens kiekiu“, – teigia aplinkosaugininkai.

Toliau tęsiant tyrimą ir analizuojant duomenis, aplinkosaugininkai padarė prielaidą, kad įmonė per 2018 ir 2019 metus, neveikiant gamybinių ar buitinių nuotekų valymo įrenginiams, per Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytą išleistuvą, nesilaikydama leidime nustatytų sąlygų, išleido nevalytas nuotekas.

Pasak aplinkosaugininkų, įmonė galėjo į aplinką išleisti beveik 12,2 tūkst. kubinių metrų gamybinių ir daugiau kaip 6,6 tūkst. kubinių metrų buitinių atliekų. Taip pat įmonė nurodytu laikotarpiu galėjo nesumokėti apie 80 tūkst. eurų mokesčių.

Surinkę duomenis ir įvertinę aplinkybes AAD pareigūnai pernai kreipėsi į teisėsaugą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sistemingo aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, kuriuo galėjo būti padaryta didelė žala.

Įmonė: departamento išplatinta informacija klaida visuomenę

Biodegalų gamybos bendrovė „Rapsoila“ pateiktame komentare nurodo, kad yra bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tačiau Aplinkos apsaugos departamento išplatinta informacija dėl galimo taršos atvejo klaidina visuomenę.

„Bendrovė kaltinama, kad į upelį reguliariai yra išleidžiamos nuotekos. Norime patikslinti, kad tai įmonė reguliariai išleidžia lietaus nuotekas.

2018-2021 m. bendrovėje buvo atlikta 14 patikrinimų – 13-oje iš jų nebuvo nustatyta, jog nuotekos viršijo taršos normatyvų. Tik vienas kovo mėnesio patikrinimo rezultatas viršijo normą. Gavus šiuos tyrimu rezultatus įmonė planuoja atlikti pakartotinį tyrimą ir imtis veiksmų.

„Rapsoila“ taip pat kaltinama, jog į nuotekų sistemą išleidžia mažiau vandens, tad galimai gamybinės nuotekos patenka į aplinką. Norime pabrėžti, kad per metus bendrovė sunaudoja 16 tūkst. kubinių metrų vandens, iš jų 5 tūkst kubinių metrų netaršių nuotekų utilizuojama pagal sutartį su „Orlen Lietuva“ o likęs kiekis (11 tūkst. kubinių metrų) panaudojamas gamyboje. Todėl Aplinkos apsaugos departamento direktorės Olgos Vėbrienės komentaras teiginys, esą 300 traukinio cisternų nevalytų atliekų patenka į aplinką yra iš esmės klaidingas.

„Rapsoila“ laikosi tvarios veiklos ir skaidrumo principų – esame pasirengę atsakyti į visus visuomenės ir teisėsaugos klausimus. „Rapsoila“ kviečia neskubėti vertinti O. Vėbrienės išsakytų komentarų viešojoje erdvėje.

Pavyzdžiui, „Facebook“ paskyroje O. Vėbrienė patalpinusi nuotrauką su žalios spalvos skysčiu upelyje, taip kuriant įspūdį esą tai teršalai iš gamyklos. Tačiau nuotraukoje užfiksuotas aplinkosaugininkų naudojamas netaršus skystis, pilamas į vandenį, siekiant nustatyti vandens tėkmę iš gamyklos į aplinką“, – rašoma bendrovės komentare.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra, tyrimą atlieka Šiaulių apskrities policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai.

Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė BNS sakė, jog juridinio asmens, kuris minimas teisėsaugos pranešimuose, pavadinimas nėra viešinamas prokuroro Sauliaus Kulikausko sprendimu.

„Ikiteisminis tyrimas pradėtas, niekam nėra pareikšti įtarimai. Dar tik pradžia ikiteisminio tyrimo. Kaip neįvardijame privačių įtariamų asmenų, taip neįvardijame ir privačių įmonių“, – sakė ji.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)