Prezidentūra ir Vyriausybė vardija skirtingas priemones, kurios leistų ateityje tikėtis mažesnio pajamų skirtumo tarp skirtingų visuomenės grupių.
Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo projektų koordinatorė Rimgailė Baltutė pabrėžia, kad svarbu spręsti ir ilgalaikes problemas.
„Svarbu stiprinti bedarbių socialinę apsaugą per socialinį draudimą ir paramos sistemą. Taip pat būtų galima didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau tai turi būti daroma kartu su sistemine mokesčių reforma, kad biudžete nebūtų pramuštos skylės“, – „Delfi“ sakė ji.
Kaip žinia, G. Nausėda yra išsikėlęs gerovės valstybės tikslą, kad santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų (2018 metais S80/S20 siekė 6,4).
Tokį patį rodiklį iki 2030 metų norėtų pasiekti ir Vyriausybė. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones“, – rašoma jos programoje.
Pasislėpusios tendencijos
Kaip rašoma Lietuvos banko apžvalgoje, pernai darbo užmokestis šalyje augo apie 10 proc., tačiau bendra darbo raida slepia svarbias su nelygybe susijusias tendencijas.
„Pandemijos poveikis realiojo darbo užmokesčio medianai yra ribotas. 2020 metų pradžioje darbo užmokesčio mediana kito nedaug, tačiau birželio mėnesį augimas atsigavo, o artėjant metų pabaigai kilo dar sparčiau.
Kovo mėnesį 10 proc. mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atlyginimai vidutiniškai mažėjo 20 proc. Balandžio mėnesį šie nuostoliai sumažėjo iki mažiau nei 10 proc., o gegužės mėnesį jų darbo užmokestis vėl pasiekė pradinį lygį ir kitą metų dalį nesikeitė.
2020 metai 10 proc. didžiausias pajamas gaunančių asmenų darbo užmokestis, priešingai, gerokai viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Šis poveikis taip pat matomas lyginant darbo pajamų skirstinio 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius.
Mažas pajamas gaunantys darbuotojai dažniau dirbo veiklose, kurios dėl pandemijos buvo ribojamos, o dideles pajamas gaunantys darbuotojai dažniau galėjo tęsti darbą nuotoliniu būdu ir tai lėmė per šiuos metus padidėjusią nelygybę“, – dėstoma dokumente.
Centrinio banko ekonomistai pastebi, kad su darbo santykiais susijusių pajamų nelygybė šalyje per metus išaugo: 90-ojo ir 10-ojo darbo užmokesčio procentilių santykis didėjo nuo 4,2 (2019 metais) iki 4,3 (2020 metais).
„Skirtingi veiksniai, įskaitant didėjantį skaičių darbuotojų (daugiausia gaunančių mažiausią darbo užmokestį), kurie dėl veiklos ribojimų šalyje ir karantino užsienyje dirbo mažiau valandų arba gavo MMA atitinkančias valdžios subsidijas, lėmė šias tendencijas. Kita vertus, dideles darbo pajamas gaunantys asmenys prasidėjus pandemijai turėjo galimybę toliau dirbti nuotoliniu būdu ir gauti visą darbo užmokestį“, – rašoma apžvalgoje.
Lietuvos bankas dar pastebi, kad pandemija daug labiau paveikė moteris.
„Krizės piko metu jų bendras užimtumo lygis sumažėjo daugiau nei 6, o vyrų – 2 proc. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių viruso plitimo ribojimo priemonių poveikis dirbančioms moterims neproporcingai skiriasi, yra lyčių nelygybė skirtinguose ekonomikos sektoriuose“, – aiškinama dokumente.
Iš dalies pasiektas tikslas
M. Navickienė sutiko, kad pandemija labiausiai paveikė tokius sektorius kaip maitinimo, trumpalaikio apgyvendinimo, prekybos ir kt., kuriuose dažniau dirba mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai, ne visada galintys savo darbą tęsti nuotoliniu būdu.
„Pandemijos suvaldymo laikotarpiu, kilus grėsmei, jog šių sektorių darbuotojų atlyginimai gali reikšmingai sumažėti arba padidėti atleidimų skaičius, pagrindinis valstybės vykdytos politikos tikslas buvo, jog šių, labiausiai paveiktų, sektorių darbuotojai neprarastų darbo vietų ir darbo užmokesčio.
Kaip rodo Lietuvos banko tyrimas, šį tikslą pavyko iš dalies pasiekti – 10-ojo procentilio darbuotojų realiojo darbo užmokesčio indeksas nesumažėjo, o 25-ojo procentilio netgi padidėjo per 2020 metus. Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis nuo 2020 m. I ketv. padidėjo nuo 7,1 proc. iki 9 proc. 2020 m. IV ketv.“, – dėstė ji.
Ministrė taip pat sakė, kad ją džiugina tai, jog net ir krizės akivaizdoje aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai ir toliau augo, kartu didėjo nuo šių darbuotojų atlyginimų sumokėtų mokesčių suma. Pasak jos, tai rodo šių sektorių ekonominį atsparumą pandemijos sukeltai krizei.
„Ateityje bus svarbu įgyvendinti ekonomikos nestabdančias, tačiau mažiausių atlyginimų spartesnį augimą užtikrinančias ir gyventojų užimtumą didinančias priemones. Taip pat plėsti socialinio draudimo sistemos apimtį ir užtikrinti adekvačias pajamas netekusiems darbo.
Šiemet ir kitais metais sieksime padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojų darbo vietas, užtikrinti tvarią gyventojų integraciją į darbo rinką – skatinsime žaliųjų ir skaitmenizuotų darbo vietų kūrimą ir išlaikymą.
Optimizuosime Užimtumo tarnybos veiklos procesus ir funkcijas, taip užtikrindami spartesnę darbo ieškančių asmenų integraciją į darbo rinką. Svarstysime galimybę sumažinti stažo reikalavimus nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti.
Matome poreikį į nedarbo socialinio draudimo sistemą įtraukti ir likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes ir nustatyti tinkamo dydžio nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifus. Peržiūrėsime dirbančiųjų asmenų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, maksimalias sumas. Įvertinsime ir socialinio draudimo įmokų grindų tikslingumą asmenų grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis. Kompleksiškai peržiūrėsime ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, taip priartindami šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, – sakė M. Navickienė.
Ji dar pridūrė, kad bus atlikta esamos minimalių pajamų sistemos studija.
„Taip sieksime mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, kartu užtikrindami ir paskatas dirbti. Sieksime užtikrinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą, o į paramos teikimą įtraukti bendruomenes“, – pridūrė ministrė.
Siūlo keisti mokesčius
Savo ruožtu G. Nausėda pastebėjo, kad tiek pernai, tiek šiemet jau yra inicijavęs veiksmų, skirtų pajamų mažinimui šalyje.
„Kalbant apie 2020 metus, nuo sausio mėnesio įsigaliojo 2019 metų prezidento inicijuota ir Seime priimta Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisa, numatanti spartesnį pensijų augimą. Šalies senjorams papildomai pensijos auga ir nuo 2021 metų sausio. Taip pat šalies vadovo inciatyva, bendradarbiaujant su Vyriausybe, buvo padidintos mažiausių pensijų priemokos bei šalpos pensijų bazė.
Prezidentas, atsižvelgdamas į neigiamą koronaviruso pandemijos (COVID-19) poveikį šalies ūkiui, 2020 metų gegužę pateikė teisėkūros pasiūlymus, orientuotus į reikšmingą paramą šeimoms su vaikais ir mokesčių mažinimą dirbantiesiems. Seime buvo pritarta šiems prezidento siūlymams:
vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką, o visiems kitiems vaikams – vienkartinę 120 eurų išmoką.
Siekiant papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, prezidento iniciatyva neapmokestinamasis pajamų dydis padidintas ir pradėtas taikyti 50 eurų didesnis. Dar anksčiau, diskutuojant su Vyriausybe ir Seimu, prezidentas operatyviai suderino Prezidentūros inicijuotą paramą mikroįmonėms. Šios prezidento siūlytos ir įgyvendintos priemonės skatino ekonomiką 2020 metais, gerino pažeidžiamiausių visuomenės grupių finansinę padėtį kriziniu periodu“, – rašoma „Delfi“ pateiktame komentare.
2021 metų vasarį G. Nausėda pateikė naujus mokestinius siūlymus tolesnei Finansų ministerijos suburtos ekspertų grupės diskusijai. Prezidentūra pastebi, kad du pasiūlymai tiesiogiai prisidėtų prie pajamų nelygybės mažėjimo.
„Pagrindinė idėja, skirta popandeminiam periodui – dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuri numato, kad tos įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu įmonėms, kurios sparčiau didina atlyginimus arba įdarbina daugiau darbuotojų, sumažėtų mokėtinas pelno mokestis. Tai yra itin svarbu, turint galvoje, kad Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės. Numatyta, kad paskata negaliotų aukštoms pajamos, nuo kurių nebemokamos socialinio draudimo įmokos. Taip pat numatyti rizikos valdymo saugikliai bei ribota paskatos taikymo trukmė.
Kita prezidento idėja, teikta aptarti ekspertų diskusijai – priartinti mokesčių tarifus (dabar 15 proc.), taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų ir aukštoms apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, taikant tik pajamų daliai virš 35 tūkst. eurų grynųjų metinių pajamų (arba tai tolygu virš 50 tūkst. eurų pajamų prieš sąnaudų atskaitymą), prie gyventojų pajamų mokesčio tarifo, taikomo darbo santykiuose (20 proc.). Tai leistų sumažinti mokestinį neteisingumą, kai pajamų mokesčių tarifai priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos.
Prezidentas Seimui pateikė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą, kuria siekiama teisingesnės ir adekvatesnės žmonių su negalia apsaugos nedarbo atveju. Siekiama, kad nuo šių metų liepos 1 dieną nedarbo atveju žmonės su negalia gautų pilną jiems priskaičiuotą nedarbo draudimo išmoką. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, šiems asmenims draudimo išmoka netekus darbo yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją ar išmoką. Toks išmokų ribojimas neapsaugo skurdo rizikos prasme ir yra socialiai neteisingas nedarbo draudimo įmokas mokančių žmonių su negalia atžvilgiu“, – rašoma Prezidentūros atsakyme.
Nėra vieno sprendimo
R. Baltutė sakė, kad Lietuvos banko duomenys atskleidžia tai, ką buvo galima nuspėti nuo pandemijos pradžios – skaudžiausias pasekmes pajaučia labiausiai nepasiturintys, mažiausiai uždirbantys gyventojai.
„Apskritai, tokios tendencijos būdingos visoms krizėms“, – pridūrė ji.
Specialistė pastebėjo, kad nors stebimas bendras atlyginimų augimas, tačiau jis nebuvo tolygus.
„Šios krizės metu svarbus veiksnys yra, kad labiausiai pandemijos paveikti sektoriai didžiąją dalimi ir yra tie, kuriuose darbuotojai gauna mažesnius atlyginimus – tai maitinimo, apgyvendinimo, prekybos sektoriai. Be kita ko, dauguma darbuotojų šiuose sektoriuose yra moterys, tad socioekonominės pasekmės krinta ant jų pečių.
Svarbu paminėti, kad šiuose sektoriuose ne tik neaugo atlyginimai, bet dalis žmonių apskritai iškrito iš darbo rinkos, o išmokos jiems taip pat nėra didelės dėl buvusių žemų atlyginimų. Turime kalbėti ne tik apie darbines pajamas, bet apie visas pajamų rūšis. Tuomet matysime, kad nelygybė bus ir dar didesnė“, – sakė R. Baltutė.
