„Svarbu neišradinėti dviračio ir pasižiūrėti, ką daro absoliuti dauguma ES šalių. Iš esmės yra dvi pagrindinės priemonės – pirma, tai ekonomikos atsigavimo fondas, kuris skirtas ekonomikos transformacijai, švietimui, skaitmenizacijai, žaliai ekonomikai.
Antra dalis, ką taiko absoliuti dauguma ES šalių, – tai PVM lengvata, dažnai laikina, ekonomikos sektoriams, kurie labiausiai nukentėjo – maitinimo, kultūros, sporto. Mūsų tyrimas rodo, kad 21 iš 27 šalių taiko PVM lengvatą maitinimui, 21 iš 27 kultūros renginiams, panašiai ir sportui“, – sakė Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pasak jo, biudžeto netekimai, pritaikius lengvatą maitinimo sektoriui, eliminavus alkoholio prekybą, siektų 75 mln. eurų, pritaikius kultūros ir sporto renginiams – 25,7 mln. eurų.
„Iš viso yra apie 100 mln. eurų. Tai yra gerais ekonominiais metais. Pandemijos metu apyvartos reikšmingai mažesnės, dabar lengvata duotų mažai naudos, bet jeigu norime turėti rezultatą, kai verslas ims atsigauti, kai bus atlaisvintas karantino ribojimas, turime sprendimus priimti jau šiandien“, – sakė M. Majauskas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius sakė, kad lengvatai reikia pritarti.
„Manau, reikia pritarti PVM lengvatai. Maitinimui, kultūrai, sportui šiandien yra labiausiai reikalinga finansinė pagalba iš valstybės pusės“, – pritarė A. Butkevičius.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas teigė, kad lengvatinis PVM nėra panacėja, tačiau siūlymą palaikė.
„Lengvatinis PVM nėra nei panacėja, nei neįmanomas sukritikuoti sprendimas. Galima naudoti argumentus, kuriuos čia jau girdėjome, galime svarstyti ciniškai, kad šitos lengvatos tikrieji gavėjai nebus tie, kuriems labiausiai reikia paramos, kad daug verslų bankrutuos, o naudą po kovido pasiims kiti. (...) Tai sunkūs klausimai, bet visgi mano balsas čia yra už PVM lengvatą. Ji nėra ir nebus subsidijų labiausiai nukentėjusiems verslui pakaitalas“, – sakė V. Mitalas.
Jo teigimu, PVM lengvata reikalinga, nes COVID–19 yra ne sprintas, o maratonas, ir net įgyvendinus masinę vakcinaciją kurį laiką „su virusu regimame lauke dar reikės gyventi.“
„Valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad problema yra nuomos mokesčio kompensavimo klausimas.
„Jei nebus nuoma kompensuojama, Vyriausybė mechaniškai subankrotins verslus ir jie neturės kitos išeities. Šiandien tūkstančiai verslų iš patalpų išmetami į gatves, nes neturi iš ko mokėti, ir jiems pasakoma, kad arba sumokate visą skolą už nuomą, arba negalėsite grįžti. Tai čia klausimas, ar planuojama grąžinti nuomos kompensaciją. Antras klausimas – kaip padėsime verslui, kuris nėra PVM mokėtojas, jis yra pats mažiausias, bet jam kažkokiu būdu taip pat reikės padėti. Tą klausimą irgi reikės spręsti“, – sakė V. Ąžuolas.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad grįžimas prie PVM lengvatos šiuo metu kaip niekada aktualus.
„Atsidarius verslams, tai būtų parama ir tiesioginė dotacija. Būtume dėkingi, jei suprastumėte mūsų verslą, kuris atstovauja socialiai jautriems segmentams, dirba dauguma moterų, jaunimas. Tai būtų deguonies gurkšnis šituo laikotarpiu“, – sakė E. Šiškauskienė.
Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sakė, kad apie PVM grąžinimą iki buvusio krizės lygio asociacija kalba daug metų.
„Dabartinėje situacijoje akivaizdu, kad mūsų verslas sustojęs 100 proc. Mes karantino laikotarpiu generuojame apvalų nulį ir, kalbant apie bankrotus, akivaizdu, kad jie prasidės tada, kai atsidarys renginiai, kai reikės įgyvendinti tuos renginius, kurie dabar kabo. Kabo apie 400 renginių ir milijonai negrąžintų eurų. Kai tuos renginius reikės įgyvendinti, organizatoriai susidurs su elementariomis žirklėmis – didelėmis paslaugų kainomis, išeikvotais resursais ir sumažėjusiu vartojimu, daugybe apribojimų ir reikalavimų, kuriuos reikės įgyvendinti“, – sakė V. Petreikis.
Jei Seimas pritars siūlymui, maitinimo, kultūros, sporto, kino sektoriams PVM tarifas būtų sumažintas nuo 21 iki 9 proc.
PVM lengvatą siūloma taikyti pusantrų metų.
