Darbdaviai nebenori, kad darbuotojai grįžtų į biurus: duoda ir po 700 eurų įsirengti darbo vietą namuose

Po pandemijos darbdaviai neskubės darbuotojų susigrąžinti į biurus – kalba, kad dalį laiko bus galima dirbti namuose, dalį biure, o tos dalys svyruoja labai stipriai. Jau dabar dalis investuoja – darbuotojams siūlo finansinius paketus, kurie padėtų įsirengti ergonomišką darbo vietą. Tarp tokių įmonių – „Danske Bank“, „Ergo Insurance“. Kai kur darbuotojai į biurą galės užsukti tik kas dvyliktą savaitę.

Nors ir prieš pandemiją darbas iš namų nebuvo naujovė, tačiau dabar darbdaviai braižo scenarijus, kiek laiko darbuotojai dirbs namuose, kiek biure. Atitinkamai dalis investuoja į darbą namuose.

„Danske Bank“ pranešė skirianti visiems darbuotojams po 700 eurų įsirengti darbo vietai namuose. Didelė dalis šios sumos atiteks valstybei, kadangi šiuo metu ir tokios pajamos yra apmokestinamos kaip darbo užmokestis.

„Tai lyg vienkartinis priedas tam, kad darbuotojas galėtų susikurti patogią ir saugią darbo vietą namuose, nes esame tikri, jog dirbti iš namų ar iš biuro bus lygiaverčiai pasirinkimai po pandemijos“, – patikina „Danske Bank“ Lietuvoje Žmogiškųjų išteklių vadovė Indrė Sakalauskienė.

Kitos „Delfi“ kalbintos įmonės ketina leisti darbuotojams iš namų dirbti nuo dienos ar kelių per savaitę. „Baltic Amadeus“ tereikalaus biure būti vieną savaitę per ketvirtį. Dalis draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje darbuotojų nuotoliniu būdu galės dirbti nuolat.

Konsultacijų bendrovės „Korn Ferry“ atlikta tarptautinė darbdavių apklausa rodo besikeičiančias tendencijas ir darbas iš namų tampa nauja tendencija. Trečdalis įmonių Europoje darbuotojams suteikė biuro kėdę, 16 proc. – biuro stalą, 63 proc. į namus teikia techninę ar IT pagalbą. 86 proc. įmonių įprasta, kad darbuotojams namuose parūpinamas nešiojamas ar stacionarus kompiuteris, ar planšetė. Kas dešimta nurodė suteikianti ir spausdintuvą. Neretai apmokamas ir internetas ar telefono sąskaita.

Nuotolinis darbas nebūtinai gali būti atliekamas iš namų – pvz., „Telia“ ne per seniausiai pristatė „darbostogas“, kai mėnesį laiko leidžia darbuotojams dirbti užsienyje.

„Kornferry“: atsiranda nauja norma

„Taip, kaip buvo, tikėtina jau nebebus. Ne veltui atsiranda ir naujas terminas „new normal“ (angl. nauja norma). Daugelis darbuotojų pajuto darbo iš namų privalumus, žinoma, ir trūkumus, tačiau 100 proc. visi darbuotojai tikrai negrįš į biurus ir didelė dalis organizacijų permąsto kaip reikės dirbti ateityje“, – sako „Korn Ferry“ vyr. konsultantė Ieva Petkevičė.

Įmonių strategai, anot jos, šiuo metu sprendžia, kaip atrodys darbas po pandemijos. Atitinkamai, tai paveiks ir biurus, kurie po pandemijos bus smarkiai kitokie, tik dar neaišku, kaip.

„Keli puikūs pavyzdžiai, kuriuos galite rasti „LinkedIn“ ar kitoje medijoje: „Telia“ pristatė „workation“ (vadinamąsias „darbostogas“, kai darbą galima atlikti užsienyje), kai jų paslaugų centro darbuotojai mėnesį laiko per metus galės dirbti iš bet kurios ES valstybės. „Baltic Amadeus“ pereina prie modelio 11:1, kai 11 savaičių darbuotojai galės dirbti iš namų, o 1 savaitę iš biuro, „Ergo“ svarsto panašią taisyklę 4:7 ar kitokia proporcija, jog tik mažesnioji dalis bus privaloma dirbti iš namų“, – paaiškina I. Petkevičė.

Išlaidų pasidalijimas tarp darbdavių ir darbuotojų yra labai nevienodas. „Korn Ferry“ tarptautiniai apklausos rezultatais, 19 proc. darbdavių nurodė, kad biuro įrengimo namuose išlaidas dengia jie, 26 proc. nurodė, kad išlaidos tenka darbuotojams, o 19 proc. – išlaidas dalijasi. 28 proc. darbdavių dar nenusprendė, o likusiems nuotolinis darbas neaktualu.

26 procentai įmonių darbuotojams padengė biuro įrengimo išlaidas, internetą apmokėjo kiek mažesnė dalis, 28 proc. įmonių apmoka telefoną, o 11 proc – dalinai dengia net ir komunalines paslaugas.

„Danske bankas“ skyrė po 700 eurų ir apklausė, ką perka

Visi „Danske Bank“ darbuotojai turi individualius, darbui skirtus, nešiojamuosius kompiuterius, kuriais gali dirbti tiek biure, tiek namuose. Karantino metu kiekvienas darbuotojas turėjo galimybę į namus parsivežti ir du monitorius bei kitą reikalingą įrangą, daugumai pasiūlytos ergonomiškos kėdės.

„Pasibaigus karantinui visą papildomą įrangą, išskyrus nešiojamuosius kompiuterius, prašysime grąžinti į biurus, tad šiuo atveju vienkartinė išmoka ir yra skirta tam, kad darbuotojai galėtų papildyti savo namų biurą reikiama įranga ar baldais ir, karantinui pasibaigus, patogiai tęsti darbus tiek iš namų, tiek iš biuro“, – paaiškina „Danske Bank“ Žmogiškųjų išteklių vadovė I. Sakalauskienė.

Išmokos darbuotojus pasieks su balandžio atlyginimu – darbdavys nenurodo, ką tiksliai ir iš kur darbuotojas turi pirkti, suteikiama visiška laisvė apsispręsti, kaip išleisti šiuos pinigus. Tačiau „Danske Bank“ surinko partnerių pasiūlymus, kur darbuotojai techninę įrangą ar biuro baldus gali įsigyti su nuolaidomis.

Lietuvoje prašymą gauti šią išmoką užpildė virš 3200 darbuotojų „Danske Bank“ darbuotojų iš kiek daugiau nei 4000.

„Nors išmoka yra vienkartinė, bendrai tai nėra vienkartinė akcija. Šias išmokas namų biurui įsirengti nuo šiol siūlysime ir naujai prie mūsų prisijungusiems ar po ilgalaikių atostogų grįžusiems darbuotojams. Mums svarbu, kad mūsų darbuotojai galėtų patys rinktis, kur dirbti, iš namų ar iš biuro, ir kad fiziniai darbo vietos trukdžiai netaptų šio sprendimo kriterijais“, – paaiškina I. Sakalauskienė.

Kadangi išmoka bus išmokėta tik su balandžio atlyginimu arba vėliau, priklausomai nuo to, kada darbuotojas pateikė prašymą, darbuotojai dar neturėjo progos nieko įsigyti už šią sumą. Tačiau grupės mastu padaryta apklausa rodo, kad kol kas „laimi“ reguliuojamo aukščio stalai, kėdės bei monitoriai.

36 proc. iš 764 apklaustų „Danske Bank“ darbuotojų nurodė, kad pirks reguliuojamo aukščio stalą, 32 proc. – biuro kėdę, 27 proc. – monitorių. Po kelis procentus nurodė, kad reikia lempos, klaviatūros ar pelės, ar kitų reikmenų.

Paslaugų centras skaičiuoja, kad daugiau nei 1 milijoną eurų skirtos sumos pasiims valstybė, kadangi 700 Eur kiekvienam darbuotojui bus apmokestinti visais mokesčiais kaip ir darbo užmokestis – „į rankas“ darbuotojas turėtų gauti apie 410 Eur.

Toks pasikeitimas paveiks ir „Danske Bank“ veiklai reikalingą biurų plotą. Vasarą paslaugų centras ketina atidaryti naują pastatą „DC Meadows“ su daugiau nei 800 darbo vietų, kuris užbaigs „Danske“ miestelį Saltoniškių gatvėje.

„Tuo pačiu ketiname konsoliduoti savo biurų portfelį ir uždaryti keletą laikinų biurų, kuriuos iki šiol nuomojome. Galutinį planą, kiek konkrečiai įrengtų darbo vietų ketiname turėti ateityje, dar ruošiame. Kadangi ir iki karantino dalis „Danske Bank“ darbuotojų dirbo lanksčiose darbo vietose, tai šią schemą savo biuruose plačiai taikysime ir ateityje“, – sako I. Sakalauskienė.

„Baltic Amadeus“: 11 savaičių – kur nori, 1 – biure

IT sprendimų kūrėja „Baltic Amadeus“ iš esmės peržiūri savo veiklos modelį ir po pandemijos darbuotojai galės patys spręsti, kur jiems dirbti.

„Mūsų pagrindinė idėja ir mintis, kad darbuotojas šitame postpandeminiame pasaulyje turi teisę rinktis. Ir rinktis jis gali laiką, vietą, iš kur dirba, ir kaip jis su tuo darbu susitvarko. Ką parodė pandemija, kad darbas iš kitur, ne iš biuro, ar net iš kitos šalies, jis neturi reikšmingos įtakos efektyvumui. Bent jau mūsų organizacijos atveju, kiek stebėjome, mūsų efektyvumas išlieka toks pats ar net geresnis“, – sako įmonės personalo vadovas Darius Dužinskas.

Jis paaiškina, kad visiškai darbo biure išvengti nepavyks dėl noro išlaikyti komandiškumą, socialinį-empatinį santykį su kolegomis – remiantis vien nuotoliniu darbu tai išnyktų. Tad kaip atrodys darbas „Baltic Amadeus“ po pandemijos?

„Pasižiūrėjome, kas vyksta pasaulyje. Tarkime, „Google“ planuoja naudoti modelį 3:2, tai reiškia trys dienos galima dirbti, iš kur tu nori, o dvi dienos turi būti biure. Mes jį šiek tiek pakeitėme, ir mūsų modelis yra 11:1. Ką tai reiškia – vienuolika savaičių žmogus turi teisę ir laisvę dirbti iš kur nori, ar tai būtų biuras, ar namai, ar kur nori. O vieną savaitę per ketvirtį jis kartu su komanda turi dirbti biure“, – sako D. Dužinskas.

Vienintelė darbo biure savaitė per ketvirtį būtų naudojama gyviems susitikimams, komandos formavimo renginiams, mokymams, dirbtuvėms, vadovams pabendrauti su darbuotojais.

„Ta savaitė yra socialiniam empatiniam santykiui palaikyti, o tada vėl yra 11 savaičių, kur jau tavo laisvė. Ir galbūt dalis komandos ir toliau dirbs biure, o kita dalis bus išvykę ar dirbs iš namų – čia pasirinkimo idėja, kuri mums labai svarbi, nes manome, kad žmonės tai labai vertins“, – įsitikinęs D. Dužinskas.

Jis įsitikinęs, kad šį modelį bus galima įdiegti po pandemijos, antrąjį metų pusmetį.

Įmonė turi du biurus Vilniuje ir vieną Kaune, kol kas planuoja visus biurus išlaikyti. Tačiau juos planuoja pertvarkyti taip, kad jos būtų labiau skirtos komandiniam darbui.

„Manome kad visa biurų rinka eis transformacijos keliu ir vis mažiau reikės tų erdvių, kur daug žmonių sėdi palinkę prie savo stalo vienoje didelėje erdvėje“, – kalba D. Dužinskas.

Hibridinis darbas didžiausiu iššūkiu virs ne darbuotojams, o pačiai įmonei ir vadovams.

„Kaip transformuoti savo biuro erdves, kaip įrengti zonas, kur vyktų bendradarbystė, kur komandos galėtų dirbti. Arba kaip įrengti darbo vietas, kurios skirtos nuolat ateinantiems į biurą. Kaip įrengti tas, kurios skirtos tik tiems, kurie galbūt tik kartais užsuka į biurą. O vadovams kyla iššūkis, kaip suderinti darbą tose hibridinėse komandose, kai dalis žmonių yra biure, dalis namuose“, – dalijasi D. Dužinskas.

Jis paaiškino, kad bendrovė suteikia darbuotojams visą technologinę įrangą, įmonėje veikia platus papildomų naudų paketas.

ERGO pasiūlė krepšelį ir planuoja galimybę 2-3 dienas darbuotis iš namų

Darbas „Ergo“ draudimo bendrovėje po pandemijos taip pat bus kitoks.

„Visiems „Ergo“ darbuotojams, kurie įmonėje dirba daugiau kaip tris mėnesius, skiriame fiksuotą pinigų sumą nuotolinio biuro įsigijimui ar pagerinimui. Darbuotojai gali įsigyti darbo stalą, kėdę arba šviestuvą, o įmonė kompensuoja pagal pateiktą sąskaitą“, – paaiškina „Ergo“ Lietuvoje personalo departamento vadovė Aistė Lapinienė.

Ji paaiškina, kad nuotolinio biuro krepšelį bendrovė taiko nuo gruodžio, ir jis galios iki šių metų pabaigos. Iki šiol kompensacija pasinaudojo apie 200 darbuotojų – ir pati A. Lapinienė socialiniame tinkle „LinkedIn“ pasidalijo įsigyto stalo darbui nuotrauka.

Šiuo metu „Ergo“ planuoja naują hibridinio darbo modelį, kuris įvairiuose padaliniuose gali būti skirtingas.

„Padalinių vadovai vertina padalinio darbo specifiką ir planuoja tokio hibridinio darbo modelio ateities viziją. Vienas variantas – darbuotojas 2-3 dienas per savaitę gali dirbti nuotoliniu būdu, antras variantas – kai kurie darbuotojai liks dirbti nuotolyje visą laiką“, – sako A. Lapinienė.

Draudikė taipogi planuojasi naują centrinį biurą ir jame numato mažesnį fiksuotų darbo vietų skaičių.

„Įrengsime „laisvas“, konkrečiam darbuotojui nepriskirtas darbo vietas, kurios bus kompaktiškesnės nei įprastos darbo vietos. Vis tik čia kalbame ir apie tam tikrą biuro bei darbo vietos transformaciją, kuomet darbuotojai pasirinks dirbti ne sėdėdami prie stalo, tačiau biuro bibliotekoje ar poilsio, žaliojoje zonoje – ten, kur jiems tuo metu bus patogiau“, – sako personalo vadovė.

„Devbridge“ labiau vertina darbą biure

Tačiau ne visiems nuotolinis darbas atrodo patrauklesnis. Programinės įrangos kūrėjos „Devbridge“ personalo žmonių ir organizacijos vystymo direktorė Raimonda Alonderienė tikina, kad darbuotojams darbas biure yra patrauklesnis, ir paprastai norima dirbti iš namų dieną ar kelias per savaitę.

„Ties pirmuoju karantinu pernai pasidarėme apklausą ir žmonių klausėme, kaip matytumėte darbą ateityje, jei galėtumėte rinktis, kaip norėtumėte dirbti. Tai didžioji dalis mūsų žmonių norėtų kažkiek laiko būti namuose, skaičius varijavo nuo vienos iki kelių dienų per savaitę. Ir šioje vietoje mes taip ir sutikome, kad viena arba kelios dienos per savaitę yra galimas modelis“, – sako R. Alonderienė.

Ji patikina, kad bendrovės darbuotojai paprastai nori dirbti biure.

„Nes mūsų darbo pobūdis toks, ir augimo galimybės yra tokios, kada tu daugiausia kalbiesi su kolegomis ir turi kažką bendro tiek darbo prasme, ir kalbu ne tik apie darbą. Mes esame labiau advokatai to ir tikrai net neplanuojame kažkada sakyti, kad visiškai uždarome biurus ir dabar visi dirbkite iš namų. Mūsų atveju labiau ta situacija, kada jau galėjome, kada tikrai atsilaisvino sąlygos, ir mes biurus atidarėme, labai didelė dalis mūsų žmonių pasirinko grįžti atgal“, – sako R. Alonderienė.

Ji taip pat patikina, kad darbdavys darbuotojams, dirbantiems namuose, parūpina visas reikalingas darbo priemones – darbuotojai gali išsivežti stalą, kėdę, monitorių „ar ko tiktai reikia patogiai daro vietai“.

Jakutavičius: madas diktuoja patys darbuotojai

Parūpinti darbo priemones darbuotojams yra įprasta tarp technologijų ir ryšių bendrovių, jose darbuotojai ir po pandemijos dalį laiko liks dirbti namuose – bet dažniausiai dėl to, kad patys to nori, vertina „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius.

„Standartiniai pavyzdžiai, kad galima pasiimti kėdę, stalą, papildomus monitorius, arba suteikiamas kažkoks biudžetas tam įsigyti, arba padovanojama, kad ergonomišką darbo vietą turėtų namuose. Bet tai priklauso nuo įmonių. Kai kurios įmonės dėl saugumo ir konfidencialumo reikalavimų negali visuomet leisti dirbti vien namuose. Kartais tenka likti ir darbo vietoje“, – apžvelgia darbdavių praktikas P. Jakutavičius.

Pasak jo, technologijų ekspertai ir per pandemiją yra graibstomi, todėl darbdaviai paprastai atsižvelgia į darbuotojų norus, kaip jiems patogiau. Tačiau vien darbas iš namų taipogi nėra patrauklus.

„Nuotolinis darbas nėra vien rožytės ir gėlytės. Tikriausiai įsitvirtins toks hibridinis modelis, kai dalį laiko komandos dirba nuotoliniu būdu ir bendrauja su ta komanda, kuri dirba biure. Derinant abu variantus, manau neabejotinai tai turės daugiausia pliusų. Turbūt menkai tikėtina, kad mūsų sektoriuje bus visiškai sugrįžta į biurus, nes ir prieš pandemiją buvo pakankamai lanksčiai žiūrima“, – sako P. Jakutavičius.

Skyrienė: darbuotojai dirbdami namuose sutaupo

Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pastebi, kad moderniose įmonėse darbas nuotoliniu būdu egzistavo ir iki pandemijos. Tačiau ji patikina, kad dauguma įmonių naudosis galimybe dirbti hibridiniu būdu.

„Savo kontoroje mes tikrai panaudosime tą galimybę, ir manau, kad tikrai daug kas tuo pasinaudos. Galbūt ir biurai bus labiau pritaikyti tokiai darbo formai. Mes peržiūrime savo darbo taisykles, jos dar nepatvirtintos, bet galiu pripažinti, kad ribotą dienų skaičių žmogus galės dirbti iš namų“, – sako R. Skyrienė.

Pasak jos, iššūkių kelia darbo koordinavimas ir planavimas.

„Kad nebūtų taip, aš šiandien pramiegojau, ai, tai aš padirbsiu iš namų. Vis tiek reikia planuoti, ir žiūrėti, kad jei biure yra limituotas darbo vietų skaičius ir bus sudarytos sąlygos kažkam dirbti, vis tiek bus kažkoks grafikas, susitarimai“, – sako R. Skyrienė.

Dėl ergonomiškų darbo vietų įrengimo šiuo metu diskutuojama ir Europos parlamente ir kitose institucijose. R. Skyrienė pripažįsta, kad praktika, kai darbdaviai investuoja į darbo vietų įrengimą namuose, bus dažnesnės.

„Iš kitos pusės, aš ir pati matau, kad žymiai mažiau man reikia išlaidų ir nuvažiuoti į darbą, ir rūbams tam tikriems biuro. tai čia tas ant to susideda. Reikėtų dar padiskutuoti labiau, kad abi pusės būtų patenkintos“, – kompromiso tarp darbdavių ir darbuotojų ieškojo R. Skyrienė.