„Pagrindinės korekcijos yra susijusios su COVID–19 suvaldymu. Pirminiame biudžeto variante yra numatytas milijardas eurų pusei metų, tikintis, kad per tiek laiko situacija bus suvaldyta. Matome, kad karantinas užsitęsė ir pandemijos suvaldymas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra šiek tiek lėtesnis nei prognozuota, todėl tikėtina, kad atsiras papildomos priemonės išėjimui iš pandeminės situacijos, iš karantino, vadinamosios pokarantininės priemonės tam, kad nenutrauktume paramos tam verslui, kuriam buvo labai sunku, per anksti“, – Seime sakė G. Skaistė, atsakydama į „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus klausimą.

Jos teigimu, tikėtina, kad atsiras papildomos lėšos prastovoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat bus koreguojamos pajamų projekcijos.

„Tikėtina, kad atsiras papildomos lėšos prastovoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims ir taip pat bus koreguojamos pajamų projekcijos, kadangi jos yra šiek tiek optimistiškesnės nei buvo prognozuota iš pradžių. Tikėtina, kad atsiras įtrauktos lėšos, susijusios su vadinamuoju Ekonomikos atsigavimo planu, jeigu jį pavyks patvirtinti Europos Komisijoje ir visoms šalims narėms pavyks ratifikuoti Nuosavų išteklių įstatymą, kuris kai kuriose šalyse kol kas yra šiek tiek įstrigęs“, – sakė G. Skaistė.

2021 metų biudžete apie 1,083 mlrd. eurų numatyta COVID-19 pandemijos neigiamų padarinių valdymui: apie 573 mln. eurų skirta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms dirbantiems savarankiškai ir dar ieškantiems darbo. Apie 230 mln. eurų numatyta įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai verslo paramai, apie 65 mln. eurų numatyti COVID-19 vakcinos įsigijimui.