Pagal registruojamą įstatymo pataisą, PVM lengvatą galima naudoti „visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų“ lankymui. Taip pat „teikiamoms atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) atlikimo paslaugoms.“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas patikina, kad siūlymą pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai, įskaitant ir visus komiteto narius bei opozicijos lyderį. Jis patikslina, kad kino teatrai patektų po kultūros renginių apibrėžimu.

Per metus valstybės paramos paketas verslui įvairiomis priemonėmis siekė apie 3 mlrd. eurų ir tai buvo labai reikšmingas ekonomikos postūmis, kurį mes matome ir vienu mažiausiu ekon susitraukimų ES, matome rekordiškai mažą bankrotų skaičių, matome rekordiškai išaugusias indėlių apimtis, taigi ekonomikos postūmis buvo tikrai reikšmingas, tačiau

„Visos paramos priemonės kol kas yra nukreiptos į kompensavimą įmonėms tol, kol yra karantinas, kol apribota ūkinė veiklos laisvė. Metas pradėti kalbėti, kad karantinas nebus amžinas, ir mes turime priimti sprendimus dėl priemonių, kurios padėtų įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinėms, atsistoti ant kojų, kai karantinas bus atlaisvintas. Čia kalbame apie sektorius, kurie labiausiai nukentėjo – tai yra kultūra, maitinimo sektorius, sporto renginiai, meno kūrėjai“, – laidoje „Delfi Tema“ kalbėjo M. Majauskas.

Mykolas Majauskas

Pagal registruotą siūlymą lengvata įsigaliotų jau liepos 1-ąją, o galiotų iki pat 2023 metų. Tačiau M. Majauskas neslepia, kad lengvata gali būti ir pratęsta.

„Terminas nustatytas atsižvelgiant, kad pandemijos bangos gali kartotis. Bus reikalinga užtikrinti gyvybės palaikymo liniją tiems sektoriams, kad geresniu laiku jie galėtų susikaupti bent šiek tiek lašinių ir galėtų išgyventi sunkesniu laikotarpiu. Aš tiktai priminsiu, kad 2008 m. atėję konservatoriai panaikino būtent šias lengvatas, ir dabar būtent konservatoriai jas ir sugrąžina atgal. Tai politinės valios priimti sprendimus tikrai netrūksta. Bet aš nevyniosiu į vatą ir sakysiu tiesiai – jei mes matysime pasikartojančias pandemijos bangas, ši lengvata tikrai bus pratęsta“, – laidoje kalbėjo M. Majauskas.

Pasak jo, parinktos sritys tos, kurios labiausiai nukentėjusios, taip pat tos, kurias remti leidžia ES teisės aktai. Pvz., maitinimo įstaigoms lengvatinius PVM tarifus šiuo metu yra nustačiusios dauguma ES šalių.

Lisauskas dėl tokios lengvatos įprastais laikais surauktų antakius, bet gyvename sudėtingais laikais

Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių praktikos partneris Kęstutis Lisauskas vertina, kad esamomis aplinkybėmis lengvata padėtų verslui. Tačiau anot jo, nėra vienos „sidabrinės strėlės“ visoms problemos – reikia įvairių priemonių derinio.

„Įprastais laikais tokios PVM lengvatos, žinoma, verčia suraukti antakius. Visi žinome, kad įprastais laikais tokias lengvatas politikai siūlo siekdami neva sumažinti kainą galutiniam vartotojui, tačiau realybėje viskas baigiasi tuo, kad kaina nelabai pasikeičia, o padidėja paslaugos ar prekės tiekėjo marža. Tačiau mes dabar gyvename ne įprastiniais laikais, o keistais, sudėtingais. Ir pažiūrėjus iš šios dienos perspektyvos, tokia priemonė nebeatrodo tokia jau visiškai kvaila“, – kalbėjo K. Lisauskas.

Anot jo, dabar kalbama atvirai, kad lengvatos tikslas – ne sumažinti kainą galutiniams vartotojams, bet padėti sektoriams pajudėti iš sunkios situacijos.

„Aišku, subsidijos yra efektyvi priemonė, jos leidžia išgyventi čia ir dabar. PVM lengvata pradės daryti poveikį tik tiems sektoriams ir tik tada, kai jiems bus leista kažkokias paslaugas suteikti. Iš vienos pusės, tas efektas ateis vėliau, ne iš karto, kaip su subsidijomis. Iš kitos pusės, ir biudžetas patirtų tik tiek išlaidų, kiek atsigaudamas verslas bandytų siūlyti įvairias savo paslaugos. Kitaip sakant – jei nejudinsi kojyčių, tai ir valstybė tau nepadės“, – vertino ekspertas.

Kęstutis Lisauskas

Pasak jo, geriausia priemones derinti. Verslui vis dar yra aktuali pagalba, kuri padengtų esamus fiksuotus kaštus. Net ir šiuo metu PVM lengvata galėtų naudotis tie restoranai, kurie teikia maistą išsinešimui, o dalis to daryti negali.

„Visada yra geriausias priemonių derinys – nėra vienos priemonės, vienos sidabrinės strėlės, kuri labai gerai tiktų netgi tam pačiam sektoriui. Tame pačiame maitinimo sektoriuje rasime vienus žaidėjus, kurie kepa picas, gamina cepelinus ar gamina kažkokį nesudėtingą maistą išsinešimui, tuo tarpu turime daugybę aukštesnio lygio specializuotų restoranų, kurie nelabai tai gali daryti dėl to, kokį turi meniu, ką jie teikdavo anksčiau. Susidaro paradoksas, kad tuose restoranuose turbūt yra aukščiausios kvalifikacijos šefai ir kiti darbuotojai, bet PVM lengvata pasinaudoti jie galės tik tada, kai viskas atsidarys“, – apžvelgė K. Lisauskas.

Povilauskas: lengvata aiški ir suprantama, bet trūksta pagalbos dabar

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad PVM lengvata šiuo metu nėra prioritetas – daug svarbesnė būtų tiesioginė pagalba verslui, padedanti kompensuoti patiriamas einamąsias išlaidas – nuomą, komunalines paslaugas ir pan.

„Vienas iš didžiausių privalumų, kad ši lengvata yra labai lengvai, greitai administruojama, visiems aiški, ir verslo labai gerai vertinama. Nes be jokių biurokratinių ar administracinių reikalavimų gali realiai gauti apie 12 procentų grąžą, darant prielaidą, kad kainos nesumažės. Tai taikoma kitose šalyse, nesunku įtikinti ir politikus ir visus, kad tai yra bendra praktika. Tik pastebėčiau kelis minusus, kas labiausiai kliūna“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Pasak jo, įmonėms dar reikia sulaukti, kol jos galės atnaujinti savo paslaugų teikimą, o šiuo metu kyla iššūkių.

„Reikia pirmiausia susitvarkyti reikalus su dabartinėmis subsidijomis ir tik paskui galvoti, kaip padėti įmonėms po to, kai nebebus ribojimų. Įmonės negauna pajamų, negauna apyvartos ne dėl to, kad žmonės neturi pinigų eiti į kavines ar restoranus, o dėl to, kad yra ribojimai“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis įsitikinęs, kad panaikinus apribojimus gyventojai grįš į barus, restoranus, mat taip atsitiko kitose valstybėse, pvz., Izraelyje.

„Tai, ką mes sakome – mes padėsime įmonėms jau paskui, kai situacija pagerės ir kai apyvartos grįš į normalius lygius. Visgi prioritetą šiuo metu reikėtų labiau teikti į tai, kaip padidinti paramą dabar, pvz., per nuomos subsidijas. Matome, kad tik 30 mln. eurų iš 150 mln. eurų subsidijų yra išnaudota. Yra daug erdvės, iš kur paimti tų pinigų, ir kaip padėti sektoriui šiuo metu“, – sako T. Povilauskas. M. Majauskas nesutiko – apribojimai ne amžini, o norint padėti įmonėms atsistoti ant kojų tuomet, kai jie bus panaikinti, įstatymus reikia priimti jau dabar. M. Majauskas argumentavo, kad verslą pasiekė daugiau nei 3 mlrd. eurų paramos, kuri buvo viena didžiausių, lyginant su BVP, visoje Europoje.

„Skatinimas tikrai buvo labai stiprus praėjusiais metais, tačiau jei kalbame apie šiuos metus, sausį, vasarį, kovą, tai visi suprantame, kad maitinimo sektorius dabar iš esmės gauną paramą per darbuotojų prastovų subsidijas, tai yra 7 mln. Eur per mėnesį, ir yra gavęs berods iki 5 mln. eurų vienkartinių subsidijų. Tuo turbūt ir pasibaigė tiesioginės subsidijos šiam verslui. O prisiminkim, kad jei įprastai mėnesio apyvarta yra apie 70 mln. eurų, dabar šitas sektorius gauna apie 30 mln. eurų apyvartos per mėnesį. Aš nesakyčiau, kad dabar šitam sektoriui parama yra didelė“, – prieštaravo SEB banko ekonomistas.

Jis siūlo prisiminti nuomos ir kitas sąnaudas ir ieškoti būdų, kad subsidijos pasiektų verslą.

Biudžete netekimai siektų apie 75 mln. eurų per metus

M. Majauskas dalijasi Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais pagal 2019 metų pardavimus – tuomet PVM netekimai remiant maitinimo sektorių biudžete siektų apie 75 mln. eurų. Tačiau pandemijos metu jie būtų dar mažesni.

Meno, kultūros ir sporto paslaugų sektorius dėl 9 proc. PVM tarifo dar atimtų apie 25,7 mln. eurų.

„Net ir pasibaigus griežto karantino sąlygoms galimai ir toliau bus apribotos didelių susibūrimų vietos, todėl minėtų subjektų apyvartos gali būti ženkliai mažesnės, nei buvo 2019 m., atitinkamai ir valstybės biudžeto netekimai 2021 – 2022 m. galėtų būti mažesni“, – tikina M. Majauskas.

Jis patikina, kad atlaisvinus karantino apribojimus, laikina PVM lengvata galėtų būti veiksminga priemonė, siekiant padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms ekonominės veiklos sritims.

„Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška lengvata meno, kultūros ir sporto sektoriui taikoma 19 iš 27 ES valstybių narių. Pavyzdžiui, Ispanijoje, Italijoje kultūros renginiams taikomas 10 proc. lengvatinis PVM tarifas, Kipre – 5 proc., Belgijoje 6 proc. kultūros ir sporto renginių lankymui“, – teigia komiteto pirmininkas.

ES direktyvoje dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos numatyta, jog lengvatinis tarifas gali būti taikomas įeiti į pramoginius renginius, teatrus, cirkus, muges, pramogų parkus, koncertus, muziejus, zoologijos sodus, kino teatrus, parodas ir į panašius kultūrinius renginius bei įstaigas, taip pat įeiti į sporto renginius.