Per susitikimą pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vyriausybės patvirtintai antrajai subsidijų koncepcijai. Vyriausybė žada atsižvelgti į viešbučių ir restoranų pataisas skirstant paramą.

Šiuo metu Vyriausybės antrajame subsidijų pakete numatytos išmokų lubos verslui siekia 100 tūkst. eurų. Susitikimo metu sutarta, kad Vyriausybė priims sprendimą dėl aukštesnės išmokų kartelės. Taip pat planuojama keisti apyvartos kritimo kriterijų – dabar, kad galėtum pretenduoti į paramą, yra numatytas 60 proc. apyvartos kritimas, susitikime nutarta siūlyti nuleisti kartelę iki 50 proc., kaip ir prašė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

„Epidemiologinė situacija Lietuvoje vis dar neleidžia iki galo atverti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, todėl matome, kad svarbus ir valstybės pagalbos peržiūrėjimas labiausiai nukentėjusiems verslams. Valstybės pagalba yra universali – ji skirta visiems nukentėjusiesiems, tačiau turizmui numatomos ir atskiros pagalbos priemonės, pasibaigus Covid-19 sukeltai situacijai, – šis sektorius bus skatinamas per valstybės investicijas, skaitmeninimo programas. Suprantame, kad yra sektorių, kurie nukentėjo labiausiai, juos matome ir remiame“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Balnis: „Schemos, tikusios slėpti mokesčiams, ir pandemijos laikotarpiu pasirodys pačios patikimiausios“

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis po susitikimo tvirtina, kad Vyriausybė ketina peržiūrėti maksimalias subsidijų lubas verslui, tačiau ir tokiu atsakymu restoranai nėra labai patenkinti.

„Į tam tikrus paramos pakeitimus atsižvelgta, tik diskusijos tęsiasi apie lubų kartelės – 100 tūkst. eurų – keitimą. Mes nelabai suprantame, kodėl iš viso tos ribos toliau egzistuoja. Nes kažkokiems didesniems dariniams ta pagalba yra neadekvati. Tuo labiau kad nėra kitų pagalbos priemonių, tokių kaip nuomos kompensavimas, kuri būdavo pagal faktą. Nuomos komepsacijų labai trūksta, bet prie to nenorima grįžti, nors mūsų manymu, valstybė privalo grįžti ir bent jau sureguliuoti tuos santykius“, – kalbėjo G. Balnis, vadovaujantis „Amber Food“ restoranų tinklui.

Gediminas Balnis

Pasak jo, NT nuomos rinka pasimetusi, ne visi savininkai taiko nuolaidas, nors verslas sustabdytas, apyvartų nėra ir aišku, kad nebus iš ko nuomos mokėti.

Jis lygino, kad Latvijoje situacija geresnė: „Moka kas mėnesį subsidijas įmonėms, o čia pas mus kažkokie keli paketai, bet pandemija užsitęsusi, vakcinavimas nevyksta taip greitai, kaip įsivaizdavo tas priemones konstruojant. Pagal ES planą jau šiandien turėjo būti suvakcinuota 25 proc. o yra tik 11 proc.“

Restoranų tinklo vadovas piktinosi, kad Vyriausybė jau dabar turėtų nagrinėti papildomas priemones, ypač dėl to, kad dabartinė parama keliauja ypač lėtai.

„Kitos šalys priemones sukuria ir pinigai pasiekia per savaites, o pas mus viešbučiai net per metus, jie nėra gavę paramos, neskaitant subsidijų darbo užmokesčiui“, – vertino asociacijos viceprezidentas.

Praėjusią savaitę ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis žadėjo, kad antrasis subsidijų paketas labiausiai nukentėjusiam verslui, kurio apyvartos krito 60 proc. ir daugiau, galėtų startuoti nuo balandžio 14 dienos. O subsidijų lubos būtų pakeltos nuo pirminių 100 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų.

G. Balnis sako, kad dabar lubos „galbūt dar kažkiek padidintos simboliškai“. Tačiau vien jo vadovaujamo restorano tinklo išlaidos nuomai siekia apie 250 tūkst. eurų per mėnesį.

„Ne tik mūsų, bet visų didesnių restorano tinklų atžvilgiu tokios lubos yra neadekvačios. (...) Jeigu pas mus 50 restoranų vienoje įmonėje, tai kodėl mes turime nuo to kentėti, kad mes neišskaidėme verslo į smulkesnius darinius. Čia tik formalumas, dėl kurio mes neturėtume kentėti“, – sako G. Balnis.

Jis lygina, kad restoranai dažnai skaidomi į smulkias įmones vien tam, kad būtų galima slėpti mokesčius ir mažinti riziką visam tinklui.

„Dabar gaunasi toks paradoksas, kad visos schemos, tikusios slėpti mokesčiams, ir pandemijos laikotarpiu pasirodys pačios patikimiausios, pačios sėkmingiausios. Kokį mes ateičiai pavyzdį brėžiame – kad geriau turėti daug smulkių įmonių ir neatrodyti dideliems“, – kalbėjo G. Balnis.

Jis norėtų selektyviai taikomos paramos, taikomos daugiausiai nukentėjusiems verslams, tokiems kaip restoranai, viešbučiai, sporto klubai.

Sveikintų PVM lengvatą

Restoranų vadovai palaiko siūlymą taikyti lengvatinį PVM tarifą – 9 proc. vietoje 21 proc.

„PVM lengvatą sveikiname, net ir be pandemijos ši lengvata taikoma daugomoje ES šalių. Kelios, kurios anksčiau ne taikė, per pandemiją dabar taiko, tokios kaip Vokietija, o kitos dar labiau sumažino ir taip jau sumažintą PVM tarifą. Tad neteisybės ištaisymą mes sveikiname, ir diskutuojame apie priemones po pandemijos“, – tikino G. Balnis.

Pasak jo, pusė įmonių, kurios nukentėjo labiausiai, pasibaigus pandemijai neišgyvens.

„Vė viską reikės mokėti: ir mokesčius susidarančius, ir susikaupusius, skolas. Tai reiškia, kad mes turėsime pelną uždirbti, nes jei dirbsime tik nenuostolingai, tai neužteks ir einamuosius mokėjimus mokėti, ir grąžinti susikaupusius mokesčius, paskolas“, – įspėjo G. Balnis.

Gediminas Balnis

Maitinimo įstaigų vadovai aptarė galimybes anksčiau skiepyti jų darbuotojus, kuriems tenka didesnė rizika, tenka bendrauti su užsieniečiais. Tačiau apie atidarymą kol kas kalbų nevyko – apie tai bus diskutuojama vėliau su Sveikatos apsaugos ministerija.

„Yra šalys, kurios visiškai uždarė restoranus, ir kurios ne visiškai uždarė restoranus – nėra statistiškai reikšmingo skirtumo. Pagrinde ugdymo įstaigos įtakoja, naktinis gyvenimas“, – vertino G. Balnis.

Nauja pagalba verslui turi startuoti balandžio 14 dieną, G. Balnis šį terminą vadina labai pavėluotu.

„Girdime nukentėjusio verslo lūkesčius, kaip pagerinti paramą ir atliepti jų lūkesčius. Todėl ketiname peržiūrėti šiuo metu numatytus apyvartos kritimo kriterijus ir pakelti subsidijų lubas, kad kuo labiau padėtume ribojamiems apgyvendinimo ir maitinimo verslams“, – pranešime teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui išmokėta 5,8 mln. eurų subsidijų – iš viso jų yra gavusios 1 864 apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įmonės. Vienai įmonei vidutiniškai tenka po 3112 eurą.

Turizmo sektoriuje subsidijų šiuo metu yra gavusios 254 įmonės, joms paskirstyta 796 tūkst. eurų – vidutiniškai po 3134 eurus.

Turizmo sektorius turi ir tik šiai ūkio šakai skirtą pagalbos priemonę – tai yra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos. Šia priemone pasinaudojo 41 kelionių organizatorius, iš viso buvo suteikta 2,89 mln. eurų garantijų.