Raseiniuose įsikūrusios gėlių, rankdarbių ir suvenyrų parduotuvės pavadinimas – „Garbanės menė“, tik vėliau paaiškėjo jo kilmė. Žurnalistus pasitiko malonus gėlių kvapas ir garbanota besišypsanti parduotuvės šeimininkė Dainora.
Čia galima pamatyti ne tik gėlių. Nedidelės parduotuvės lentynos nukrautos mielais rankdarbiais, žvakėmis, žaislais, vazomis. Ant sienų – keletas dailininkų paveikslų, virš prekystalio – ir pačios „Garbanės menės“ šeimininkės portretas, padovanotas kliento.
„Kai atsidariau, norėjau, kad viskas būtų rankų darbo, įvairių menininkų kurta. Prie gėlių visada kam nors reikia dovanėlių, smulkmenų, žvakių. Stengiuosi, kad visos prekės būtų kurtos su meile“, – pasakoja ji.
Verslą atsidarė prieš pat pandemiją
Moteris savo verslą atidarė 2019 m. gruodžio pradžioje. Juokaudama sako, kad pačiu laiku. Praėjus trims mėnesiams Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, tad verslininkė galėjo pretenduoti į pagalbą savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Kaip visi buvau užsidariusi, tiek, kad šiek tiek vyko bekontakčiai gėlių pristatymai. Gerai, kad skiria paramą, kažkiek paremia, nes ir nuomą reikia mokėti“, – apie pandemijos laikotarpį pasakoja ji.
Prieš pradedant mylimą veiklą moteris 12 metų dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje. Kauno technologijų universitete ekonomikos studijas baigusi Dainora iš pradžių dirbo Apskaitos skyriuje, vėliau – Bendrųjų reikalų, ji buvo atsakinga už pirkimus, reprezentaciją, dovanas ir pan. Jau tuo metu ji labai mėgo užsiimti rankdarbiais ir pažįstamiems kūrė dovanėles.
Po 12 metų „balto“ darbo pasuko į nuosavą verslą
Dainora prisimena, kad gėlėmis susižavėjo savo pirmajame darbe – mažoje gėlių parduotuvėje.
„Pirmą darbą gavau Raseiniuose mažoje gėlių parduotuvėlėje. Turėjau du mažus vaikus ir reikėjo eiti į darbą. Pradirbau ketverius metus, šeimininkė man labai patiko, turbūt ten ir įgavau visą potraukį gėlėms. Po to baigiau mokslus, labai norėjau „balto“ darbo. Pradirbau dvylika metų savivaldybėje ir nusprendžiau, kad reikia save realizuoti kitur“, – pasakoja Dainora.
Paklausta, ar įmanoma pragyventi iš tokios individualios veiklos, moteris kuklinasi sudurianti galą su galu.
„Manau, kad taip. Mano devizas – išėjau iš darbo, kad būčiau laimingesnė, galėčiau save realizuoti. Visada sakau, kad man visada visko užteks, tik būkim sveiki ir laimingi“, – šypsosi gėlių pardavėja.
Pati Dainora augo Raseinių rajono kaime, kur gyvena ir šiuo metu, tačiau nemažai metų teko pagyventi ir mieste. Dainoros vyras Darius dirba ūkyje, kartu jie augina tris vaikus. Mažiausiajam sūnui – ketveri.
„Abu su vyru esame kaimo žmonės, todėl grįžome į kaimą. Vyras ūkininkauja, esame juodadarbiai, bet visko užtenka.
Vyriausioji dukra gyvena Kaune. O mažiausią šeimos narį auginame su vyresnių vaikų ir močiučių, senelių pagalba. Vaikiukui norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų, bet stengiuosi visur išlaviruoti“, – pažymi ji.
Parduotuvę kūrė pati, investavo 4 tūkst. Eur
„Garbanės menės“ viduje matyti tik viena kliento laukianti gėlių puokštė. Verslininkė įvardija, kad tokia gėlių kompozicija kainuoja apie 35 eurus. Daugiau jau paruoštų puokščių čia nėra, mat moteris vykdo tik išankstinius individualius užsakymus. Gėlės į „Garbanės menę“ atkeliauja iš Olandijos.
Dainora savo parduotuvėje įsikūrė pati: savo rankomis keturis kartus dažė iš dėvėtų baldų nusipirktą sekciją, neseniai pasikeitė ir gėlių lentyną.
Verslininkė pasakoja, kad pačioje pradžioje ji investavo apie 4 tūkst. Eur, kurių daugiausiai reikėjo menininkų prekėms įsigyti.
„Kai atsidarinėjau, aplinkiniai manęs klausė: „Daug čia tų konkurentų, ar tu nebijai?“ Atsakiau, kad tokios kaip aš nėra“, – juokiasi Dainora.
Kartais vos spėja suktis
Moteris labai myli savo darbą, nors kartais ir būna sunkių akimirkų.
„Būna, kad pavargstu, daug užsakymų. Sekmadieniais vieną laisvadienį turiu, ir tai paskambina kas nors iš užsienio ar kitur, tada bėgu. Tačiau nuovargį atperka žmonių džiaugsmas, padėkos, šypsenos, kad jie vėl sugrįžta pas mane. Visada galvoju apie žmogų, į kiekvieną puokštę sudedu save“, – pasakoja ji.
Raseiniuose gyvena beveik 10 tūkst. žmonių. Verslininkė per metus, per kuriuos pirkėjams atvėrusi duris dirba tik kelis mėnesius, spėjo susikurti nuolatinių klientų ratą. Geriausia reklama, kaip sako, – iš lūpų į lūpas. Visgi ji pripažįsta, kad pradžia, kol užsirekomendavo miestelyje gerą vardą, buvo sunkesnė.
„Užsakymų būna labai įvairiai, vieną pirmadienį gausiai pasipila užsakymų, vos spėju suktis, šiandien daug neturėjau, stengiausi viską pasidaryti. Tačiau nebuvo nė dienos, kad niekam nereikėtų nė vienos puokštės“, – sako Dainora.
Didžiausias klientų antplūdis būna per didesnes metų šventes – Valentino dieną, Kalėdas ir Moters dieną. Tuomet tenka dirbti ir naktimis. Paprastai moteris tvarkosi viena, bet nemažai jai padeda ir sesuo, dukra ir draugė.
