Savo ruožtu Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė patarė atostogas susiplanuoti iš anksto.

„Aišku, tie, kas rezervuosis iš anksto, turbūt gaus geresnius pasiūlymus. Po to išaugs paklausa, o tai lems didesnes kainas“, – „Delfi“ sakė ji.

Lietuvoje iš viso yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.

Pasigenda užsieniečių

„Draugystės“ direktorė Violeta Kaubrienė sakė, kad rezervacijos vasaros sezonui vyksta, tačiau jų kur kas mažiau, nei būdavo iki 2020 metų.

„Užsieniečiai nesirezervuoja, rezervuojasi lietuvaičiai. Gal 10 proc. nuo buvusių iki pandemijos užsakymų yra.

Ankstesniais metais sausį ar vasarį turėdavome pilnai užpildytus komercinius užsakymus“, – prisimena ji.

Vis dėlto, pašnekovė tikėjosi, kad sanatorijoje vasarą nebus tuščia. „Bet kol kas anšlago nėra“, – pridūrė druskininkietė.

V. Kaubrienė dar pastebėjo, kad „Draugystė“ labiau orientuota į asmenų gydymą.

„Dauguma, apie 80 proc. pacientų, yra finansuoja Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – paaiškino ji.

Direktorė teigė, jog kainų taip vadinamiems komerciniams klientams nekeitė jau 3 metus.

„Dabar irgi neplanuojame, nebent sumažinti. Jei nėra svečių iš užsienio, tenka mažinti kainas, taip ir vyksta realiai“, – komentavo pašnekovė.

Kalbant apie tai, ar vasarą Lietuvos gyventojai bus linkę likti savo šalyje, ar vykti į užsienį, V. Kaubrienė spėjo, kad jie pasidalins perpus.

Foto: Draugystės sanatorija

„Kai tik leis išvykti, visi į tą užsienį važiuos. Tačiau lietuvaičių yra tokia gera praktika – atostogauti du kartus per metus. Gal ir į užsienį išvažiuos vieną kartą, o antrą – liks Lietuvoje. Juk paprasčiau į vietinį kurortą atvažiuoti. Čia nėra adaptacijos kaip karštuose kraštuose. Iš šitos pusės daug sveikiau ir geriau yra likti Lietuvoje.

Atvažiuoja su mažu lagaminėliu, o paskui sako, kaip gerai pailsėjo per 3 dienas – atrodo, kad visą savaitę ar net 10 dienų buvo. Čia yra atitinkamas racionas, masažai, vonios. Tai daug duoda“, – kalbėjo direktorė.

Paruošė programas persirgusiems

„Tulpės“ direktorės pavaduotoja marketingui ir projektų valdymui Inga Treigienė pasakojo, kad pandemijos laikotarpis sanatorijai, kaip ir daugeliui kitų įstaigų, buvo kupinas iššūkių.

„Šiuo metu sanatorija jau antrą kartą yra dalinai sustabdžiusi savo veiklą ir teikia tik medicininės reabilitacijos paslaugas, po įvairių susirgimų ir operacijų“, – pastebėjo ji.

I. Treigienė nurodė, kad svečiai vasaros laikotarpiui sanatorijoje rezervuojasi vietas ir savo poilsį planuojasi gerokai iš anksto.

„Rezervacijų šiai vasarai sulaukėme net nuo praėjusio rudens. Šiuo metu rezervacijų vasarai itin daug – kai kuriomis dienomis sanatorijos užimtumas siekia nuo 40 iki 50 proc. Dėl pandemijos, svečiams teko perkelti savo poilsį iš praėjusių metų į šiuos.

Manome, kad sveikatingumo paslaugos pasibaigus karantinui taps dar labiau populiarios ir dauguma lietuvių rinksis poilsį Lietuvos sveikatingumo įstaigose. Pandemijos laikotarpiu dauguma susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis – psichologiniu išsekimu, viršsvoriu ar kitais susirgimais, atsiradusiais dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo“, – dėstė „Tulpės“ atstovė.

Birštonas
Foto: Gintaras Česonis

Ji dar sakė, kad sanatorija yra parengusi specialias sveikatinimo programas, persirgusiems COVID-19 ir kenčiantiems dėl šios ligos liekamųjų reiškinių.

„Vasarą pandemijos išvargintų svečių lauks ir kitos naujos sveikatinimo programos ir procedūros. Paslaugų kainas planuojame padidinti maždaug 10 proc., bet tai yra natūralus kainų augimas susijęs su išaugusiomis sąnaudomis“, – sakė I. Treigienė.

Kultūros sostinė

2021-ieji Neringoje – Lietuvos kultūros sostinės metai. Kaip pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova, Neringa, kaip ir kiekvienais metais, ruošiasi vasaros sezonui.

„Maitinimo, apgyvendinimo įstaigos atnaujina savo infrastruktūrą, ruošia naujus pasiūlymus vasaros sezonui, vadovaujantis visais saugumo reikalavimais.

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje atnaujinta esama bei įrengta nauja rekreacinė infrastruktūra: suolai prie pėsčiųjų trasų ir mokomųjų takų bei marių pakrantėje tarp Nidos ir Žirgų rago. Gražiausiose parko vietose įrengti gulimi ir apžvalginiai suolai, nuo kurių atsiveria ypatingos Kuršių nerijos kraštovaizdžio panoramos.

Į ilgus pasivaikščiojimus gamtoje kvies Urbo kalnas, metus pradedantis atnaujintas takais bei mažosios architektūros elementais. Iki vasaros siekiama sutvarkyti Nidos centrinę dalį.

Šią vasarą Nidoje duris atvers naujas gintaro muziejus. Mizgirių gintaro muziejuje gintaras bus pristatomas meninėmis, o mokslinės žinios apie jį – interaktyviomis formomis“, – pasakojo ji.

Neringa
Foto: Shutterstock

A. Ivanova prisiminė, kad praėjusiais metais, po pirmojo karantino, Neringoje sulaukė nemažai svečių, kurių didžioji dalis buvo lietuviai.

„Nors turistų iš užsienio skaičius sumažėjo, tačiau sulaukta daugiau turistų iš Latvijos, Lenkijos, Suomijos, taip pat Vokietijos. Pasak Neringos apgyvendinimo paslaugų teikėjų, šiais metais pastebimas itin didelis vietinių turistų susidomėjimas poilsiu Neringoje.

Didžiuosiuose kurorto viešbučiuose dauguma kambarių jau rezervuota. Taip pat užsienio grupės, daugiausiai iš Vokietijos, rezervacijų kol kas neatšaukė, vildamiesi, jog situacija pagerės ir žmonės galės keliauti“, – perdavė turizmo informacijos centro atstovė.

Tikisi praėjusių metų sėkmės

2020 metai Palangos verslininkams buvo ypač palankūs – svetur išvykti negalėję lietuviai pinigus leido vietiniame kurorte.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė R. Kmitienė „Delfi“ sakė, kad tikisi, jog ir ši vasara bus tokia kaip pernai.

„Laukiame sprendimų, susitarimų tarp šalių, vadinamojo imuniteto paso atsiradimo. Tada žiūrėsime pagal situaciją, kokia jis bus visame pasaulyje. Nes žmonės norės keliauti. Jau dabar matome, kad atsiranda galimybių nukeliauti į vieną ar kitą geografinę vietovę. Lietuviai tai ir daro. Tikėkimės, kad nors keliauti neišblės. Vis dėlto, viskas yra labai trapu, kalbant apie kainodarą“, – kalbėjo pašnekovė.

Palanga
Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė

R. Kmitienė papasakojo, kad pasiruošimas Palangoje vyksta.

„Ruošiame naujas ekskursijas po Palangą, tobuliname jas. Esame paruošę turistinių maršrutų, tai – kelionė po grafų Tiškevičių Palangą. Taip pat siūlome atrasti senąsias Palangos vilas, pasižvalgyti po žydų kultūrinio paveldo pėdsakus Palangoje.

Dar turime keletą „receptų“, kaip praleisti, kaip pramogauti vaikams ir jaunimui Palangoje ir Šventojoje. Taip pat prie Palangos planuojame dešimt populiariausių lankomų objektų, žinoma – ir įvairių kitų pramogų bei atrakcijų“, – sakė ji.

Jau priima lankytojus

Savo ruožtu Lietuvos jūrų muziejus nuo kovo 19 dienos jau laukia svečių. Kaip pasakojo muziejaus atstovė spaudai Nina Puteikienė, nepaisant karantino, gyvenama vasaros sezono laukimu.

„Lietuvos jūrų muziejus sezonui parengė naują ekspoziciją, naujas parodas ir renginius. Karantininė vasara, kaip rodo praeitų metų patirtis, yra ypatinga tuo, kad aktyvaus ir atviro veiksmo laikas sutrumpėja, todėl tampa labai koncentruotas renginių ir įvykių.

Jau šį penktadienį atidarysime naują ekspoziciją, skirtą Lietuvos jūrinei istorijai „Nuo žagrės iki šturvalo“. Ši ekspozicija ir yra pagrindinė Jūrų muziejaus sezono naujovė. Joje – gausu ne tik muziejinių eksponatų, ji turtinga interaktyviais, lankytojus įtraukiančiais elementais“, – pasakojo ji.

Atstovė dar nurodė, kad Jūrų muziejus lankytoms pasiekiamas ir matomas net neužsukus į vidų.

„Jau dabar Klaipėdoje, pakeliui į Senąją perkėlą, ant „Memelio miesto“ sienos eksponuojama didelio formato istorinių nuotraukų paroda „Lietuvos jūrų laivynui – 100“, kita lauko paroda „Laivai Lietuvos istorijos bangose“ netrukus bus atidaryta Klaipėdoje Kruizinių laivų terminale, o birželį Lietuvos jūrų muziejaus komanda Jurbarke surengs beveik mažąją Jūros šventę – miesto centre bus pastatyti parodos, irgi skirtos Lietuvos laivyno 100-mečiui stendai, bus rengiami edukaciniai užsiėmimai“, – dėstė ji.

N. Puteikienė papasakojo, kad Lietuvos laivyno 100-mečiui bus skirtas ir Muziejų nakties renginys – jo metu projekcijos akvariume pagalba bus pristatyta dešimt Nepriklausomos Lietuvos kapitonų.

„Kartu su kūrybine agentūra sukūrėme šiuolaikiškus portretus ir pasakojimus apie juos. Liepos mėnesį pakviesime į Tradicinių ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“ Dangės upėje. Muziejus daug dėmesio skiria ir ekologinei tematikai: sezono pradžiai kartu su klaipėdiečiu menininku Rodionu Petrovu bus sukurta meninė-edukacinė instaliacija „Gyvybei – rūpestį“, surengta Vandenyno dienos akcija „Patirk, išgirsk, atrask save kaip jūrą“. Rugpjūtį, Lietuvos muziejų keliui užsukus į pajūrį, pakviesime lankytojus į Akademiją po obelimi, kur supažindinsime su Smiltynės–Kopgalio miško parko gamtos ir kultūros istorijos vertybėmis“, – planus dėstė muziejaus atstovė.

Ji nurodė, kad 2019 metais muziejų aplankė 681.358 lankytojai, o pernai t. y. kovidiniais metais – 422.149.

„Panašaus skaičiaus tikimės ir šiemet. Per karantiną žmonės bus išsiilgę kelionių bent po Lietuvą ir tikrai, atsidarius, pajusime srautus. Juo labiau, kad kelionė į Jūrų muziejų gali atstoti išvyką į egzotiškus kraštus. Jūrų muziejuje pamatysi ir delfinus, ir jūros liūtus, ir pingvinus ir daug egzotiškų žuvų akvariume. O apsilankymas laivybos istorijos salėse leis pasijusti tikru Kolumbu ir keliauti aplink pasaulį praeities laivais“, – sakė N. Puteikienė.

Statistikos departamento duomenimis, Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu, sumažėjo 21,3 proc. ir sudarė 461,1 tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 21,5 proc. ir sudarė 2,5 mln. kelionių.

Į užsienį 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį keliavo 47,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 87,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,2 nakvynės.

Daugiausia keliauta į Latviją (9,7 tūkst., arba 15,7 proc. visų kelionių), Norvegiją (7,7 tūkst., arba 12,5 proc.), Švediją (6,3 tūkst., arba 10,2 proc.), Daniją (5,5 tūkst., arba 8,9 proc.), Jungtinę Karalystę (4,7 tūkst., arba 7,6 proc.) ir Lenkiją (4,6 tūkst., arba 7,4 proc.).

Pagal Finansų ministerijos parengtą Ekonominės raidos scenarijų, suderintas vartotojų kainų indeksas (vidutinis metinis) 2020 metais siekė 1,1 proc., o 2021 ir 2022 metais prognozuojamas 1,8 proc. lygis.