„Subsidijų schema universaliai taikoma, mes neturime išskyrę kažkokių sektorių. Sporto klubai gali pretenduoti ir kviečiu pretenduoti tiek į pirmo paketo, tiek į antro paketo subsidijų priemones“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.
„Suprantu, kad kai kuriems sporto klubams yra problema, kad mūsų pagalba yra susieta su GPM mokėjimu, su darbo mokesčiais, nes kai kurių verslo modelis veikia truputėlį kitaip, jie turi patalpas, kuriose dirba treneriai, dirbantys, pavyzdžiui, pagal individualią veiklą“, – teigė ministrė.
Ji akcentavo, kad antrame pagalbos verslui pakete, kuris bus skirtas verslams, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau, bus numatyta galimybė padengti iki 70 proc. faktinių nepadengtų pastoviųjų kaštų.
„Tikimės, kad tai galėtų padėti tokiems verslams apsimokėti nuomą ir kitas išlaidas. Problema yra didelė, aš asmeniškai noriu padėti ir ieškome kelių. Tikiuosi, kad šitie įrankiai, kuriuos suplanavome ir dėl kurių sprendimai jau yra priimti, veiks, o jeigu turėsime dar dėl pandemijos tęsti griežtą karantiną, ieškosime ir kitų sprendimų“, – nurodė A. Armonaitė.
Sporto klubai negali veikti nuo lapkričio 7 dienos.
Anksčiau Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) teigė, kad sveikatingumo ir sporto klubų pajamos karantinų metu krito 90-100 proc., o GPM subsidija nėra visai tinkamas sektoriaus finansavimo būdas, nes didelei daliai trenerių dirbant individualios veiklos principu, būtent nuomos bei komunaliniai mokesčiai yra reikšmingiausi kaštai.
Remiantis LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus.
