Apie tai jis trečiadienį papasakojo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, pristatydamas Darbo kodekso monitoringo rezultatus.
Pasak J. Griciaus, nuo 2018 metų, kada naujasis kodeksas įsigaliojo, bene ryškiausias pokytis buvo darbo ginčų komisijų (DGK) veikloje.
„Tai pats ryškiausias Darbo kodekso nuopelnas, kada buvo ginčų nagrinėjimas deleguotas trišaliu principu Valstybinei darbo inspekcijai. Tai rodo nepaliaujamas prašymų augimas – po 10, 15 ar 20 proc. kasmet“, – kalbėjo jis.
Pavyzdžiui, 2020 metų pirmąjį pusmetį DGK gavo 3953 prašymus ir išnagrinėjo 7040 juose keltus reikalavimus. 2019 metų pirmąjį pusmetį jų buvo atitinkamai 3733 ir 4434, o antrąjį – 3846 ir 5149.
Tuo metu teismuose gautos bylos, susijusios su darbo teisiniais santykiais pasiskirstė taip: 2019 metų pirmąjį pusmetį – 321, antrąjį – 403, 2020 metų pirmąjį – 458.
J. Gricius sakė, kad bylos tampa vis sudėtingesnės.
„Net pandemija nelabai mums darė įtaką, kadangi ginčų vis atsirasdavo. Savaime suprantama, tendencija tokia, kad daugiausia ginčų yra dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, netinkamo mokėjimo, nemokėjimo už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir t. t.
Tokie reikalavimai sudaro 76 proc. visų darbo ginčų kiekį. Beje, praėjusiais metais darbuotojų ir jų šeimų naudai išieškojome per 9 mln. eurų“, – Seimo nariams sakė jis.
Vis dar „savo noru“
J. Gricius dar minėjo, kad teigiamai vertinamos kodekso nuostatos dėl darbuotojų atstovų apsaugos nuo darbo sutarties nutraukimo ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo dėl jų vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.
Pavyzdžiui, per pirmąjį 2020 metų pusmetį tenkintini 17 prašymų, netenkinti 5, o 2019 metais tenkintini 55, netenkinti 3.
Inspektorius pasidžiaugė ir dėl stebimo sudaromų sutarčių pastovumo: 74 proc. yra neterminuotos, 19 proc. terminuotos, 6 proc. kitų ir 1 proc. naujų rūšių.
Tačiau neigiamai vertinama tai, kad net 72 proc. darbo sutarčių nutraukiama darbuotojo iniciatyva. Tuo metu 14 proc. nutraukiama pasibaigus terminui, 6 proc. šalių sutarimu, 2 proc. darbdavio iniciatyva, 6 proc. kitais pagrindais.
„Išeina be jokių išeitinių išmokų. Mano vertinimu, kelia abejonių toks blokas. Svarbiausia, kad gauname darbo ginčų paneigti, kad tai buvo darbuotojo iniciatyva“, – komentavo jis.
Turi pasiūlymų
J. Gricius pateikė ir kelis pasiūlymus, kaip Darbo kodeksą būtų galima tobulinti.
„Neigiamai vertinamas darbo santykių reguliavimo nebuvimas, kai darbas negali būti organizuojamas įprastu būdu (pavyzdžiui, esant ekstremaliai situacijai ar karantinui).
Reikėtų spręsti dėl atskiro kodekso skyriaus, kuris reglamentuotų įvairiais situacijas, kada reikalingi labai griežti sprendimai. Negalima toleruoti, kas dabar vyksta viešojoje erdvėje, kai žmonės sako: eisime į darbą, nesitestuosime, nesivakcinuosime ir nieko iš to nebus. Turi būti!
Reikia saugoti ir savo, ir savo artimųjų sveikatą. Turėjome daug problemų aiškindami, kad tie dalykai kartais yra privalomi, ypač įstaigose, kur yra aktyvūs kontaktai su išore, darbas su ligoniais ir pan. Tai ir mokslo įstaigos, ir darželiai. Turime užtikrinti saugias sąlygas“, – dėstė pranešėjas.
Jis dar pridūrė, jog neigiamai vertinimas darbo užmokesčio mokėjimas grynaisiais pinigais.
„Reikia išgryninti situaciją ir mokėti pavedimu arba į darbuotojo sąskaitą – tai yra sprendimas, kurį reikia siūlyti. Reikia iš darbo santykių apyvartos eliminuoti grynuosius pinigus. Tai „šešėlis“, be jų būtų lengviau spręsti ir darbo ginčus“, – sakė jis.
Galiausiai J. Gricius paminėjo nedeklaruoto darbo masto stabilumą.
„Našta tam tikrais atvejais gali būti kriterijus, kuris tai lemia. Yra įvairios naštos. Pagrindinis turbūt yra darbo santykių apmokestinimas.
Tačiau reiktų viešai skelbti įmones, kurios elgiasi nesąžiningai. Tai būtų prevencija ir darbuotojai žinotų, kad tokioje įmonėje jo teises gali būti pažeidžiamos“, – pastebėjo Valstybinės darbo inspekcijos vadovas.
