„Iš tiesų prastovos – tai ne vienintelė problema, kurią šiandien jaučiame, – taip pat gausėja atleidimai, ypač, susiję su amžiumi, nes vyresni nei 55 metų amžiaus darbuotojai labai greitai netenka darbo ir tai iš tiesų kelia nerimą.

Taip pat ne kartą esame kalbėję, kad nuotolinis darbas, darbas namuose kelia naujų iššūkių, su kuriais nesusidūrėme anksčiau. Darbo ir poilsio laiko režimo derinimas nevyksta sklandžiai, dažnai Darbo kodeksas neveikia taip, kaip mes įsivaizdavome, kad turėtų veikti“, – teigė ji Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje trečiadienį.

I. Ruginienė taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia ir kai kurių Seimo narių retorika testavimo dėl COVID-19 klausimais.

„Man koktu klausyti, kai Seimo nariai vartoja tokius pareiškimus kaip prievartinis testavimas, kai sukeliamas dirbtinis emocinis fonas, kad testavimas yra kažkuo blogas. Reikėtų daugiau kalbėti apie darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

Testavimas – tai dar vienas įrankis, kuris prisideda prie saugios darbo vietos kūrimo. Noriu, kad visi vienodai suprastume ir labiau skatintume šią priemonę“, – akcentavo LPSK pirmininkė.

I. Ruginienė pabrėžė, kad valstybės parama darbuotojams negali nutrūkti pasibaigus karantinui.

Inga Ruginienė

„Valstybės pagalba negali baigtis su paskutine karantino diena. Tam tikras pereinamasis periodas turėtų būti. (...) Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kuris nesuveikė praėjusiais metais, būtent pokarantininę priemonę – darbo vietų išsaugojimą, kai 50 proc. subsidijuojamų prastovinių darbo vietų turėjo būti išsaugojama. Tai buvo reikalavimas darbdaviams subsidijai gauti“, – kalbėjo ji.

Anot I. Ruginienės, daugeliui darbdavių nustatytas taisykles subsidijoms gauti ankstesnių karantinų metu pavyko apeiti.

„Tikrai tiek vasarą, tiek rudenį matėme ne vieną grupinį atleidimą, ir labai gražiai su advokatais darbdaviai išlaviravo tuos 50 proc., ir sėkmingai, per kelis etapus, atleidinėjo darbuotojus, tuo pačiu metu gaudami nemažas sumas subsidijų už prastovas. Tai darė tokios įmonės, kurios nesiruošė bankrutuoti“, – sakė ji.

„Reikėtų griežtesnės nuostatos, ambicingesnio tikslo, (...) tai turėtumėte apgalvoti toliau svarstant pasiūlymus“, – akcentavo ji.

A. Romanovskis: elia nerimą pernelyg optimistinės ekonomikos prognozės

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, atsakydamas į I. Ruginienės kritiką dėl kai kurių verslų piktnaudžiavimo Vyriausybės teikiamos paramos taisyklėmis, teigė, jog minėti atvejai – vienetiniai.

„Jei buvo reikalavimas 50 proc. ir jei kažkas reikalavimą pažeidė, yra teisės aktai, pagal kuriuos įmonės turi už tai atsakyti. (...) Yra vienetiniai atvejai, kai buvo pažeidžiami nuostatai, ir nebuvo taip, kad būtų atleidžiama daugiau darbuotojų, nei leidžia valstybė“, – tikino jis.

Savo ruožtu A. Romanovskis teigė, kad verslo atstovams kelia nerimą dažnai skelbiamos pernelyg optimistinės šalies ekonominės prognozės.

Andrius Romanovskis

„Kartais mums kelia nerimą, kad pateikiamos prognozės atrodo apibendrintos, gražios, kol nepradedame kalbėti su atskirais sektoriais: (...) pakalbėjus su turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir iš dalies prekybos sektoriais, imi suprasti, kad ten situacija tam tikrais atvejais yra katastrofiška. Todėl siūlau neapsigauti.

Kalbant apie tuos pačius skaičius, kurie rodė atlyginimų augimą, – jei redukuotume 2020 metų duomenis, matytume, kad didžioji dauguma atlyginimų augo viešajame sektoriuje. Tai susiję ir su pagalba medikams, kitų viešųjų paslaugų teikėjais, tačiau kituose sektoriuose situacija buvo priešinga“, – akcentavo jis.

A. Romanovskis taip pat pridūrė, kad subsidijos, apskaičiuojamos nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra nepakankamai intensyvios.

„25 proc. nuo GPM iš tiesų yra labai mažas intensyvumas. Reiškia, kad, kai nukentėjusios įmonės aplikuoja pagal šias taisykles, jos negali gauti pakankamai pinigų“, – tikino jis.