Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis Seimo Ekonomikos komitete tvirtina, kad antrasis paramos paketas leis padengti didesnę sąnaudų dalį, įskaitant nuomos, komunalinių paslaugų ir kitas. O taip pat ketinama padidinti paramos maksimalų dydį. Anot jo, priemonė startuos balandžio 14 dieną ir bus skirta labiausiai nukentėjusiam verslui.
Pagal anksčiau patvirtintą koncepciją labiausiai nukentėjusiam verslui ketinta paskirstyti 70 mln. eurų, maksimali subsidijos suma taip pat galėtų siekti 100 tūkst. eurų, tačiau ji būtų nemažesnė nei 500 eurų.
„Vertiname galimybes išplėsti šios priemonės apimtis, kas leistų padidinti lubas mokamas vienai įmonei keletą kartų. Labai tikimės, lygiagrečiai derinama ir su EK, ir ruošiami aprašai, tvirtinami, kad gavus atsakymą iš EK, galėtume Vyriausybėje galutinius sprendimus priimti“, – komitete kalbėjo V. Jurgutis.
Pasak jo, anksčiau apskaičiuojant 100 tūkst. eurų lubas vienai įmonei, buvo įvertinta bendra lėšų suma, skirta šiai priemonei. Dabar ketinama lubas didinti bent iki 300 tūkst. eurų, tam dar turės pritarti Vyriausybė, informavo viceministras.
„Buvo padaryti skaičiavimai, kad užtektų visiems verslams, kurie kreipsis, buvo numatytos lubos apie 100 tūkst. eurų“, – kalbėjo V. Jurgutis.
Seimo ekonomikos komitete turizmo sektoriaus atstovai patikino, kad 100 tūkst. eurų parama neišgelbės vidutinių ir didelių įmonių – tokios paramos galėtų pakakti nebent smulkiems viešbučiams, restoranams. Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė patikino, kad iki šiol stambesnis verslas nesulaukė jokios paramos, o visos priemonės buvo nukreiptos į smulkesnes įmones.
Padengs nuomą ir kitas išlaidas
V. Jurgutis pabrėžė, kad šiuo metu teikiama verslo parama susieta su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), tačiau daliai verslų tai nesudaro didelės išlaidų dalies.
„Dalis verslų dėl verslo specifikos, kad ir viešbučiai, turi mažiau darbuotojų, bet didesnes patalpas – vien per GPM mokėjimą tos pagalbos neužtenka. Tiesiog nuomos kaštai yra didesni, nei darbuotojų sumokami mokesčiai. Todėl esamoje priemonėje numatyta galimybė padengti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų kaštų – tai ne tik nuoma, bet ir komunalinės paslaugos, įvairios kitos pastoviosios išlaidos“, – kalbėjo V. Jurgutis.
Pagal anksčiau patvirtintą koncepciją, išmokos bus skaičiuojamos pagal dvi galimas alternatyvas, įmonės galės rinktis.
Pirmuoju atveju išmokos bus apskaičiuojamos įmonėms, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau. Būtų vertinama vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. lyginant ją su 2019–2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusių pajamų GPM ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM.
Antroji alternatyva skirta įmonėms, kurios jau yra išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą. Paramos intensyvumas priklausys ne nuo apyvartos sumažėjimo, o nuo neapmokėtų pastoviųjų išlaidų, tokių kaip sąskaitos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kt. Subsidija negalės viršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms ji neturėtų viršyti 90 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų. Turi būti apskaičiuojamos minėtos 2021 m. vasario 1 d.– 2021 m. balandžio 30 d. laikotarpio išlaidos.
Antrojo paketo parama bus skirstoma iki 2021 m. birželio 30 dienos.
„Šita priemonė turi startuoti balandžio 14 dieną“, – parlamentarams teigė V. Jurgutis.
Šiuo metu veikia pirmojo pagalbos verslui paketo priemonės – subsidijomis ir lengvatinėmis paskolomis, kurioms atitinkamai skirta 150 ir 30 mln. eurų. Pirmasis subsidijų ir lengvatinių paskolų paketas pradėjo veikti sausio antroje pusėje, per du mėnesius verslą pasiekė 47 mln. eurų subsidijų ir paskolų.
